Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 7d. 09:03

Seimo narių įmonei – šimtai tūkstančių eurų iš bendrapartiečių valdomų savivaldybių

Vanda Kravčionok ir Michalas Mackevičius 15min tyrimas
Vanda Kravčionok ir Michalas Mackevičius

Laikraščius leidžianti dviejų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Seimo narių įmonė metų metus gauna šimtus tūkstančių eurų siekiančius užsakymus iš bendrapartiečių valdomų savivaldybių. O toje įmonėje žurnalistais dirba ir atlyginimus iš jos gauna tos pačios savivaldybės tarybos nariai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai yra ir laikraščių savininkai, ir leidėjai, ir žurnalistai, ir reklamos užsakovai, taip pat rėmėjai ir paramos skirstytojai.

Įmonė „Rejspa“ leidžia savaitraščius lenkų ir lietuvių kalbomis. Viskas apie šią bendrovę yra susiję su LLRA-KŠS.

Tarp įmonės akcininkų yra du Seimo nariai, priklausantys LLRA-KŠS: Michalas Mackevičius ir Vanda Kravčionok.

„Man ta tema, nežinau, kiek kartų jau ištraukta, kaip skeletas iš kažkur“, – sakė Seimo narė, išgirdusi klausimą apie savo laikraščius.

Suprasti akimirksniu

  • LLRA-KŠS Seimo nariai V.Kravčionok ir M.Mackevičius valdo laikraščius leidžiančią įmonę „Rejspa“
  • Įmonė laimi LLRA-KŠS valdomų savivaldybių konkursus
  • Laimėtų konkursų vertė per praėjusius ketverius metus – beveik 400 tūkst. eurų
  • Įmonėje žurnalistais dirba tos pačios finansavimą skiriančios savivaldybės tarybos nariai, kandidatavę su LLRA-KŠS
  • Įmonės vadovas patarinėja LLRA-KŠS lyderiui V.Tomaševskiui

Daugiau nei pusę pajamų įmonei suneša Vilniaus rajono savivaldybė, kurioje daugumą turi LLRA-KŠS. Įmonė gauna užsakymų ir iš Šalčininkų rajono savivaldybės, kurią taip pat valdo šios politinės jėgos atstovai.

Su korupcija kovojanti organizacija „Transparency International“ gruodį paskelbė tyrimą, kurio duomenys rodo, kad per ketverius metus iš bendrapartiečių valdomų savivaldybių Seimo narių įmonė gavo užsakymų beveik už 400 tūkst. eurų.

Tarp laikraščio redakcijos darbuotojų – du tarybos nariai iš tos pačios finansavimą skiriančios Vilniaus rajono savivaldybės, kartais nesibodintys rašyti ir užsakomųjų straipsnių, kurie reikalingi partijai prieš rinkimus. Jie patys teigia, jog politinė veikla žurnalistiniam darbui netrukdo.

Įmonės direktorius – Robertas Rackevičius – patarinėja europarlamentarui, LLRA-KŠS lyderiui Valdemarui Tomaševskiui. Ir pats V.Tomaševskis kadaise yra buvęs šios įmonės vadovu.

Seimo narių įmonei – šimtai tūkstančių eurų iš bendrapartiečių valdomos savivaldybės
Seimo narių įmonei – šimtai tūkstančių eurų iš bendrapartiečių valdomos savivaldybės

Savivaldybės sukrauna keturis penktadalius pajamų

„Rejspa“ yra bendrovė, kuri Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojams leidžia savaitraštį lenkų kalba „Tygodnik Wilenszczyzny“, o lietuvių kalba – „Vilniaus krašto savaitraštį“.

Ši bendrovė metų metus, bent nuo 2010-ųjų, laimi LLRA-KŠS valdomų savivaldybių viešinimo konkursus. Dažnai konkursai buvo laimimi be jokios konkurencijos, nes juose dalyvaudavo tik vienas vienintelis dalyvis.

Pastaraisiais metais kasmet vien iš Vilniaus rajono savivaldybės įmonė gauna didelius užsakymus: 2018 metais – už 61 tūkst. eurų, 2017 metais – už 76 tūkst. eurų, 2016 metais – 65 tūkst. eurų.

Iš viso per ketverius metus Vilniaus rajono savivaldybė savo veiklą „Rejspos“ valdomuose laikraščiuose viešino už 267 tūkst. eurų. Vien ši suma sudaro daugiau nei pusę visų „Rejspos“ gaunamų pajamų.

Kitą dalį pajamų „Rejspai“ suneša Šalčininkų rajono savivaldybė. Tačiau kiek tiksliai – nežino net institucijos, mat savivaldybė neviešino savo sudarytų sutarčių.

„Transparency International“ atliktas tyrimas rodo, kad per 2015–2018 metus Šalčininkų rajono savivaldybė „Rejspai“ sumokėjo kone 125 tūkst. eurų. Tokius duomenis teikė pati savivaldybė.

Tokiu atveju dvi savivaldybės per ketverius metus „Rejspai“ sunešė 78 procentus gautų pajamų.

Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybė yra paskelbusi naują viešinimo konkursą – jo vertė siekia iki 90 tūkst. eurų. Tikėtina, kad šį konkursą ir vėl laimės „Rejspa“, mat jo sąlygas atitinkančių nėra daug.

Sąlygos skelbia, kad lenkų kalba leidžiamas leidinys privalo turėti ne mažiau kaip 500 prenumeratorių tarp Vilniaus rajono gyventojų, o konkurso dalyvis per trejus metus turi būti įgyvendinęs spaudos paslaugų sutartį, kuri siektų bent pusę pirkimo vertės.

Yra vos kelios žiniasklaidos priemonės lenkų kalba, kurių savininkai su LLRA-KŠS, regis, nesusiję, pavyzdžiui, radijas „Znad Wilii“ arba laikraštis „Kurier Wilenski“.

Rengiant publikaciją 15min pervertė keliasdešimt „Rejspos“ leidžiamų leidinių. Sunku atrasti leidinį, kuriame nebūtų aprašyti su V.Tomaševskiu ar kitais partijos lyderiais susiję įvykiai, pasiūlymai ir pan.

Ernesto Naprio/15min nuotr./Šimtas milijonų krikščionių yra aukos, skelbia antraštė „Tygodnik Wilenszczyzny“
Ernesto Naprio/15min nuotr./Šimtas milijonų krikščionių yra aukos, skelbia antraštė „Tygodnik Wilenszczyzny“

Sako, kad neranda kam perleisti akcijas

Bendrovės „Rejspa“ akcininkai ir LLRA-KŠS Seimo nariai Vanda Kravčionok ir Michalas Mackevičius 15min teigė suprantantys, jog politikai neturėtų valdyti žiniasklaidos priemonių, bet neturintys kam perleisti laikraščių akcijų.

„Seni reikalai, jeigu daugiau negalit nieko surast, tai galit tą patį per tą patį tada rašyt“, – sakė V.Kravčionok, paklausta, ar nemato interesų konflikto, kai jos valdoma įmonė laimi jos bendrapartiečių valdomų savivaldybių konkursus.

Ji teigė, kad Vilniaus rajone yra tik vienas laikraštis, todėl jis ir laimi rajono savivaldybės konkursus.

„Aš nedalyvauju valdyme, kai tapau Seimo nare, tiesiog man gaila atiduoti akcijas bet kam. <...> Kai surasiu patikimus žmones, tai atiduosiu. O šiaip nebuvo nė karto išmokėti dividendai jokie iš „Rejspos“ ir jokių aš privačių interesų ten neturiu, o deklaracijose visur nurodyta, kad esu akcininkė. Bet bet kam atiduoti man irgi gaila“, – kalbėjo V.Kravčionok.

Panašius teiginius V.Kravčionok kartojo dar 2016 metais, vos tapusi šios kadencijos Seimo nare. Dabar paklausta, ar ieškojo, kam perleisti akcijas, parlamentarė sakė: „Aš nesėdžiu ir neieškau, skelbimo neduodu, bet kai man pasitaikys... Aš žinau tą.“

„Aš suprantu, kad blogai, kad politikai turi akcijų“, – pridūrė V.Kravčionok.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vanda Kravčionok
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vanda Kravčionok

Kitas Seimo narys M.Mackevičius, pokalbį su 15min žurnaliste pradėjo klausimu: „Ką jūs ten vėl sugalvojot? Kokią provokaciją? 15 minučių tiktai provokacijomis... [užsiima].“

Paklaustas ar yra normalu, kai politikai ir Seimo nariai valdo žiniasklaidos priemones, M.Mackevičius atsakė: „Kas pasakė, kad mes valdom? Kažkada turėjom [akcijų].“

Patikslinus, kad jis iki šiol turi įmonės akcijų ir niekam jų neperleido ar nepardavė, Seimo narys teigė: „O kas čia pirks? Kam čia reikalingos? Pinigus duoda ar kas? Galima perrašyt kam nors, bet yra ir yra. Nėra čia jokio interesų konflikto. Koks čia interesas?“

Paminėjus, kad jo įmonė laimi bendrapartiečių valdomų savivaldybių viešuosius pirkimus, parlamentaras klausė: „Nu ir laimi, nu ir kas? Kas man iš to?“

Seimo narys pabrėžė, kad jis laikraščio akcijas valdo tik formaliai.

„Savininkas čia formaliai tiktai. Koks čia savininkas? Ką ji [įmonė] turi turtą kažkokį? Savininkas... Čia yra formalumas. <...> Lenkų kalba, tautinių mažumų kalba laikraštis visam pasaulyje niekada neturėjo jokio pelno ir niekada neturės jokio pelno, gyvena iš dotacijos: iš Lenkijos, iš savivaldybių. Kas ką duos, tai duos, neduos, tai ir nėra“, – kalbėjo M.Mackevičius.

15min bandė susisiekti ir su įmonės direktoriumi R.Rackevičiumi, bet jis į klausimus neatsakė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Michalas Mackevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Michalas Mackevičius

VPT: kyla pagrįstų įtarimų, kad pažeistas įstatymas

Šalčininkų rajono savivaldybė iki pat 2019-ųjų gruodžio nebuvo paviešinusi nė vienos sutarties su „Rejspa“, nors sutartis viešai skelbti privaloma pagal įstatymą. Tik pradėjus domėtis žiniasklaidai, atsirado viena sutartis 12 tūkst. eurų sumai.

„Šiuo atveju savivaldybė pažeidė įstatymo nuostatas“, – 15min teigė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Tarnyba aiškinasi situaciją, nes įtaria, kad pažeidimų galėjo būti ir daugiau: „Mums savivaldybė tikina, kad su „Rejspa“ yra sudaryta vienintelė sutartis už 12 tūkst. eurų, tačiau jų pačių pateiktais duomenimis pavedimų 2015–2018 m. atlikta daugiau nei už 120 tūkst. eurų. Tokiu atveju kyla pagrįstų įtarimų, kad, pasitvirtinus šiai informacijai, buvo pažeistas įstatymas, nes tikėtina, kad tokios sumos negalėjo būti mokamos sudarius sutartis mažos vertės neskelbiamų pirkimų pagrindu.“

Savivaldybės pažeidimų neįžvelgia

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Informacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Irena Kolosovska 15min tikino, kad įstatymai pažeisti nebuvo.

„Sutartis yra paskelbta vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis“, – tvirtino I.Kolosovska.

Dvikalbės lentelės Šalčininkuose
Dvikalbės lentelės Šalčininkuose

15min pasiteiravo Vilniaus rajono savivaldybės, ar nėra interesų konflikto, kai lėšos keliauja savivaldybę valdančios partijos Seimo narių iš dalies kontroliuojamai įmonei.

„Savivaldybė nėra įgaliota vertinti galimo interesų konflikto. Tiekėjas yra pasirenkamas atviro viešojo pirkimo konkurso būdu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės atstovė spaudai Jolanta Gulbinovič.

Bendrovę „Rejspa“ valdo keturi asmenys. Du iš jų yra Seimo nariai, išrinkti pagal LLRA-KŠS sąrašą: V.Kravčionok turi 29 proc. akcijų, Michalas Mackevičius – 10 proc. (Daugiausia, 41 proc. akcijų, turi Jelena Vasilkova. Dar 20 proc. akcijų valdo Česlava Pačkovska, buvusi redaktorė, LLRA-KŠS narė.)

Savivaldybės konkursuose „Rejspa“ dažnai yra vienintelė dalyvė, tačiau savivaldybė nieko blogo šioje situacijoje nemato.

„Tai, kad pirkime dalyvauja vienas ar daugiau tiekėjų, savaime nereiškia, kad yra ribojama konkurencija“, – komentavo J.Gulbinovič.

Ji teigė, kad atsižvelgiant į paslaugų specifiką, darytina išvada, kad rinkoje nėra pakankamai tiekėjų, galinčių pasiūlyti savivaldybės poreikius atitinkančias paslaugas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus rajono savivaldybė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus rajono savivaldybė

Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas yra Aleksandras Liachovičius. Jis kartu su LLRA-KŠS yra dalyvavęs savivaldybių tarybų rinkimuose. Paprašyta tai pakomentuoti, savivaldybės atstovė teigė nedisponuojanti informacija apie priklausomumą politinėms partijoms.

Be to, panašu, kad net pati laikraščio redakcija gali būti įsikūrusi savivaldybės patalpose: savivaldybės adresas ir „Rejspa“ adresas yra tas pats – Rinktinės g. 50.

Savivaldybė tikino, kad šis adresas skirtas tik įmonės korespondencijai. Tačiau pasiskambinus į „Rejspa“ redakciją, atsiliepęs darbuotojas 15min patvirtino dirbantis savivaldybės patalpose.

Žurnalistais dirba savivaldybės tarybos nariai

Iš Vilniaus rajono savivaldybės finansavimą gaunančioje įmonėje „Rejspa“ dirba ir autorinius atlyginimus iš jos gauna mažiausiai du Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai. Darbo santykius su šia įmone deklaravo Zigmontas Ždanovičius ir Tadeušas Andžejevskis.

Abu savivaldybės tarybos nariai teigia, kad savaitraštyje dirba žurnalistinį darbą, rašo straipsnius ir komentarus. Abu jie rinkimuose dalyvavo su LLRA-KŠS.

Visuomenės informavimo etikos kodeksas numato, kad „žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje“. Tačiau tarybos nariai sako problemų dėl savo žurnalistinio darbo nematantys.

„Aš nerašau apie tarybos posėdžius ir reikalus, susijusius su taryba, svarstomus klausimus, aš ta tema vengiu rašyti. Čia būtų kaip... Nelabai etiškai“, – 15min sakė Z.Ždanovičius.

Paklaustas, kokiomis temomis rašo, savivaldybės tarybos narys atsakė: „Įvairiom temom, čia gyvenimas pataria. <...> Čia visokiausios temos: ir sporto, ir visuomeninė veikla, kitokios, pasaulio įvykiai.“

Paklaustas apie finansavimą, kurį jo straipsnius spausdinantis laikraštis gauna iš savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, Z.Ždanovičius teigė: „Čia ne mano kompetencijos klausimas, prašau pas direktorių. Pas mus yra direktorius ir jis užsiiminėja. Man rūpi tik klausimai, susiję su žurnalistika , ir viskas.“

Ernesto Naprio/15min nuotr./Leidinio žurnalistas tarybos narys Z.Ždanovičius nevengia parengti ir reklaminių tekstų
Ernesto Naprio/15min nuotr./Leidinio žurnalistas tarybos narys Z.Ždanovičius nevengia parengti ir reklaminių tekstų

Kitas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys T.Andžejevskis 15min teigė savaitraštyje rašantis komentarus. Paklaustas, ar jo žurnalistinei veiklai netrukdo tai, kad yra savivaldybės tarybos narys, T.Andžejevskis atsakė: „Ne, ne, netrukdo.“

Paklaustas, ar žino, jog žurnalistų etikos kodekse parašyta, kad politinė veikla yra nesuderinama su žurnalistika, tarybos narys sakė: „Nežinau, kur ten parašyta, aš nesu politikas, esu tarybos narys.“

Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė bei įmonės „Rejspa“ akcininkė V.Kravčionok anksčiau taip pat buvo deklaravusi, kad jos šeima iš šios bendrovės gauna autorinį atlyginimą. O 2010-aisiais V.Kravčionok deklaravo iš „Rejspos“ pasiskolinusi 43 tūkstančius eurų.

Taip pat iš įmonės autorinį atlyginimą, kaip deklaruota, gauna ir susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus patarėjo Jaroslavo Kaminskio žmona Kristina Kaminska, ir kiti su LLRA-KŠS susiję asmenys.

Savivaldybės finansuojama redakcija pati dalija paramą

Bendrovė „Rejspa“ bent nuo 2015-ųjų kasmet patirdavo nuostolius. Nepaisant to, 2018-ųjų pabaigoje įmonė turėjo 255 tūkst. eurų, laikomų pinigais, ir beveik neturėjo įsipareigojimų.

Taip pat bendrovė sukaupė 200 tūkst. eurų nepaskirstyto pelno, kuris bet kada galėtų būti išmokėtas akcininkams kaip dividendai.

Kai verslui buvo leidžiama remti politines partijas, „Rejspa“ finansiškai rėmė Lietuvos lenkų rinkimų akciją per savivaldybių tarybų rinkimus: 2007 metais skyrė 11 tūkst. eurų, 2011 metais – 12 tūkst. eurų paramą.

Be to, kasmet „Rejspa“ teikia paramą paramos fondui „Tikėjimas, solidarumas ir viltis“. 2018 metais suteikė 9 tūkst. eurų, 2017 metais – 7,5 tūkst. eurų, 2016 metais – 5 tūkst. eurų pinigais ir daugiau nei 4 tūkst. eurų prekėmis.

Šio fondo direktorė – Vilniaus savivaldybės tarybos narė nuo LLRA-KŠS Edita Šiško. Ji yra ir tos pačios partijos Seimo narių Vandos Kravčionok, Česlavo Olševskio, Leonardo Talmonto patarėja. O paramos fondo steigėjai – penki, tarp jų dvi seniūnės ir buvusi LLRA-KŠS iždininkė.

Pastaraisiais metais didžiausias šio fondo atliktas darbas – renovuota uždaryta mokyklėlė, kurioje direktoriumi dirbo Valdemaro Tomaševskio tėvas.

Opozicija: painiojami vieši ir privatūs interesai

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos narys, socialdemokratas Robertas Duchnevičius tikina, kad „Rejspa“ yra tapusi lyg savivaldybės leidiniu.

„Čia yra toks savivaldybės leidinys. <…> Ir kur yra? Savivaldybės gi administraciniame pastate yra visa redakcija. Tai aš ir vadinsiu savivaldybės leidiniu“, – sako R.Duchnevičius.

Paklaustas, ar leidinys vienodai objektyvus visoms politinėms partijoms, R.Duchnevičius tik šyptelėjo: „Aišku, kad ne. <...> Jis labiau yra giriantis valdžią.“

Opozicijoje dirbantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, konservatorius, teisininkas doc. dr. Gediminas Kazėnas vertina, kad viešieji ir privatieji interesai painiojami.

„Aš daugiau iš mokslinės pusės galiu pasakyti. Kuo jie argumentuoja – neva nėra daugiu rajone žiniasklaidos priemonių lenkų kalba ir jie neva neturi kito pasirinkimo. Bet tai vis tiek kertasi su nuostata, kad politikai, partijos negali turėti žiniasklaidos priemonių. Čia jau yra tam tikri viešieji ir privatieji interesai painiojami“, – sako G.Kazėnas.

Valdo visą žiniasklaidos organizacijų tinklą

Bendrovė „Rejspa“ yra tik viena iš LLRA-KŠS valdomų žiniasklaidos priemonių. Jų yra visas tinklas, valdomas partiniais ir kitais ryšiais susijusių asmenų.

Seimo narė V.Kravčionok buvo ir viena iš viešosios įstaigos „Kresy“ steigėjų. Ši įstaiga verčiasi laikraščių leidyba, reklamos veikla. Įstaigai vadovauja Seimo nario M.Mackevičiaus patarėjas Slavomiras Subotovičius.

Seimo nariui M.Mackevičiui priklauso ir įmonė „Magazyn Wilenski“, leidžianti to paties pavadinimo žurnalą.

Ernesto Naprio/15min nuotr./Lenkišką spaudą Vilniaus rajone kontroliuoja politikai
Ernesto Naprio/15min nuotr./Lenkišką spaudą Vilniaus rajone kontroliuoja politikai

„Rejspos“ savaitraštyje atskirą skiltį turi portalas L24.lt, kuris naujienas skelbia keturiomis kalbomis.

Šio portalo direktorius – Viktoras Juselis, patarinėjantis LLRA-KŠS Seimo nariui Zbignevui Jedinskiui. Jis yra ir portalo dalininkas kartu su Vilniaus rajono merės Marijos Rekst sūnumi Vladislavu Michalkevičiumi.

Be to, LLRA-KŠS nariai kontroliuoja internetinį radiją „Radio Wilno“. Įstaigai vadovauja tas pats V.Juselis, jis yra ir tarp dalininkų. Be jo dalininkų sąraše buvo ir tai pačiai politinei jėgai atstovaujantys susisiekimo ministro patarėjas Jaroslavas Kaminskis bei Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.

Dažnai įmonių finansinėse ataskaitose, be įprastų pajamų, nurodoma, kad gaunamas finansavimas iš paramos fondų Lenkijoje. Sumos siekia dešimtis tūkstančių eurų per metus.

Iš daugumos šių įstaigų, tiek LLRA-KŠS, tiek jos lyderis Valdemaras Tomaševskis pirko įvairias paslaugas per 2019-aisiais vykusius trejus rinkimus.

Kas penktas euras – su politikais susijusioms įmonėms

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus gruodį paskelbtas tyrimas atskleidė ir kitų atvejų, kai savivaldybių veiklos viešinimui skirti pinigai nukeliauja su savivaldybių politikais susijusioms įmonėms.

Pavyzdžiui, Mažeikių regioninę televiziją valdanti įmonė „Roventa“ iš Mažeikių savivaldybės per ketverius metus gavo 141 tūkst. eurų. Šiai įmonei vadovauja Romas Venclovas, kuris lėšų skyrimo laikotarpiu buvo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys.

„Alytaus regioninė televizija“, kurios dalininkė yra Alytaus savivaldybės tarybos nario Tomo Pačėso žmona Laima Pačėsienė, iš Alytaus savivaldybės gavo 104 tūkst. eurų.

327 tūkst. eurų iš Marijampolės savivaldybės atiteko Marijampolės televiziją valdančiai įstaigai „Marijampolės telekinas“. Didžiausia šios įstaigos dalininkė yra Marijampolės savivaldybė, nors įstatymai valstybės ir savivaldybių institucijoms apskritai draudžia valdyti žiniasklaidos priemones.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rugilė Trumpytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rugilė Trumpytė

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Rugilė Trumpytė 15min teigė, jog kas penktas savivaldybių viešinimui skirtas euras nukeliauja su politikais susijusioms įmonėms, tad reikėtų daugiau dėmesio skirti galimiems interesų konfliktams. Be to, Lietuvoje turėtų atsirasti žiniasklaidos priemonių duomenų bazė, o viešųjų pirkimų sistemoje turėtų būti paprasta rasti duomenis apie viešinimo išlaidas.

„Nerimą man kelia tai, kad nors įmonių, susijusių su politikais, nėra daug, jos gauna didesnės vertės sutarčių ir atsiriekia gana didelę dalį biudžeto. Be abejo, tai ne visuomet problema, tačiau bendra tendencija aiški – būti susijusiai su politiku šiuo metu įmonei finansiškai apsimoka“, – tyrimo rezultatus komentavo R.Trumpytė.

Mato demokratijos iškraipymą

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius 15min teigė, kad tokios situacijos kelia didžiulius interesų konfliktus politikams ir iškraipo demokratiją regionuose.

„Jeigu verslas gauna finansinę naudą ir užsakymus iš valdžios institucijų ar savivaldos institucijų, kurioms vadovauja tos pačios politinės jėgos atstovai, tai man nekyla jokių abejonių, jog čia yra milžiniškas interesų konfliktas“, – kalbėjo D.Radzevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dainius Radzevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dainius Radzevičius

Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, tokia sistema akivaizdžiai iškraipo demokratijos modelį toje erdvėje, nes kitoms politinėms jėgoms yra labai sudėtinga kreiptis į tokią žiniasklaidą ir būti atstovaujamoms objektyviai.

Lietuvoje įstatymai draudžia valstybės institucijoms ir politinėms partijoms valdyti žiniasklaidos priemones, tačiau atskiriems politikams ar net Seimo nariams tai nėra draudžiama.

„Bet įstatymo dvasia sako, kad politikai neturėtų tiesiogiai skirti redakcijų vadovų, turiu omenyje direktorius arba redaktorius, ir juo labiau neturi daryti įtakos žurnalistams. Jau nekalbu apie savicenzūros iššūkį, kai žurnalistai žino, jog savininkai yra politikai. Man ne vienas žurnalistas regionuose yra prisipažinęs: mes negalim apie valdančiuosius nieko [rašyti], tik opoziciją galim kritikuoti“, – sakė D.Radzevičius.

Pasak jo, kad situacija keistųsi, reikia įstatymų pataisų: „Būtų idealu, kad nei atskira institucija, ministerija, nei savivaldybė negalėtų ir nepirktų žiniasklaidoje nei plotų, nei dar kitų dalykų, tai būtų daroma centralizuotai. Ir nedalyvautų nei institucija, nei partija jokiame pinigų skirstyme žiniasklaidai.“

Komentarai: 31

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

04:04
02:49
00:10

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min