Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 1d. 12:00

Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje: opi mitais apipinta problema, kurią reikia mokytis atpažinti ir spręsti

Seksualinis priekabiavimas
VDU nuotr. / Seksualinis priekabiavimas

2014-aisiais publikuota 28-iose Europos Sąjungos valstybėse atlikta apklausa parodė, kad net 55 procentai moterų nuo 15 metų amžiaus bent kartą gyvenime yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, o apie 21 proc. jį patyrė per paskutinius 12 mėnesių iki apklausos. Lietuvoje šie procentai buvo gerokai mažesni – atitinkamai 35 ir 9 proc. moterų. Kyla klausimas – ar mūsų šalyje seksualinis priekabiavimas nėra problema, ar žmonės tiesiog nesugeba atpažinti jo požymių?

Viena iš priežasčių, kodėl skirtingose šalyse tokio priekabiavimo mastai yra skirtingi, gali būti kultūriniai skirtumai: svarbu, koks elgesys yra laikomas netinkamu, įžeidžiančiu tam tikroje šalyje, kiek visuomenėje yra priimtina viešai kalbėti apie priekabiavimą, galiausiai – koks prioritetas šalyje yra teikiamas moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimui. Turint tai omenyje, nestebina, jog minėtoje apklausoje didžiausias procentas moterų, kurios teigė patyrusios seksualinį priekabiavimą, buvo Skandinavijoje – šalyse, kurios garsėja progresyvumu lyčių lygybės srityje.

Kita vertus, šioje srityje dirbantys mokslininkai pripažįsta, kad skirtingų apklausų duomenys rodo labai įvairius seksualinio priekabiavimo paplitimo rezultatus, kurie priklauso ir nuo tyrime dalyvavusių asmenų imties, ir nuo šio reiškinio įvertinimo būdo.

Priklausomai nuo seksualinio priekabiavimo formos, jį patyrusių asmenų skaičius buvo pasiskirstęs nuo 3 iki 33 proc

2018 metais Europos Parlamento užsakymu buvo atliktas tyrimas apie priekabiavimo paplitimą darbo aplinkoje, viešose erdvėse ir politikoje. Jo duomenimis, priklausomai nuo seksualinio priekabiavimo formos, jį patyrusių asmenų skaičius buvo pasiskirstęs nuo 3 iki 33 proc. Pernai publikuotoje sisteminėje 802 mokslinių straipsnių apžvalgoje apie priekabiavimo paplitimą aukštojo mokslo institucijose pateikiami kiek kitokie skaičiai: heteroseksualių moterų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, procentai buvo pasiskirstę nuo 11 iki 73 proc., o vyrų – nuo 3 iki 26 proc.

Tyrime, kurį atlikome Lietuvoje 2016 metais, net 87,2 proc. apklaustųjų teigė patyrę bent vieną seksualinio priekabiavimo formą per paskutinius 12 mėnesių. Skirtumai tarp lyčių patyrimų buvo aptikti tik vertinant nepageidaujamo seksualinio dėmesio patirtis: daugiau moterų teigė patyrusios šią seksualinio priekabiavimo formą nei vyrai.

Kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą?

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įvardijama, kad seksualinis priekabiavimas yra „nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“.

Vienas iš esminių žodžių šiame apibrėžime yra „nepageidaujamas“. Kartais gali būti sudėtinga įrodyti ir pažinti nepageidaujamą elgesį. Kai kurie mokslininkai siūlo patikrinti, ar asmuo, patiriantis nepageidaujamą elgesį, gali tokius santykius nutraukti. Jei jis jaučiasi laisvas tęsti arba nutraukti bendravimą – priekabiavimu tokio elgesio negalime vadinti. Tačiau jei jis jaučiasi neturįs pasirinkimo, tuomet tai jau laikoma seksualiniu priekabiavimu. Kitas būdas, žinoma – įvertinti pačias elgesio pasekmes ir kaip jis verčia asmenį jaustis.

123rf.com nuotr./Priekabiavimas darbe
123rf.com nuotr./Priekabiavimas darbe

Seksualinis priekabiavimas paprastai skirstomas į dvi kategorijas. Pirmoji – priešiška aplinka, kuriai priskiriamas priekabiavimas dėl lyties ir nepageidaujamas seksualinis dėmesys. Ši kategorija apima žeminančio arba priešiško požiūrio į kurią nors lytį išraiškas ir seksualinio pobūdžio prisilietimus, gestus, pozas, komentarus ar kitokią seksualinio pobūdžio elgseną, įskaitant ir darbo vietoje kabinamus plakatus arba kolegoms siunčiamas nuotraukas.

Antroji kategorija vadinama „paslauga už paslaugą“ – ją apibrėžia atviras arba subtilus, tačiau aiškiai suprantamas grasinimas ar reikalavimas, kai priekabiautojas už seksualinius santykius siūlo geresnes sąlygas, tokias kaip paaukštinimas ar geresnis atlyginimas, arba blogesnių sąlygų išvengimą. Tarp galimų pavyzdžių – ir santykiai tarp dėstytojo ir studento, kai pastarajam už „paslaugą“ žadamas geresnis pažymys. Šią kategoriją pažinti lengviau, kadangi ji remiasi netolygiu galios pasiskirstymu – sąlygas kelia asmuo, užimantis aukštesnes pareigas, turintis daugiau valdžios ar galios, ir siekiantis tuo pasinaudoti asmeniniais tikslais.

Kitas priekabiavimo rūšis pažinti sunkiau, nes jose galios aspekto nėra. Šios formos pasireiškia tarp vienodo statuso žmonių ir remiasi nukentėjusiojo savijauta: kitaip tariant, tai, kas vienam asmeniui atrodo kaip flirtas, kitam gali atrodyti kaip priekabiavimas.

Jei abejojate, pabandykite savęs paklausti – kaip jaustumėtės, jei šis Jūsų elgesys būtų paviešintas, sužinotų draugai ar šeima?

Gali kilti klausimas – kaip atpažinti, kad elgesys nepageidaujamas, jeigu žmogus pats to nepasako? Jei abejojate, pabandykite savęs paklausti – kaip jaustumėtės, jei šis Jūsų elgesys būtų paviešintas, sužinotų draugai ar šeima? Ar norėtumėte, kad taip elgtųsi su Jūsų broliu, sese ar draugu? Ar savo elgesiu rodote pagarbą šiam žmogui?

Priekabiavimas – žalingas ir pačiam priekabiautojui

Visuomenėje apie priekabiavimą kartais kalbama, esą tai retas arba pernelyg išpūstas reiškinys, o nukentėjusios moterys arba meluoja, kad atsikeršytų, arba išprovokuoja priekabiavimą savo elgesiu. Visa tai yra mitai. Priekabiavimo paplitimą liudija ne vienas tyrimas – keli yra paminėti ir šio straipsnio pradžioje. Tuo tarpu melagingų kaltinimo atvejų iki šiol buvo tik apie 8 procentai. Kita vertus, būtent baimė, kad nepatikės, daugelį nukentėjusiųjų verčia nesikreipti ir tylėti. Visuotiniai judėjimai, tokie kaip #metoo, padeda kovoti su šiais mitais ir kelia visuomenės sąmoningumą.

Netrūksta ir daugiau klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, kad jei priekabiautojas neturėjo ketinimo priekabiauti, arba jei „auka“ aiškiai nepasako „ne“, tuomet tai nėra priekabiavimas. Kaip rodo aukščiau pateikti apibrėžimai, priekabiavimą nulemia tai, ar elgesys yra nepageidaujamas, ir kaip šis elgesys verčia jaustis nukentėjusįjį. Tam tikromis aplinkybėmis, ypač kai priekabiautojas turi didesnę valdžią ar užima aukštesnę hierarchinę poziciją – pasakyti „ne“ gali būti itin sunku.

123RF.com nuotr./Seksualinis priekabiavimas
123RF.com nuotr./Seksualinis priekabiavimas

Savaime suprantama, seksualinis priekabiavimas gali turėti įvairių rimtų pasekmių – nukentėjęs žmogus neretai kenčia nuo depresijos, nerimo, bejėgiškumo jausmo ar kitų emocinių problemų, ima mažiau savimi pasitikėti, darosi sunkiau palaikyti santykius, kamuoja nemiga, galvos ar kiti skausmai, galiausiai – kenčia ir produktyvumas darbe ar studijose.

Verta pabrėžti, jog priekabiavimas sukelia neigiamus padarinius ir pačiam priekabiautojui: po paviešinimo jis gali prarasti draugus, turėti problemų santykiuose, įvairių emocinių sutrikimų dėl juntamos kaltės ar gėdos, įskaitant net mintis apie savižudybę. Jam, kaip ir nukentėjusiajam, tenka susidurti su mažesniu produktyvumu, tačiau taip pat gresia ir apskritai prarasti darbo vietą.

25 proc. dirbančių moterų, kurios jautė seksualinį priekabiavimą, ima atostogas darbe, siekdamos išvengti tokio elgesio.

Pasekmių mastai JAV yra įrodyti skaičiais – tyrimai rodo, jog net 25 proc. dirbančių moterų, kurios jautė seksualinį priekabiavimą, ima atostogas darbe, siekdamos išvengti tokio elgesio. Mažiausiai 15 procentų apskritai išeina iš darbo. Beveik pusė stengiasi priekabiavimą ignoruoti, tačiau 10 proc. jų dėl to krenta produktyvumas darbe – kaip ir situaciją žinantiems jų draugams, kurių produktyvumas irgi sumažėja. Mokslininkai apibendrina, kad seksualinis priekabiavimas verslams kasmet „kainuoja“ maždaug 6,7 mln. JAV dolerių dėl pravaikštų, dažnos darbuotojų kaitos ir produktyvumo sumažėjimo.

Ką galime padaryti?

Kovojant su seksualiniu priekabiavimu, svarbu mokytis jį atpažinti, užtikrinti tinkamą darbo ar studijų aplinką, skatinti palankų požiūrį į aukas. Kol kas nėra įrodymų, kad darbas su priekabiautojais yra efektyvus, tačiau vertėtų ugdyti jų socialinius įgūdžius, empatiją nukentėjusiems, padėti jiems keisti nuostatas.

Susidūrus su priekabiavimu, svarbu reaguoti iškart – pasakyti priekabiautojui, kad jo elgesys yra nepriimtinas. Priekabiavimo atvejus vertėtų fiksuoti, aprašyti, kreiptis į atsakingas institucijas ir ieškoti pagalbos. Jei pamatėte, kad kažkas kitas patyrė priekabiavimą, palaikykite nukentėjusįjį, padėkite jam. Išlikime sąmoningi ir savo pačių elgesio atžvilgiu – atkreipkime dėmesį, kaip į mūsų elgseną reaguoja kiti, užtikrinkime, kad nepažeidžiame organizacijos taisyklių ir etikos normų.

Remiantis Darbo kodeksu, darbuotojo gerovę ir teisę į saugią nuo priekabiavimo aplinką turi užtikrinti ir darbdavys. Tuo tarpu aukštojo mokslo institucijose etikos kodeksai numato, jog seksualinis priekabiavimas nėra toleruojamas ir gali būti skundžiamas etikos komisijai.

Rekomendacijas universitetams dėl kovos su priekabiavimu – Seksualinio priekabiavimo prevencijos ir atvejų nagrinėjimo gaires – yra parengusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija.

Žiniasklaidai išplatintas pranešimas spaudai, publikuojamas be redakcijos įsikišimo rubrikoje „Pranešimai“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

19:56
13:58
00:46

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min