Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pusė moterų darbe patiria seksualinį priekabiavimą. Kodėl lietuvės nesiskundžia?

Seksualinis priekabiavimas darbe
„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr. / Seksualinis priekabiavimas darbe
Šaltinis: 15min
0
A A

„Mane nuo tokio jo elgesio ištikdavo isterija – norėjosi ir šaukti, ir kartu verkti, o labiausiai norėjau, kad jis nuo manęs atsikabintų“, – prisimena seksualinio priekabiavimo siaubus darbe išgyvenusi 26 metų vilnietė.

Dovilė (vardas pakeistas – red. past.) dirba padavėja viename sostinės restoranų. Ji bijo prarasti darbą ir pripažįsta, kad apie tokius dalykus kalbėti nėra malonu ir dėl visuomenės požiūrio.

Prasidėjo persekiojimas

Viskas prasidėjo tuomet, kai Vladas atėjo dirbti barmenu į mūsų restoraną. Jau pačią pirmą darbo dieną pradėjo lįsti prie restorane dirbančių merginų, įskaitant vadovę.

„Viskas prasidėjo tuomet, kai Vladas atėjo dirbti barmenu į mūsų restoraną. Jau pačią pirmą darbo dieną pradėjo lįsti prie restorane dirbančių merginų, įskaitant vadovę. Jis visą laiką čiupinėjosi, pavyzdžiui, prieina prie merginos ir sako „Labas, brangioji, mieloji, zuikeli, katinėli“, ar panašius mažybinius žodelius ir tada pradeda glostyti merginai ranką, paskui kyla link alkūnės, toliau į viršų ir net pakiša pirštus po rankove (mes dirbame su marškinėliais trumpomis rankovėmis). Tai – šlykštu, tam seniui apie 60 metų, jis mums
į tėvus tinka“, – pasakojo Dovilė.

Vėliau Vladas išsirinko vieną auką – Dovilę, tada kitas merginas paliko ramybėje. „Jis pradėjo mane persekioti, nuolat stengdavosi atsidurti toje vietoje, kur sukdavausi aš, nuolat liesdavosi prie manęs. Kalbėjo tokius dalykus: „Tu man labai panaši į mano dukrą, tu tokia graži, esi gražiausia iš čia dirbančių merginų.“

123rf nuotr./Padavėja
123rf nuotr./Padavėja

Paskui Vladas man pradėjo rašyti raštelius ant servetėlių, juose užrašydavo: „Aš tave myliu.“ Vėliau jis ir tiesiogiai vis kartodavo, kad mane myli, ir įkyriai liesdavosi. Tai buvo klaiku, šlykštu, mane buvo apėmusi depresija, šaukdavau ant jo, kad prie manęs nelįstų, rėkdavau, kad atsikabintų, tačiau jis tam kartui nueidavo, o paskui vėl tą patį darydavo. Buvau tokia nervinga, kad galėjau apsiverkti dėl bet kokios smulkmenos“, – savo išgyvenimus atskleidė mergina.

Atleisti nesiruošė

Vadovė nesiruošė kam nors apie tai pranešti ar atleisti Vlado, mat tuo metu neturėjo
barmenui pamainos.

Supratusi, jog su barmenu susitarti pačiai nepavyks, Dovilė kreipėsi į restorano vadovę. Vadovė pažadėjo su juo pasikalbėti, tačiau po pokalbio vis tiek niekas nepasikeitė, o vadovė nesiruošė kam nors apie tai pranešti ar atleisti Vlado, mat tuo metu neturėjo barmenui pamainos.

„Mane nuo šio šlykštaus siaubo išgelbėjo tai, kad vėliau Vladas gavo geresnį darbo pasiūlymą ir pats išėjo“, – pasakoja Dovilė.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas seksualinį priekabiavimą apibrėžia kaip „nepageidaujamą užgaulų, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“.

„Dovilės istorija – akivaizdus seksualinio priekabiavimo atvejis, už kurį persekiotojas turėtų būti nubaustas – tiek darbdavio, pritaikius jam drausmines nuobaudas, tiek valstybės institucijų, pavyzdžiui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, pripažinus jo elgesį prieštaraujančiu Lygių galimybių įstatymui.

Tiesa, į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ar į teismą turėtų kreiptis pati nukentėjusioji, o ne darbo vadovė“, – situaciją komentavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė.

Baudžiamoji atsakomybė tik vadovui

Jei pagal tarnybą ar kitaip nepriklausomas žmogus analogiškai priekabiauja, nukentėjęs asmuo turi teisę privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą dėl įžeidimo, – teigė R.Aliukonienė.

Lygių galimybių kontrolieriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits susipažinusi su Dovilės istorija sako: „Seksualinis priekabiavimas pasižymi tuo, kad tai, visų pirma, yra nepageidaujamas, užgaulus elgesys. Atrodo, kad merginai šis elgesys ir buvo nepageidaujamas. Taip pat seksualinis priekabiavimas sukuria bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Toks yra seksualinio priekabiavimo poveikis aukai. Poveikis gali pasireikšti ir fizinės bei psichinės sveikatos pablogėjimu, nuotaikos, intereso dirbti praradimu. Iš aprašytos situacijos matyti, kad mergina kenčia tyliai, ir tai, be abejonės, gali sukelti kitų neigiamų pasekmių.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Aliukonienė teigė, kad baudžiamoji atsakomybė už seksualinį priekabiavimą iškyla tais atvejais, kai prie asmens priekabiauja pagal tarnybą ar kitaip priklausantis kitas žmogus (pavyzdžiui, prie pavaldinio nepadoriomis užuominomis priekabiauja įmonės direktorius). Tokiu atveju nukentėjęs asmuo arba jo teisėtas atstovas su pareiškimu turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą.

Trakų rajono apylinkės teismas/Teisėjo ženklas
Trakų rajono apylinkės teismas/Teisėjo ženklas

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad „Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo
ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis
priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.“

Tačiau Dovilės atveju seksualiai priekabiavo ne vadovas, o bendradarbis. Todėl, pasak R.Aliukonienės, jei pagal tarnybą ar kitaip nepriklausomas žmogus analogiškai priekabiauja, nukentėjęs asmuo turi teisę privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą dėl įžeidimo.

Darbdavio atsakomybė

Už seksualinį priekabiavimą darbe Darbo kodekse yra nustatyta drausminė atsakomybė, nes tai šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ir darbdavys gali šią atsakomybę taikyti darbuotojui, – paaiškino L.Vengalė-Dits.

Dovilės darbdavė išklausiusi skundą dėl Vlado elgesio su juo kalbėjosi, tačiau jokio teigiamo rezultato nebuvo. Vyras toliau seksualiai priekabiavo, o restorano vadovė daugiau nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų savo darbuotoją.

Lygių galimybių kontrolieriaus vyresniosios patarėjos L.Vengalės-Dits teigimu, Dovilės darbdavė privalėjo imtis veiksmų seksualiniam priekabiavimui darbo vietoje sustabdyti. 

„Konkrečiu atveju darbdavė, gavusi skundą, galėjo atlikti patikrinimą darbe ir imtis priemonių seksualiniam priekabiavimui pažaboti. Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo darbe.

„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Seksualinis priekabiavimas darbe
„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Seksualinis priekabiavimas darbe

Už seksualinį priekabiavimą darbe Darbo kodekse yra nustatyta drausminė atsakomybė, nes tai šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ir darbdavys gali šią atsakomybę taikyti darbuotojui“, – apie darbdavės atsakomybę paaiškino L.Vengalė-Dits.

Pusė ES moterų patiria seksualinį priekabiavimą

Seksualinį priekabiavimą bent kartą yra patyrusios 45–55 proc. moterų Europos Sąjungoje.

2014 metų Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūrai atlikus tyrimą dėl smurto prieš moteris paplitimo ES valstybėse narėse, paaiškėjo stulbinantys rezultatai – seksualinį priekabiavimą bent kartą yra patyrusios 45–55 proc. moterų. Dažniausiai seksualinis priekabiavimas pasitaiko darbe. Nuo jo nukenčia daugiausia moterys. Prie jų priekabiauja viršininkai, kolegos ar klientai.

„Seksualinis priekabiavimas – tai diskriminacijos lyties pagrindu forma, kuri gana plačiai paplitusi visoje ES. Dažniausiai nuo šio neteisėto veiksmo nukenčia moterys, ir tai puikiai atspindi nelygią moterų padėtį visuomenėje“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė J.Guzevičiūtė.

Tragiška Lietuvos situacija: kenčiu, bet nesiskundžiu

Skųstis dėl šio netinkamo elgesio Lietuvoje moterys labai vengia. Kur kas dažniau jos tyliai kenčia ir taikstosi su tokio pobūdžio elgesiu, – teigė J.Guzevičiūtė.

Lygių galimybių kontrolieriaus vyresnioji patarėja L.Vengalė-Dits sako, kad Lietuvoje seksualinis priekabiavimas nėra tas dalykas, dėl kurio būtų sulaukiama daug skundų. Per metus vidutiniškai būna du arba trys skundai dėl seksualinio priekabiavimo, o, pavyzdžiui, 2013 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negavo nė vieno skundo.

Ar tai reiškia, kad mūsų šalyje žmonės nepatiria seksualinio priekabiavimo? L.Vengalė-Dits atsako, kad tikrai ne, žmonės jį patiria, bet dažniausiai nėra linkę apie tai kalbėti.

Fotolia nuotr./Kupina nerimo moteris
Fotolia nuotr./Kupina nerimo moteris

Tokiai nuomonei pritaria ir J.Guzevičiūtė: „Nors seksualinis priekabiavimas yra šiurkštus žmogaus teisių, asmens privatumo, garbės bei orumo pažeidimas ir opi socialinė problema, skųstis dėl šio netinkamo elgesio Lietuvoje moterys labai vengia. Kur kas dažniau jos tyliai kenčia ir taikstosi su tokio pobūdžio elgesiu.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Po Plungės savivaldybės tarybos nario paviešintų intymių nuotraukų moteris skundžiasi politiko patyčiomis ir „suėstu“ gyvenimu

Ketvirtasis Europos darbo sąlygų tyrimas atskleidė, kad „Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose ujimo ar priekabiavimo, nepageidautino seksualinio dėmesio, diskriminavimo dėl amžiaus dažnumas didesnis, palyginti su bendru ES šalių ar artimiausių kaimyninių šalių rodikliais (1 pav.). Lietuvos darbo vietose 1,5 karto dažniau patiriamas nepageidautinas seksualinis dėmesys, palyginti su ES šalių vidurkiu, ir 2,5 karto dažniau, palyginti su Latvija“.

Kenksmingas visuomenės požiūris

Iki šiol paplitusi nuomonė, kad pati moteris yra atsakinga už tai, kaip su ja elgiasi vyras.

J.Guzevičiūtė įžvelgia Lietuvos visuomenėje įsišaknijusias gilumines priežastis, kodėl žmonės vengia skųstis dėl seksualinio priekabiavimo.

„Priežasčių tam yra kelios: visų pirma, mūsų visuomenėje vis dar gajūs patriarchaliniai ir giliai įsišakniję lyčių stereotipai, ypač dėl vaidmenų bei atsakomybių tarp moterų ir vyrų visuomenėje pasidalijimo.

Pavyzdžiui, iki šiol paplitusi nuomonė, kad pati moteris yra atsakinga už tai, kaip su ja elgiasi vyras. Kitaip tariant, jei moteris yra patrauklios išvaizdos, lengvai bendrauja ar dėmesį atkreipia savo apranga, ji pati yra kalta dėl „išprovokuoto“ seksualinio priekabiavimo. Arba kitas gajus stereotipas, kad visos moterys džiaugiasi, kai vyrai joms rodo dėmesį, todėl joks vyro prisilietimas, pliaukštelėjimas ar patapšnojimas, pastaba ar komentaras apie jos išvaizdą moteriai negali būti nemalonus“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Seksualinis priekabiavimas, prievarta
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Seksualinis priekabiavimas.

Tą patį patvirtina ir Lygių galimybių plėtros centro projektų koordinatorė  Vilana Pilinkaitė-Sotirovič: „Nesikreipiama, daug nekalbama ir viešai nekeliamas seksualinio priekabiavimo klausimas visuomenėje dėl bendro lyčių nelygybės aspekto, kaip jis suvokiamas mūsų visuomenėje ir, aišku, nusistovėję stereotipai apie moterų ir vyrų vaidmenis. Mūsų visuomenėje yra įsitvirtinusios vyriškumo ir moteriškumo normos: vyrui kaip ir galima, jie sau leidžia taip „paflirtuoti“, sakyti tam tikrus komplimentus ir jie net nesuvokia, kad toks elgesys atgraso nuo bet kokio bendravimo.“

Sąmoningumo trūkumas

Dažnai tenka girdėti istorijų apie nemalonius kolegų seksistinius juokelius ar replikas darbe, tačiau moterys tokį kolegų elgesį laiko norma, vyrams būdingu bendravimo būdu, kultūrinėmis tradicijomis, – pasakojo J.Guzevičiūtė.

„Kita priežastis ta, kad dažnai moterys nesuvokia, jog tai, ką jos patiria, yra neteisėtas, įstatymų draudžiamas elgesys. Pavyzdžiui, dažnai tenka girdėti istorijų apie nemalonius kolegų seksistinius juokelius ar replikas darbe, tačiau moterys tokį kolegų elgesį laiko norma, vyrams būdingu bendravimo būdu, kultūrinėmis tradicijomis.

Lygiai taip pat reaguojama ar, tiksliau, nereaguojama į nemalonius ar pašaipius klausimus arba pastabas apie moters asmeninį gyvenimą, jos išvaizdą, aprangą ar tariamai atsitiktinius prisilietimus prie įvairių kūno dalių.

Dažnai tenka girdėti skundų dėl nepadorių laiškų ar žinučių siuntinėjimo arba neva juoko forma pateikiamų gašlių pasiūlymų. Tad toks elgesys yra gana smarkiai paplitęs Lietuvos darbovietėse, tačiau nukentėjusiems asmenims tiesiog trūksta elementarių žinių, kaip reaguoti į tokį elgesį, ko reikalauti iš darbdavio ir kur kreiptis vykstant pažeidimams.

„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Seksualinis priekabiavimas darbe
„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Seksualinis priekabiavimas darbe

Tai stipriai susiję su apskritai žemu visuomenės informuotumu apie pažeistų žmogaus teisių gynimo būdus ir tvarką Lietuvoje. Taip pat aktuali ir žemo pasitikėjimo visuomenės institucijomis problema. Žmonės netiki, jog pateikę skundą sulauks realios bei efektyvios pagalbos ir situacija galiausiai pagerės“, – Lietuvos situaciją aiškina Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė J.Guzevičiūtė.

Kaltinama auka

Mergina neturi gėdytis ar bijoti, nes jei bus nutylimi tokie atvejai – tai niekada niekas ir nepasikeis Lietuvoje, – teigė M.A.Pavilionienė.

Lygių galimybių plėtros centro projetų koordinatorė  V.Pilinkaitė-Sotirovič teigia, kad Lietuvos visuomenėje priimta dėl seksualinio priekabiavimo smerkti moterį, esą ji pati kalta, o įstatymą pažeidusio vyro elgesys lieka nekvestionuojamas.

„Viešojoje erdvėje vis dar kvestionuojamas aukos elgesys, bet visiškai nekvestionuojamas tas, kuris nusižengė ir pažeidė įstatymą. Toks vyro elgesys lieka tarsi šešėlyje. Kai net paviešinami seksualinio priekabiavimo faktai, nukentėjusiosios istorija, vis tiek viešojoje erdvėje sakoma: „Čia išsigalvota, negali taip būti“, – Lietuvos visuomenės požiūrį atskleidžia V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Seimo narė, profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė, išgirdusi Dovilės istoriją, tikina, kad mergina neturėtų tylėti, o drąsiai imtųsi ginti savo teises.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Marija Aušrinė Pavilionienė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Marija Aušrinė Pavilionienė

„Mergina neturi gėdytis ar bijoti, nes jei bus nutylimi tokie atvejai – tai niekada niekas ir nepasikeis Lietuvoje. Būtų labai gerai viešinti tokias istorijas, nes moterų labui ši mergina suvaidintų labai teigiamą vaidmenį. Jos istorija parodytų visuomenei, kad tokie dalykai vyksta ir jie yra nepateisinami bei už juos yra baudžiama“, – sako M.A.Pavilionienė.

Tik išdykaudavom

Šios istorijos kitas veikėjas Vladas nekėlė ragelio keletą dienų. Kai jau buvau beveik praradusi viltį jam prisiskambinti, šeštadienio rytą man skambino pats Vladas, perskambinau ir klausiau apie Dovilės papasakotą istoriją.

– Jūsų buvusi bendardarbė pasakojo, kad jūs darbo metu prie jos priekabiavote.

– Nieko sau.

– Apsikabindavote, liesdavotės, rašydavote raštelius?

– Jau čia perdėta, atsiprašau, aš solidaus amžiaus vyras. Jos man kaip dukros.

Išdykaudavom paprasčiausiai, kas čia per priekabiavimas?

– Sakote, kad mergina meluoja, neliesdavote jos?

– Išdykaudavom paprasčiausiai, kas čia per priekabiavimas?

– Bet jūs jai rašydavote raštelius ant servetėlių su žodžiu: „Myliu“?

– Tai išdykavimas paprasčiausias. Taip, aš buvau užrašęs, aš prisimenu: ji lankstė servetėles, o aš jai užrašiau: „Aš tave myliu“. Kas čia tokio, čia draugiškas variantas yra.

– Tarp bendradarbių neturėtų vykti toks bendravimas, kai mergina jūsų prašė liautis taip elgtis. Už tokį elgesį darbe taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

– Viešpatie, tai ką man dabar daryti?

– Nesikabinėti prie bendradarbių.

– Gerai, aš jau seniai nebedirbu tam restorane.

– Mergina jūsų prašė prie jos nepriekabiauti?

– Tai viskas tuo ir baigėsi.

– Ar vadovė su jumis kalbėjo dėl tokio elgesio?

– Ne, nekalbėjo.

Šis darbas parašytas Media4change tiriamųjų darbų konkursui, kuris rengiamas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projekto „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“ dalis.  Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl NVO Programa Lietuvoje negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min