Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimo pirmininkė Irena Degutienė Europos ir Austrijos parlamentų prašo atlikti tyrimą dėl Michailo Golovatovo paleidimo

I.Degutienė
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / I.Degutienė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimo pirmininkė Irena Degutienė antradienį kreipėsi į Europos Parlamentą bei abejus Austrijos parlamento rūmus, prašydama atlikti tyrimą dėl skubaus Sausio 13-sios žudynių byloje įtariamo Michailo Golovatovo paleidimo.

„Pirmas ir esminis klausimas – kodėl Austrija, priklausydama tam pačiam Europos Sąjungos narių klubui, kurios privalo laikytis bendrų teisės normų, pažeisdama lygiateisiškumo ir teisėtumo principą, Lietuvos atžvilgiu pasielgė kitaip. Prašau, kad tas klausimas būtų nagrinėjamas Europos Parlamente, ir kad Europos parlamentarai atsakytų į esminį klausimą – ar visos valstybės ES yra lygiateisės ir ar jos privalo laikytis tų pačių taisyklių“, – žurnalistams sakė laiškus pasirašiusi I.Degutienė.

Ji pabrėžė, jog sprendimas paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą buvusį KGB karininką – beprecedentinis atvejis, ir tai „nėra Lietuvos ir Austrijos klausimas, tai yra visos Europos Sąjungos valstybių teisės klausimas“.

„Tai yra šiurkštus, grubus europinės teisės pažeidimas. Jei Austrija kaip ES valstybė save gerbia, turi nedelsiant išaiškinti ir pasakyti, kodėl jie šitaip pasielgė“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Laiške EP pirmininkui I.Degutienė sako, jog kreiptis į jį paskatino „netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai“, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

„Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai ES: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. O gal kai kurioms valstybėms taikomi dvejopi standartai?“ – rašoma Seimo pirmininkės laiške J.Buzekui.

EP Seimo pirmininkė prašo inicijuoti tyrimą Europos Parlamente ir pateikti politinį šio klausimo vertinimą, nes tai yra „visos ES klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas“.

Austrijos parlamento rūmų Seimo pirmininkė irgi prašo atlikti tyrimą ir atsakyti, kodėl Austrijos prokuratūra reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą arešto orderį karo nusikaltimais kaltinamam buvusiam KGB pulkininkui, kai ES teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto pagrįstumo.

Taip pat laiške Seimo pirmininkė prašo atsakyti, ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija dėl M.Golovatovo pasidavė Rusijos spaudimui, ir ar tokie sprendimai nėra susiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais.

Latvijos palaikymas svarbus ir mums, ir Europos Sąjungai

Taip pat antradienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, kad Latvijos išsakyta parama Lietuvai dėl Austrijos sprendimo skubiai paleisti Sausio 13-sios žudynių byloje įtariamą Michailą Golovatovą yra svarbi visai Europos Sąjungai.

Antradienį susitikusi su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu, I.Degutienė padėkojo jam už Latvijos sprendimą įteikti notą Austrijos ambasadoriui Rygoje.

„Dėkojame, kad išreiškėte aiškią poziciją dėl Austrijos veiksmų ir palaikymą Lietuvai. Tai mums yra labai svarbu, tai labai svarbu ir visos Europos Sąjungos ateičiai", – pranešime spaudai sakė Seimo pirmininkė.

Jos nuomone, toks Latvijos žingsnis, kaip ir A.Bėrzinio sprendimas vienu iš pirmųjų vizitų aplankyti Lietuvą, liudija apie kaimyninių šalių tautų brolybę ir vieningumą.

Be to, I.Degutienė antradienį paskelbė kreipusis į Europos Parlamentą bei abejus Austrijos parlamento rūmus, prašydama atlikti tyrimą dėl M.Golovatovo paleidimo.

M.Golovatovas Vienoje buvo sulaikytas ketvirtadienį, o penktadienį paleistas. Austrija teigia, kad įtariamasis paleistas tik dėl teisinių priežasčių, tačiau kai kurie Lietuvos politikai įtaria, kad Viena pasidavė Rusijos spaudimui. M.Golovatovas įtariamas nusikaltimais žmoniškumui.

Dėl tokio austrų sprendimo konsultacijoms į Vilnių buvo atšauktas Lietuvos ambasadorius Vienoje, o pirmadienį Austrijos ambasados atstovui buvo įteikta nota. URM teigimu, Lietuvai iki šiol nėra žinoma, kokie yra tokio sprendimo motyvai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip tūkstantis buvo sužeisti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min