Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 sausio 19d. 16:12

Seimo nariai kelia klausimus dėl teisėjų mokymo veiklos, šie situaciją vertina skirtingai

Teisėjų priesaikų priėmimo akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Teisėjas

Seimo komitetų vadovai kelia klausimą dėl dalies teisėjų gaunamo papildomo atlygio už mokymą, teisėjų bendruomenės atstovai situaciją vertina skirtingai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas antradienį surengtoje diskusijoje teigė, kad „tam tikra teisėjų praktika teikti mokymų paslaugas kelia abejonių, ar yra tinkamai valdomas interesų konfliktas“.

Jis pažymėjo, kad teisėjams nėra uždrausta mokyti ar dėstyti ir tokia praktika sveikintina, bet tai „negali virsti komercine veikla, ypatingai, kai privatus asmuo privačioje bendrovėje gali užsisakyti teisėjo mokymus“.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas pažymėjo, kad teisėjai gali dėstyti tik valstybės mokslo ir studijų institucijose, paisydami konstitucinio draudimo dirbti verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose.

Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė priešingai: pasak jos, nėra oficialios konstitucinės doktrinos, kuri vienareikšmiškai nurodytų, jog teisėjai negali gauti autorinio atlyginimo ir negali skaityti privataus subjekto organizuojamų paskaitų.

Autorinės pajamos: per 100 tūkst. eurų

BFK vadovas M.Majauskas pateikė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) gautus duomenis, pagal kuriuos teisėjai iš papildomos veiklos 2019 metais gavo per 300 tūkst. papildomų pajamų iš autorinės ir individualios veiklos, o iš jų pajamos vien už autorinę veiklą siekė per 100 tūkst. eurų.

M.Majausko duomenimis, Lietuvoje dirba apie 700 teisėjų ir su darbo santykiais susijusios jų pajamos 2019 metais buvo 31,5 mln. eurų, visos papildomos teisėju deklaruotos pajamos sudarė papildomą 1 mln. eurų.

79 teisėjai iš nekilnojamo turto nuomos gavo 226 tūkst. eurų pajamų, dar 363 tūkst. pajamų sudarė dividendai, palūkanos, gyvybės draudimo išmokos, o autorinė ir individuali veikla – 190 tūkst. eurų.

„Autorine veikla, mokymais užsiėmė 47 teisėjai ir jų bendros pajamos per metus sudarė 127 tūkst., pvz., vienas teisėjas už metus per mokymus deklaravo 17 tūkst. eurų pajamų, individualia veikla, įskaitant papildomą teisinę veiklą, užsiėmė 11 teisėjų ir per metus gavo 63 tūkst., vienas iš jų užsiimdamas papildoma teisine veikla per metus gavo 33 tūkst. eurų“, – tvirtino komiteto vadovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas kėlė klausimą, ar „toks teisėjų uždarbiavimas papuola po Konstitucijos leidžiama pedagogine ir moksline veikla, ar tai – komercinės veiklos požymių turinti veikla“.

komiteto vadovas svarstė, kad teisėjams bendradarbiaujant su privačiais subjektais, kurių tiesioginė komercinė veikla ir yra tokių mokymų organizavimas, galimos interesų konflikto situacijos ar netgi korupcinės apraiškos, kai „po mokymais gali būti paslėptos nelegalios pajamos“.

KT pirmininkas: komercinė veikla draudžiama

KT pirmininkas D.Žalimas diskusijoje tvirtino, kad Konstitucija draudžia teisėjams komercinę veiklą, o teisėjų dalyvavimas privačioms bendrovėms rengiant mokymus turi tokios veiklos požymių.

Jis taip pat teigė, kad paaiškėjus tokiems atvejams, KT buvo pakeistas Konstitucinio Teismo reglamentas nustatant draudimą teikti paslaugas verslo, komercijos ir privačioms įstaigoms, įskaitant tas įstaigas, kurios užsiima mokymų organizavimu.

„KT reglamente šie klausimai vienareikšmiškai išspręsti, 2018 metais išaiškėjus, kad vienas iš teisėjų užsiėmė individualia veikla pagal verslo liudijimą, į reglamentą teko įrašyti individualios veiklos pagal verslo liudijimą draudimą. 2020 metais iškilus faktui, kad vienas iš teisėjų sudarė kone 30 autorinių sutarčių per trejus metus dėl mokymų privačiose įstaigose, visas teismas yra pataisęs reglamentą“, – kalbėjo D.Žalimas.

Anot jo, Konstitucija teisėjams draudžia darbą verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ir leidžia gauti atlyginimą tik už pedagoginę ir kūrybinę veiklą.

„Visiškai akivaizdu, kad vykdant tokią pedagoginę veiklą, t. y. skaitant paskaitas negali būti peržengtas konstitucinis draudimas dirbti verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose. Šioje vietoje mokymai, organizuojami privačių mokymo bendrovių, akivaizdžiai patenka į tokią verslo ir komercijos sąvoką“, – tvirtino KT vadovas.

„Teisėjas, kuris dalyvauja tokios įmonės veikloje, yra skelbiamas kaip lektorius, samdomas individualiais pagrindais, akivaizdžiai užsiima Konstitucijos draudžiama veikla, kuri turi verslumo požymių. Aš manau, konfliktas neišvengiamas, kai galima užsisakyti paslaugą paskaitą perskaityti privačiai, tai yra privačių teisinių konsultacijų teikimas, tik tokia forma pavadintas“, – sakė D.Žalimas.

VU atstovas nuogąstavo, kas dėstys

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto vadovas Tomas Davulis teigė, jog akademinei bendruomenei itin svarbu, jog dirbantys teisėjai galėtų dėstyti.

„Mums, akademinei bendruomenei, labai svarbu, kaip bus vertinamos tam tikros sąvokos, tokios kaip kūrinys, pedagoginė veikla, teisėjo nepriklausomumas, nes mūsų fakultete dirba nemažai teisėjų ir jų indėlis į mūsų veiklą, studijų kokybę yra labai vertinamas ir labai reikšmingas“, – teigė T.Davulis.

Kartu jis teigė, kad uždraudus teisėjams dalintis savo žiniomis su teisės praktikais nukentės visa teisinė bendruomenė.

„Mes manome, kad be praktinio požiūrio labai sunku paruošti gerą teisės profesionalą. Tačiau taip pat suvokiame, kad tai reikalinga ir kitiems praktikams – advokatams, konsultantams, kuriems teismų vykdoma doktrina svarbi, nes jie susiduria su tuo kiekvieną dieną“, – kalbėjo T.Davulis.

„Mes manome, kad jiems reikalingas priėjimas prie žinių, kurias gali skleisti teisėjai, ir mes manome, kad ne tik universitetai, ne tik valstybinės mokyklos gali naudotis įžvalgomis, kurias gali pateikti teisėjai. (...) Principas neleisti teisėjams skleisti žinių per pedagoginę veiklą labai diskutuotinas, nes mes tam tikra prasme susilpniname teisinės visuomenės brandą“, – pažymėjo teisininkas.

LAT laikinoji vadovė S.Rudėnaitė diskusijoje pažymėjo, kad KT pirmininko minėtas teismo reglamentas galioja tik KT ir nėra oficiali konstitucinė doktrina.

Teismo vadovė taip pat argumentavo, kad teisėjai kaskart įvertina, ar dėl savo ryšių jiems negresia interesų konfliktas, ir jam esant nusišalina.

„Jei teisėjas turėtų bylą, kurioje suinteresuotu asmeniu būtų kažkoks subjektas, iš kurio jis gavo tokį atlyginimą, aš manau, teisėjas turėtų nusišalinti, tam yra procesiniai instrumentai. Šiandien noriu užtikrinti, mes neturim nei vieno atvejo, kad dėl teisėjo, kuris paskaitė paskaitą, būtų kilęs rimtas konfliktas“, – sakė S.Rudėnaitė.

Ji taip pat pažymėjo, kad oficialios konstitucinės doktrinos, kuri būtų vienareikšmiška, kad teisėjai negali gauti autorinio atlyginimo iš privačios struktūros, nėra.

„KT reglamentas yra taikomas Konstituciniam Teismui, jis nėra taikomas kitiems teismams. KT reglamentas nėra oficiali konstitucinė doktrina. Konstitucinė doktrina negali būti anonsuojama, kokie autoritetai tai bedarytų“, – teigė laikinoji LAT vadovė.

LVAT vadovas siūlo moratoriumą

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) vadovas Gintaras Kryževičius teigė, jog dėl dabartinių viešų diskusijų, kuriose dalyvauja oficialūs asmenys, Lietuvai kyla grėsmė ateityje pralaimėti bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme.

LVAT vadovas taip pat siūlo skelbti moratoriumą tokioms diskusijoms, o Teisėjų tarybai svarstyti galimybę siūlyti svarstyti siūlymą stabdyti teisėjams mokymo veiklą, iki bus aiški konstitucinė doktrina arba Seimas uždraus teisėjų mokymus įstatymu.

„Mano pasiūlymas šios diskusijos rėmuose paprastas – siūlau skelbti moratoriumą, kuris reikštų baigti bet kokias diskusijas viešoje erdvėje dalyvaujant oficialiems asmenims ir tų oficialių asmenų poziciją palaikantiems mokslininkams, ir antra, Teisėjų tarybos lygmenyje siūlyti primygtinai visai teisėjų bendruomenei sustabdyti bet kokio pobūdžio tokią veiklą“, – sakė G.Kryževičius.

Jis siūlo moratoriumą skelbti „iki bus išplėtota konstitucinė doktrina arba ponas Majauskas, kiti garbūs komitetų pirmininkai priims sprendimus, įgyvendindami šventą teisę įstatymų leidyboje reikšti savo pozicijas ir įgyvendinti įstatymo iniciatyvos teisę, priims pakeitimus Teisėjų įstatymo, kuriame bus uždrausta viskas“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min