Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Selemonas Paltanavičius: gandrai greitai susiruoš į kelionę namo

Gandrai
Selemono Paltanavičiaus nuotr. / Gandrai
Šaltinis: 15min
1
A A

Sausio gale toli Afrikoje žiemojančių baltųjų gandrų pulkuose jaučiamas savotiškas sumišimas – paukščiams dar visai jauku būti ten, kur šilta, kur galima be vargo apsirūpinti maistu, tačiau jie pradeda ruoštis kelionei į šiaurę. Migracinis nerimas paukščiams sako apie tolimą kelią, kurį teks įveikti – kai kurie gandrai iš Pietų Afrikos Respublikos skris 11-12 tūkstančių kilometrų.

Tokį kelią įveikti galima per du mėnesius, o jeigu pakeliui ištiktų audros, vėjai, jai pristigtų maisto, viskas truktų daug ilgiau. Tiesa, tie gandrai, kurie žiemojo prie Nilo ar šiek tiek į pietus nuo Sacharos, sugrįš greičiau.

Lietuvoje peri apie 20 000 baltųjų porų. Tai – maždaug dešimtadalis pasaulinės rūšies populiacijos. Medžiuose peri 21 procentas visų gandrų porų, ant vandentiekio bokštų ir pastatų – 18, nežymi dalis – neįprastose vietose (ant šiaudų stirtų ir t.t.). Daugiausiai gandrų porų, net 61 procentas, peri ant elektros linijų atramų. Beveik visi šie lizdai susukti ar bent pradėti sukti pačių paukščių.

Lizdai ant oro linijų atramų (stulpų) paukščiams patrauklūs ir patogūs, nes į juos paprasta įskristi. Tačiau tokie lizdai kelia problemų, nes laidus liečianti lizdo medžiaga sukelia energijos netektis, nuo paukščių išmatų laidai yra ir trūkinėja. Be to, prie tokių lizdų neretai žūsta ir gandrai.

Lietuvos ornitologų draugijos vykdyto Europos Sąjungos lėšomis finansuoto projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ metu 2009-2012 m. ant oro linijų atramų sukrautų lizdų vietose įrengta 3 260 specialių metalinių lizdinių platformų, kurias gandrai „pripažino“ ir ant jų susuktuose lizduose perėjo. Nemažai tokių platformų įrengė elektros linijas eksploatuojančios įmonės.

Kadangi ant elektros atramų esantys lizdai kelia grėsmę, skubama iki gandrams sugrįžtant juos tvarkyti. Tačiau ne mažiau svarbūs ir visi kiti gandrų lizdai, kuriuos esame įkėlę, įrengę prie savo namų. Dabar – pats geriausias laikas juos tvarkyti arba kelti pagrindus visai naujiems lizdams.

Lizdams vietas geriau parinkti toliau nuo gyvenamų pastatų, šulinių medžiuose, ant stogų, specialiai pastatytuose stulpuose. Tiesa, labai dažnai žmonės pasigenda pagalbininkų, galinčių atlikti šį darbą. Iš tikro – lizdo pagrindo iškėlimas kaime yra vienas iš paprasčiausių darbų, kurį sugeba padaryti kiekvienų namų vyrai.

Lizdui geriausia parinkti tvirtą, žalią (gyvą) medį. Lizdas tarnaus dešimtmečius, todėl jam vietą parinkime atsakingai – ne ant plonų šakų, o ant tvirto kamieno. Lizdo pamatui daromas apie 120 centimetrų skersmens metalinis pagrindas, o jo neturint – kalamas iš medžio ir tvirtinamas metaliniais strypais ar viela. Lizdo pagrindas išpinamas šakomis, apdedamas velėnomis. Vėliau paukščiai savo namus įsiruoš, kaip norės.

Gandro lizdo nereikia kelti į tuopas ar kitus trumpaamžius, lengvai lūžtančius medžius. Lizdas keliamas pietinėje medžio kamieno pusėje taip, kad paukščiams būtų patogu įskristi į savo namus. Jeigu nėra tinkamo medžio lizdui iškelti, tam tinka 7-8 metrų aukščio stulpas (geriau gelžbetoninis) su viršuje pritvirtintu metaliniu lizdo pagrindu.

Nemažai medžiuose esančių gandrų lizdų dabar turi būti išlaisvinti nuo jos apaugusių atžalų ir šakų, kurios trukdo paukščiams skristi į savo namus. Tokias šakas galima apipjaustyti nelipant prie lizdo – pjūklą galima pritaisyti prie ilgos karties ir dirbti nuo neaukštų kopėčių.

Pirmieji gandrai į Lietuvą sugrįžta kovo viduryje, tačiau mums tik atrodo, kad tai bus negreitai. Kol susiruošime, kol padarysime... Geriau paskubėkime tai atlikti dabar.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min