Sekite 15min Google
Vizitų Dotnuvos slaugos namuose ir Šėtos socialiniame ir ugdymo centre metu buvo tikrinama, kaip užtikrinamos gyventojų teisės, orumas, privatumas, savarankiškumas, saugumas ir galimybė gauti kokybiškas socialines bei sveikatos priežiūros paslaugas.
Nugalinantys savarankiškumo ribojimai
Patikrinimų metu abiejose įstaigose buvo fiksuotos įvairios aplinkybės, ribojančios asmenų savarankiškumą. Pavyzdžiui, trūko aiškių nukreipiamųjų ženklų, piktogramų ir kitų vizualiųjų orientavimosi priemonių, padedančių asmenims savarankiškai atpažinti įėjimus į pastatus ir skirtingas bendro naudojimo erdves.
Be to, draudžiama be palydos išeiti už įstaigos teritorijos ribų net ir tiems asmenims, kurie iki patekimo į ją galėdavo tai daryti, taip pat specialiai tam pritaikytais keltuvais neleista naudotis savarankiškai.
Dalis kalbintų gyventojų teigė, kad jaučiasi šiek tiek nugalinami dėl perdėto darbuotojų rūpesčio ar draudimų. Nors abiejose įstaigose buvo stengiamasi skatinti asmenis minimaliai prisidėti prie kambarių tvarkymo ir rūpintis asmenine higiena, kitose srityse galimybė išlaikyti savarankiškumą buvo ribojama.
Gyventojų teigimu, įstaigų darbuotojai ne visada pasibelsdavo ar lukterdavo prieš įeidami į gyvenamuosius kambarius. Nė vienoje įstaigoje asmenys negalėdavo savarankiškai nueiti į parduotuvę – dažniausiai produktus pagal prašymus nupirkdavo darbuotojai, nors kai kurie buvo įpratę apsipirkti patys. Kelios moterys Dotnuvos slaugos namuose eidavo apsipirkti į atvažiuojančią parduotuvę, o Šėtos socialiniame ir ugdymo centre keletą paslaugų gavėjų į parduotuvę lydėdavo darbuotojai.
„Nemažai asmenų, visą gyvenimą savarankiškai praleidusių bendruomenėje, persikelia į slaugos namus dėl negalios, pasireiškusios amžėjant, pavyzdžiui, dėl Alzhaimerio ligos ar demencijos. Šis reikšmingas jų gyvenimo pokytis neturėtų įvykti savarankiškumo kaina. Būtent savarankiškas gyvenimas, galimybė savimi pasirūpinti ir priimti sprendimus, kiek tai leidžia individualios aplinkybės, suteikia prasmės ir padeda jaustis geriau, todėl šiam aspektui instituciniu lygmeniu turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys“, – sako Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.
Kontrolierė atkreipė dėmesį, kad tikrintose įstaigose buvo patvirtinta paslaugų gavėjų įgalinimo koncepcija, bet svarbu į savarankiškumą žvelgti kompleksiškiau ir užtikrinti nuoseklų patvirtintų tvarkų taikymą praktikoje.
Teigiamai įvertinta užimtumo veiklų įvairovė ir galimybė gyventojams jose dalyvauti pagal savo norus: sudaromos galimybės dalyvauti kūrybinėse, sportinėse, kultūrinėse ir kitose veiklose, užsiimti rankdarbiais, žaisti stalo žaidimus, leisti laiką lauke.
Galimybės gauti psichologinę pagalbą numatytos, bet neprieinamos
Patikrinimo metu nustatyta, kad Dotnuvos slaugos namuose ir Šėtos socialiniame ir ugdymo centre psichologo pareigybės nėra įsteigtos. Esant poreikiui, gyventojams psichologinė pagalba gali būti teikiama sveikatos priežiūros įstaigose. Ataskaitoje pažymima, kad pastaruosius pusantrų metų nė vienos įstaigos gyventojams nebuvo teikiamos psichologo paslaugos, o pas psichiatrą lankėsi tik vienas asmuo ir tik du kartus. Psichologai nedalyvavo ir vertinant gyventojų poreikius bei rengiant individualius socialinės globos planus.
Svarbu ir tai, kad gyventojai suprastų, kada ir kaip galima kreiptis psichologinės pagalbos. Pokalbiai su jais atskleidė, kad dalis jų nepakankamai suprato, kas yra psichologinė pagalba ir kokiais atvejais ja galima pasinaudoti. Darbuotojai taip pat pripažino, kad kai kuriems gyventojams tokia pagalba galėtų būti reikalinga.
Be to, pažymėtina, kad darbuotojų kvalifikacija psichologinės pagalbos srityje buvo keliama – jie dalyvavo mokymuose psichologinės gerovės užtikrinimo, bendravimo įgūdžių ir darbo psichologijos temomis. Visgi ataskaitoje pabrėžiama, kad vien mokymų nepakanka, jei nėra sistemingai nustatomas gyventojų psichologinės pagalbos poreikis ir jie nėra suprantamu būdu informuojami apie galimybę gauti psichologinę pagalbą.
Patikrinimą atlikę Seimo kontrolierių įstaigos ekspertai teigiamai vertino tai, kad gyventojai pasitiki įstaigų personalu, žino, kad jis yra geranoriškas. Darbuotojų teigimu, paslaugų gavėjams patiriant emocinius sunkumus ar esant konfliktinėms situacijoms, jiems padeda socialiniai ir kiti darbuotojai, kartais gyventojai padeda vieni kitiems ar palaikymą randa būdami su artimaisiais.
„Apskritai patikrinimas parodė, kad mažesnėse, į bendruomenę integruotose įstaigose gyventojai jaučiasi labiau matomi ir girdimi, darbuotojai juos pažįsta kaip asmenybes, o ne kaip paslaugos gavėjus, todėl tarp personalo ir gyventojų susiklosto ryšys, kuris pats savaime yra svarbiausia orumo užtikrinimo sąlyga. Tai liudija nuoširdžias ir kasdienes darbuotojų pastangas rūpintis globotiniais dažnai nelengvomis darbo sąlygomis ir su ribotais ištekliais“, – sako dr. J.Miliuvienė.
Vis dėlto Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, kad glaudus ir pasitikėjimu paremtas gyventojų ir darbuotojų ryšys negali atstoti visų reikiamų paslaugų.
„Nesudarius realių galimybių gauti profesionalias psichologo paslaugas, visas emocinės paramos krūvis tenka dabartiniams įstaigų darbuotojams. Viena vertus, tai gali prisidėti prie jų išsekimo ir turėti įtakos bendrai teikiamų paslaugų kokybei. Kita vertus, kai kuriose situacijose gali būti reikalinga profesionali psichologo pagalba“, – sako dr. J.Miliuvienė.
Rekomendacijos įstaigų vadovėms
Įstaigų vadovėms Seimo kontrolierė pateikė išsamias rekomendacijas, kuriomis raginama gerinti informacijos prieinamumą asmenims su skirtingomis negaliomis, užtikrinti gyventojų privatumą, saugumą ir savarankiškumą, sudaryti daugiau galimybių savarankiškai priimti kasdienius sprendimus ir juos įgyvendinti. Pabrėžta ir gyventojų įtraukimo į institucijų sprendimų priėmimo procesą būtinybė. Taip pat rekomenduota gerinti informacijos prieinamumą, psichologinės pagalbos teikimą ir stiprinti darbuotojų kompetencijas.
