Jau anksčiau skelbta, kad Lietuvos teismai patenkina 99 proc. prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių telefonu ar gauti jų išklotines. Anot Nacionalinės teismų administracijos, pernai apylinkės teismai išnagrinėjo 12 tūkst. 332 prokurorų pareiškimus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos.
Gali atsitikti taip, kad Lietuva bus įtraukta į tokį sąrašą, kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina, kur yra kontroliuojama absoliučiai viskas, – sako R.Žemaitaitis.
Pareiškimai visiškai patenkinti 11 tūkst. 975 atvejais, patenkinti iš dalies – 203 atvejais. Teismai prokurorų prašymus atmetė 154 kartus – tai sudaro vos 1,2 procento.
Vienas geriausių tokio pasiklausymo pavyzdžių, anot TV3 televizijos, naujienų agentūros BNS žurnalistų byla. Tuomet vienos instancijos teismai išdavė leidimus sekti žurnalistus, o vėliau kiti teismai pripažino, kad klausymasis buvo neteisėtas.
Vienoje gretoje su Rusija
Dalis Seimo narių baiminasi, kad einama autoritarinių valstybių pramintu keliu. „Tokie dalykai veda link policinės valstybės, kurioje žmogaus teisės yra antroje vietoje. Gali atsitikti taip, kad Lietuva bus įtraukta į tokį sąrašą, kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina, kur yra kontroliuojama absoliučiai viskas“, – pareiškė R.Žemaitaitis.
Aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus tikina, kad teisėjai šiaip sau sankcijų pasiklausyti nedalija, tačiau yra sunerimęs, ar jie visada tinkamai įsigilina į prokurorų nurodomas aplinkybes.
„Tokių jautrių klausimų, kaip elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolė, turi būti priiimamas tiktai nuodugniai išanalizavus situaciją, įvertinus tokios priemonės reikalingumą, proporcingumą ir čia aš visiškai sutinku, kad iš teisėjų požiūrio negali būti jokio automatizmo. Jokio automatiško prokurorų prašymo tenkinimo“, – teigė R.Norkus.
Skaičiai gali būti visai kitokie
Tuo tarpu Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis aiškina, kad Nacionalinė teismų administracija suskaičiavo ne tik prašymus klausyti pokalbių, bet ir kitas sekimo priemones.
-
Teismai patenkina 99 proc. prokurorų prašymų klausytis pokalbių telefonu
-
Prezidentūra: pokalbių klausymasis negali būti sankcionuojamas automatiškai
-
Zita Zamžickienė: klausantis žurnalistų gali būti pažeistas šaltinių konfidencialumas
-
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rengia pasitarimą dėl pokalbių pasiklausymo
„Į tą skaičių įeina ne tik prašymai klausyti telefonų, grubiai tariant, bet ir prašymai dėl telefonų išklotinių, dėl banko sąskaitų. Taip pat prašymai pratęsti terminus. Taip kad tų prašymų pobūdis gerokai platesnis nei telefonų klausymasis“, – teigė jis.
Prokuratūra ir teismai pripažįsta, kad sekamų žmonių skaičiai atrodo dideli, bet pabrėžia, kad juos mažinti reikėtų bent keturis kartus, nes prokurorai dėl vieno žmogaus kreipiasi po kelis kartus.
Tačiau skaičiai gali būti ir kur kas didesni, nes į statistiką šiuo metu nėra įtraukiama, kiek žmonių seka saugumo pareigūnai.
