TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis: „Yra sritis, kurioje Lietuva panaši į Rusiją“

Remigijus Žemaitaitis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Remigijus Žemaitaitis
Šaltinis: 15min
0
A A

Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis sako, kad pagal teisėjų prokurorams išduodamų sankcijų pasiklausyti Lietuvos gyventojų kiekius Lietuva gali būti lyginama su visuotiniu sekimu pagarsėjusiomis šalimis – Rusija, Baltarusija ar Ukraina, praneša TV3 Žinios.

Jau anksčiau skelbta, kad Lietuvos teismai patenkina 99 proc. prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių telefonu ar gauti jų išklotines. Anot Nacionalinės teismų administracijos, pernai apylinkės teismai išnagrinėjo 12 tūkst. 332 prokurorų pareiškimus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos.

Gali atsitikti taip, kad Lietuva bus įtraukta į tokį sąrašą, kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina, kur yra kontroliuojama absoliučiai viskas, – sako R.Žemaitaitis.

Pareiškimai visiškai patenkinti 11 tūkst. 975 atvejais, patenkinti iš dalies – 203 atvejais. Teismai prokurorų prašymus atmetė 154 kartus – tai sudaro vos 1,2 procento.

Vienas geriausių tokio pasiklausymo pavyzdžių, anot TV3 televizijos, naujienų agentūros BNS žurnalistų byla. Tuomet vienos instancijos teismai išdavė leidimus sekti žurnalistus, o vėliau kiti teismai pripažino, kad klausymasis buvo neteisėtas.

123rf.com nuotr./Sekimas
123rf.com nuotr./Sekimas

Vienoje gretoje su Rusija

Dalis Seimo narių baiminasi, kad einama autoritarinių valstybių pramintu keliu. „Tokie dalykai veda link policinės valstybės, kurioje žmogaus teisės yra antroje vietoje. Gali atsitikti taip, kad Lietuva bus įtraukta į tokį sąrašą, kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina, kur yra kontroliuojama absoliučiai viskas“, – pareiškė R.Žemaitaitis.

Aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus tikina, kad teisėjai šiaip sau sankcijų pasiklausyti nedalija, tačiau yra sunerimęs, ar jie visada tinkamai įsigilina į prokurorų nurodomas aplinkybes.

„Tokių jautrių klausimų, kaip elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolė, turi būti priiimamas tiktai nuodugniai išanalizavus situaciją, įvertinus tokios priemonės reikalingumą, proporcingumą ir čia aš visiškai sutinku, kad iš teisėjų požiūrio negali būti jokio automatizmo. Jokio automatiško prokurorų prašymo tenkinimo“, – teigė R.Norkus.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rimvydas Norkus
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rimvydas Norkus

Skaičiai gali būti visai kitokie

Tuo tarpu Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis aiškina, kad Nacionalinė teismų administracija suskaičiavo ne tik prašymus klausyti pokalbių, bet ir kitas sekimo priemones.

„Į tą skaičių įeina ne tik prašymai klausyti telefonų, grubiai tariant, bet ir prašymai dėl telefonų išklotinių, dėl banko sąskaitų. Taip pat prašymai pratęsti terminus. Taip kad tų prašymų pobūdis gerokai platesnis nei telefonų klausymasis“, – teigė jis.

Prokuratūra ir teismai pripažįsta, kad sekamų žmonių skaičiai atrodo dideli, bet pabrėžia, kad juos mažinti reikėtų bent keturis kartus, nes prokurorai dėl vieno žmogaus kreipiasi po kelis kartus.

Tačiau skaičiai gali būti ir kur kas didesni, nes į statistiką šiuo metu nėra įtraukiama, kiek žmonių seka saugumo pareigūnai.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min