R.Žemaitaitis apie savo iniciatyvą skelbti buvusius KGB bendradarbius pranešė dar vasario pradžioje. Tiesa, tuomet parlamentarams išsiuntinėtas jo projektas numatė, jog neskelbiami būtų kone visi su KGB bendradarbiavę politikai, pareigūnai ir valstybės tarnautojai.
Politikas pareiškė, jog įsivėlė rašybos klaida, ir netrukus siūlymą apsuko 180 laipsniu kampu: neviešinti pasiūlė tik jokių pareigų neinančius asmenis.
Oficialiai projektas registruotas dar po daugiau nei savaitės, tačiau sulaukė įvairios kritikos, įskaitant ir anksčiau keltas abejones, jog Maskva turi išsamų buvusių KGB bendradarbių sąrašą, tad Lietuvai atvėrus prisipažinusiųjų bylas galėtų šantažuoti tuos, kurie neprisipažino.
Alternatyvų projektą vėliau registravo konservatorius Arvydas Anušauskas, jis netgi aplenkė valdančiųjų atstovą – Seimas šią savaitę jau ėmėsi nagrinėti opozicijos atstovo siūlymą.
A.Anušauskas sako, jog vienintelis abiejų idėjų panašumas yra tai, jog siūloma naikinti 75-erių metų įslaptinimo terminą visoms buvusių KGB bendradarbių byloms, o skirtumai – esminiai.
R.Žemaitaitis nori palikti ir tam tikras išimtis – iš esmės siūlo skelbti tik su sovietinėmis struktūromis bendradarbiavusių šiuo metu kokias nors pareigas valstybėje užimančių asmenų bylas.
A.Anušauskas jokių išimčių nenumato, tačiau pripažįsta, jog KGB bendradarbių bylos savaime netaps prieinamos plačiai visuomenei: ką ir kokia apimtimi išslaptinti, spręstų Valstybės saugumo departamentas ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Pačią medžiagą, anot jo, realiai pasiekti galėtų tik istorikai, žurnalistai ar kiti tyrėjai.
Tuo metu naujausius R.Žemaitaičio svarstymus kritikuoja tiek A.Anušauskas, tiek LLGRTC vadovas Arūnas Bubnys. Pasak jų, pritarus „aušriečių“ lyderio idėjai skelbtinų asmenų praktiškai neliktų.

