„Vienas iš pavadinimo keitimų (argumentų – BNS) buvo toks pasakymas arba tikimybė, kad ryšius su Kinija, ypač prekybinius ryšius, pakeis išaugęs ekonominis bendradarbiavimas su Taivanu ir kad čia mes sulauksime ir investicijų, ir didesnės veiklos. Deja, tas, man atrodo, ne visai vyksta“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ penktadienį sakė J.Olekas.
„Negalėčiau taip pasakyti, kad negavo (naudos Lietuva – BNS). Gavo ne tokią, kokios tikėjosi, taip būtų gal tikslinga pasakyti“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininko teigimu, Lietuvai reikėtų daugiau dirbti stiprinant ekonominius ryšius su Taivanu ir nedaryti „staigių judesių“, siekiant apsaugoti savo žmones ir verslininkus.
Taip jis kalbėjo premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad nemato priežasčių, kodėl Taivano atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į šiuos žodžius prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog Taivaniečių atstovybės pavadinimas pirmiausia yra Taivano atsakomybė ir jo keitimas priklauso ne tik nuo Lietuvos valios.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS nekomentavo atstovybės pavadinimo keitimo bei akcentavo, kad normalizuoti santykiams su Kinija reikia laiko bei abipusės pagarbos.
Praėjusią savaitę Vyriausybės vadovė interviu BNS sakė, kad Vilniuje atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV.
„Buvo paskubėta padaryti tuos sprendimus buvusių valdžių, bet dabar (...) reikia kalbėtis su taivaniečiais, kaip spręsti tą problemą“, – sakė J.Olekas.
„Pritariu, kad būtų turbūt naudingiau, jeigu tie mūsų santykiai su Kinija būtų tokie, kaip ir kitų Europos valstybių. Bet tikrai neskubėčiau padaryti tų pakeitimų pavadinimuose, nes jie gali sukelti dar papildomą reakciją ir kažin ar duoti kokių nors vaisių“, – kalbėjo jis.
Kinija Taivaną laiko savo teritorija ir žada ateityje salą susigrąžinti, net jeigu tam prireiks panaudoti jėgą. Kitoms šalims mezgant ryšius su Taipėjumi, Pekinas vis primena, kad tą daryti galima tik laikantis „vienos Kinijos“ politikos.
Savo ruožtu Kinija paragino Lietuvą ištaisyti tai, ką Pekinas vadina klaidomis vystant ryšius su Taivanu, ir taip sudaryti sąlygas dvišaliams santykiams normalizuoti.
Tuo metu Taivano ministerija sako, kad Taipėjus su Vilniumi nediskutuoja dėl Lietuvoje įsikūrusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo ir toliau skatina bendradarbiavimą su Lietuva lazerių, puslaidininkių ir finansų srityse.
J.Olekas teigė šiuo metu nenumatęs vizito į Taivaną, o Lietuvos siekį turėti tokius pat santykius su Kinija kaip kitos ES šalys vadino „labai natūraliu“.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
I.Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
