Dabar populiaru
Publikuota: 2013 liepos 26d. 10:31

Seimo kontrolieriai domėjosi, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės Rokiškio psichiatrijos ligoninėje

Gydytojas
Fotolia nuotr. / Gydytojas

Žmogaus teisių biuro – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos padalinio – vadovas Arminas Lydeka, patarėja Kristina Brazevič ir vyriausiasis specialistas Juras Taminskas lankėsi viešojoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Vizito metu buvo vertinama, kaip šioje ligoninėje taikomi hospitalizuotų pacientų teisių apribojimai ir kiti suvaržymai.

Lankymosi metu Žmogaus teisių biuro darbuotojai bendravo su ligoninės direktoriumi, medicinos personalu bei pacientais, vertino darbuotojų veiksmus pacientus talpinant į intensyvaus stebėjimo palatas, pagal medicininės dokumentacijos įrašus analizavo šių apribojimų taikymo priežastis bei aiškinosi, kas priima sprendimą taikyti apribojimus, teigiama pranešime spaudai.
 
Pagal ligoninėje taikomą praktiką, į intensyvaus stebėjimo palatas talpinami pacientai, kuriems dėl kokių nors priežasčių paūmėja psichikos liga, sutrinka jų elgesys, pakinta aplinkos vertinimas ir (ar) atsiranda naujų klinikinių simptomų. Talpinant į intensyvaus stebėjimo palatą, suvaržomos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatytos paciento teisės bendrauti su kitais asmenimis bei su kitais pacientais, naudotis telefonu, susitikti su lankytojais, skaityti, sportuoti ir t. t.
 
Tikrinant intensyvaus stebėjimo palatas, atkreiptas dėmesys į tai, kad ligoninės administracija yra tinkamai organizavusi personalo, atsakingo už į intensyvaus stebėjimo palatas talpintus ligonius, organizacinį darbą, taip iš esmės apsaugodama tokių ligonių teises. Taip pat pastebėtina, jog intensyvaus stebėjimo palatos yra vizualiai tvarkingos, jose esantis inventorius – pakankamai naujas ir nesugadintas, palatos šviesios ir erdvios. Žmogaus teisių biuro darbuotojams pasikalbėjus su intensyvaus stebėjimo palatose tuo metu buvusiais pacientais, daugelis teigiamai atsiliepė apie ligoninės personalo darbą, sąlygas, kokiomis jie tuo metu buvo laikomi, bei savo teises, kurios, pasak jų, nėra pažeidžiamos, ir pripažino suvokią, dėl kokių priežasčių yra patalpinti į specialias palatas.
 
Tačiau pastebėta ir talpinimo į intensyvaus stebėjimo palatas tvarkos trūkumų. Nustatyta, kad kai kurie pacientai šiose palatose, t. y. pirmiau nurodytų teisų apribojimo sąlygomis, buvo laikomi mėnesį arba ilgiau, į medicininius dokumentus buvo įtraukti ne visi konkretaus ligonio patalpinimo į intensyvaus stebėjimo palatą atvejai arba tai aprašyta neišsamiai (pavyzdžiui, nebuvo įrašų apie apribojimo priemonių taikymo pradžią arba pabaigą). Kai kuriais atvejais nebuvo aišku, ar sprendimą dėl pacientų talpinimo į intensyvaus stebėjimo palatą priėmė gydytojas psichiatras, ar tinkamai buvo stebimas taikytų apribojimo priemonių poveikis, t. y. ar tikslinga tęsti paciento stebėjimą ir pan.
 
„Akivaizdu, kad, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, apribojimai pacientams turėtų būti taikomi tik gydytojo sprendimu ir tik ribotą laiką, o šių priemonių taikymo būtinumas turi būti reguliariai vertinamas“, – teigia Seimo kontrolierių įstaigos vadovas dr. Augustinas Normantas.   

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min