Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 03 08, 12:39

Seimo opozicija: gynybai galėtume skirti ir daugiau nei 3 proc. BVP, bet yra sąlygų

Seimas artimiausioje pavasario sesijoje spręs, ar gynybos biudžetas dar šįmet turėtų didėti iki 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prezidentūros manymu, per dvejus–trejus metus gynybos biudžetas galėtų augti ir iki 3 proc. nuo BVP. Kai kurių Seimo opozicionierių matymu, – ir dar labiau. Bet tokiu atveju, anot jų, būtina susiplanuoti, kam tos lėšos bus išleistos, stiprinti Lietuvos ekonominius pajėgumus ir kartu su Vakarais atsisakyti Rusijos eksportuojamos produkcijos. Esą tai finansiškai susilpnintų agresorę, o kartu ir jos nusiteikimą kariauti.
Seime pradėta svarstyti 2016 metų biudžetas
Lėšos / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

S.Skvernelis: reikia pasiskaičiuoti

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Sauliaus Skvernelio įsitikinimu, Lietuva savo gynybinius pajėgumus turi stiprinti, bet, anot jo, „ne procentuose dabar esmė“.

„Reikia pasiskaičiuoti, ko ir kiek realiai reikia, kad sustiprintume savo pajėgumus, ir pagal tuos pinigus nusistatyti, koks bus tas procentas. Savaime procento nustatymas nedidina apginamumo“, – 15min komentavo politikas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Saulius Skvernelis

„Manau, kad Vyriausybė turi padirbėti ir nustatyti, kokią įrangą per tuos trejus metus gali realiai įsigyti, kokius mokėjimus atlikti, ir tada matysis, kokia ta suma turi būti – 3 proc., 3,5 proc. ar 2,9 proc.“, – pridūrė jis.

G.Paluckas: biudžetas turi būti tvarus

Socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko vertinimu, ateityje gynybos biudžetą galima būtų didinti atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos prognozes ir galimybes.

Gynybos biudžetas, pasak jo, turi būti tvarus.

Jeigu sutari dėl kažkokio finansavimo, jis negali būti proginis.

„Jeigu sutari dėl kažkokio finansavimo, jis negali būti proginis – negali vienais metais siekti 3 proc., kitais – 2 proc. ar panašiai. Jis turi būti tvarus, nes kariuomenė pagal tai dėlioja savo ginkluotes, infrastruktūros modernizavimo planus, atitinkamai sudaro ilgalaikes sutartis tiek mokėjimų, tiek tiekimo su įmonėmis visame pasaulyje“, – kalbėjo G.Paluckas.

O gal gynybos biudžetą derėtų didinti dar labiau?

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gintautas Paluckas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gintautas Paluckas

Dėl to, pasak G.Palucko, reikia apsispręsti žvelgiant į bendrą NATO šalių indėlį:

„Labai svarbu matyti visoje tinklaveikoje ar kolektyvinių įsipareigojimų kontekste, kas, ką ir kaip, kodėl turi padaryti.“

V.Fiodorovas: norime matyti planą

Tiek Darbo partija, tiek partijos frakcija Seime pritaria, kad finansavimas krašto gynybai didėtų, 15min teigė frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas. Bet, anot jo, svarbu turėti planą, kam lėšos bus išleistos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Fiodorovas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktoras Fiodorovas

„Jeigu yra didesnis poreikis tų pačių 3 proc., [Krašto apsaugos ministerija] turi pasakyti, kaip atrodys mūsų armija, kaip mes sustiprėsime ir kokią tai duos naudą. Patys procentai iš esmės nesaugo. Saugo tai, kur tuos pinigus išleisime.

Prieštaravimo, kad reikia skirti 3 proc., o gal net ir daugiau, partijoje ar frakcijoje nėra, bet norime matyti planą, strategiją, kaip pinigai bus išleidžiami“, – kalbėjo V.Fiodorovas.

R.Tamašunienė: reikia pasirengti

Susitarimas dėl to, kaip ateityje augs gynybos finansavimas, turėtų gimti iš partijų atstovų sudarytoje darbo grupėje dėl užsienio ir gynybos politikos, 15min nurodė Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

„Visi suprantam, kad dabar ne tik atgrasymo politikos reikia laikytis, bet ir gynybos. Mūsų valstybei reikia būti pasirengusiai“, – sakė ji.

Krašto gynybos biudžetą, pasak politikės, reikėtų didinti atsižvelgiant į finansines galimybes ir tai, ar karo pramonė spės apdoroti užsakymus.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Rita Tamašunienė
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Rita Tamašunienė

R.Karbauskis: privalome stiprinti Lietuvos ekonomiką

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio vertinimu, gynybos finansavimo didinimas iki 3 proc. nuo BVP – svarstytinas klausimas. Tiesa, tam numatytos lėšos, anot jo, turėtų būti paskirstytos skaidriai.

Be kita ko, valdžia, politiko įsitikinimu, paraleliai turėtų daugiau dėmesio skirti šalies ekonomikos stiprinimui.

„[Gynybos biudžetui] mes galime skirti ir 3 proc., ir 4 proc., ir 15 proc., bet jeigu mes žlugdysime savo ekonomiką tokiu būdu, kokiu šiandien žlugdom, arba nesiimsim sprendimų, kurie ją stiprintų, suma, kuri atiteks krašto apsaugai (pinigine išraiška – 15min), gali būti netgi mažesnė negu ta, kurią šiandien krašto apsauga gauna“, – dėstė jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Pasak R.Karbauskio, Lietuvai „reikėtų atsitokėti dėl santykių su Kinija, nes tai akivaizdžiai nuostolinga Lietuvai“, taip pat – supaprastinti sąlygas dėl vėjo jėgainių, saulės elektrinių įrengimo, plėtoti biodujų gamybos sritį.

„Turime laimėti ekonominį karą“

Bendrai Lietuva su Vakarais Rusijai, pasak R.Karbauskio, turėtų skelbti ekonominį karą ir atsisakyti jos eksportuojamų naftos, dujų, grūdų, medienos, nes iš čia esą ir atsiranda karinis Rusijos potencialas.

„Mūsų karas pirmiausia yra ekonominis. <...> Ginklai yra vienas dalykas, suprantu, kad tai būtina, NATO šalys turi būti pasiruošusios galimai agresijai iš principo.

Bet norėdami, kad ji niekada neįvyktų, mes turime laimėti ekonominį karą. O laimėti taip, kaip jis kariaujamas dabar, neįmanoma. Šiandien Rusija iš karo turi daug daugiau naudos, nei praranda“, – komentavo R.Karbauskis.

Jeigu Europos Sąjunga toliau importuoja dujas, naftą ir grūdus, mes pamirškime apie tai, kad mes Rusiją galime susilpninti.

„Rusija dabar uždirba daug daugiau negu prieš tai, kai prasidėjo karas – pakilo naftos, dujų, grūdų kaina. <...> Jeigu Europos Sąjunga toliau importuoja dujas, naftą ir grūdus, mes pamirškime apie tai, kad mes Rusiją galime susilpninti. Neįmanoma“, – pridūrė politikas.

Prezidentūra: perspektyvą galime susiplanuoti

Apie tai, kad artimiausiais metais karinių išlaidų lygį reikėtų didinti iki ne mažiau kaip 3 proc. nuo BVP, prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kalbėjo interviu LRT laidai „Dienos tema“.

Antradienį prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys patikslino, kad tą reikėtų pasiekti per dvejus–trejus metus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Budrys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Budrys

„Artimiausi metai, kalbant apie 3 proc., yra dveji–treji metai. Tai yra ta perspektyva, kurią mes galime realiai susiplanuoti. Ir valstybės biudžetas, kai yra planuojamas, matoma ta trejų metų perspektyva. O paskui jau modeliuojamas tam tikras ekonomikos augimas“, – „Žinių radijui“ komentavo patarėjas.

Asignavimus gynybai Lietuva didina reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min