Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 5d. 22:38

Selemonas Paltanavičius: kai kam tikrai reikia rykščių

Kurmis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Kurmis

Lietuvoje gražusis pavasaris. Ir dar – jis ne tik gražus, bet ir labai sudėtingas, labai greitas. Stojusios karštosios dienos rado augalus, panašius į tuos, kuriuos šiluma paliko prieš porą savaičių. Jie augo, bet nesparčiai, lyg atsargiai...

Mes be reikalo tuo stebėjomės, nes gamta gali gyvuoti tik taip, o kiekvienas atvėsimas yra tikrai ne bausmė, o skubančiųjų suturėjimas, apsaugojimas nuo bėdų. Kokios jos gali būti? Visų pirma, ilgai trunkanti šiluma skatina nežabotą augalų vešėjimą, tįsimą, tokie jų stiebai, nors ir aukšti, tačiau be galo lengvai pažeidžiami vėjo, gali linkti net nuo stiprios rasos ar vangaus lietaus. Taigi vėsa sustabdo skubų augimą ir leidžia augalams sutvirtėti, sustiprėti.

Per greitas augimas lemia kitus aktyvumo ženklus – didėjančius ir per sunkius lapus, žiedus. Visa tai tampa našta, kuri pačiam augalui gali būti nepakeliama.

Tačiau yra dar didesnis augalų skubėjimo pavojus nei mechaninis jų pažeidimas. Tai – grėsmė peržydėti tada, kai žiedus turintys apdulkinti vabzdžiai dar nepasirodė.

Taigi, jei šiluma per greitai išskleis žiedus, didelė jų dalis liks neapdulkinta ir neužmegs nei vaisių, nei sėklų. Žinoma, tokia pati nesuderinto laiko keliama grėsmė pavojinga ir patiems vabzdžiams – juk jie neras savo įprasto maisto. Ir ne tik nektaro ar žiedadulkių, nes daugelio vabzdžių (ypač drugių) palikuonys maitinasi šviežiais lapais, jiems maisto reikia labai daug. Ne tos „stadijos“ maistas, jau gerokai sutvirtėjusi lapų ląsteliena, yra gal ir tinkama, tačiau ne tokia gera, kokia turėtų būti.

Gegužės pradžioje pats įdomiausias mums – uodų pasirodymas. Nesakome, kad visi jo laukiame, tačiau net pirmųjų uodų nepastebėti ir nepajausti neįmanoma. Jie labai „lipšnūs“, skrenda prie mūsų, dūzgia aplink. Kuriuo savo balso organu uodas išgauna zyzimą?

Palauk, bet tai – ne balsas, o garsas, ir jis išgaunamas sparnais, kurie plasnoja šimtus kartų per sekundę. Matėte – nusileidęs uodas tampa „begarsis“, jo negirdime. O kad nejaustume jo straubliuko dūrio, jis naudoja su liaukomis išskiriamas raminamąsias medžiagas. Tiesa, po kiek laiko nuo jų ima niežėti, o kai kam netgi prasideda alerginės reakcijos. Aš tokio dalyko nežinau, man uodai gali badytis, kiek tinkami, visada sakau, kad ir jie turi teisę gyventi.

O dabar sugrįžkime prie paukščių... Mane visada žavi lietuviški paukščių vardai, nes jie sudaryti taip, kad pasako viską apie paukštį, jo biologiją. Mums tikrai nekyla klausimų, kuo maitinasi pelėda, žuvėdra, musinukė...

Ir tikrai, nieko neklausime, kodėl gražiai ir išradingai giedantį paukštį pavadinome devynbalse, o lizdelį su stogeliu statantį paukščiuką – pečialinda. Tokie patys ir pelėsakaliai.

Pelėsakalis – sakalas, gaudantis peles. Gal ir nelabai čia sakališka, bet tas paukštis yra nedidelis, gyvena ten, kur atviri laukai ir kur galima medžioti pelėnus ar peles. Kažkodėl ir kitus mūsų sakaliukus pavadino pagal jų medžiojamą grobį: štai jums skėtsakalis, štai – startsakalis.

Tačiau šiandien kalbėsime apie pelėsakalį – rūšį, kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Kažkada, net aš tą prisimenu, jis buvo daug įprastenis. Paskui stipriai nyko. O šiandien jų populiacija gausėja.

Čia gera naujiena, tokiomis dalintis su visais yra smagu. Kas įvyko mūsų aplinkoje, kad pelėsakalių ėmė gausėti? Gal jie rado naują maisto šaltinį? Ne, tikrai jie nieko nepakeitė savo biologijoje. Tačiau jais ėmė rūpintis ornitologai, ir štai – rezultatas.

Taigi, ką daryti gamtoje, kaip jai padėti? Mes suprantame, kad nėra vieno atsakymo, kaip ir negali būti vaisto, gydančio visas ligas. O tai, ką dažnai reikia taisyti gamtoje, yra net sudėtingiau už gydymą.

Jei tai būtų paprasta, surastume lėšų, imtume ir padarytume taip, kad neliktų nė vienos nuskriaustos rūšies, nė vieno be priežiūros palikto gyvūno. Dabar žinome – atkurti populiacijas ir gyvūnus sugrąžinti į buvusias buveines kainuoja daugybę kartų brangiau, nei buvo skirta lėšų viską naikinant. Beje, ir laiko tam reikia nepalyginti daugiau.

Bet mes turime patarimų, kurie niekada nevėluoja. Jie labai naudingi, jie reikalingi. Štai žinome, kad kai kam reikia rykščių.

Pala pala, bet tai – nepedagogiška! Juk mes neturime teisės nieko bausti ir net skatinti tą daryti...

O mes nei baudžiame, nei skatiname. Aš tik noriu priminti, kad ūkininkai, traktorininkai ir visi dirbti laukų važiuotų pasiruošę rykštes. Ras, pastebės pempės lizdą – tegul jį paženklina, kad ir po to galėtų prasukti pro šalį, aplenkti.

Iš tikro, yra tokia bėda. Ir šiemet jau ne vienoje dešimtyje vietų šviežiai kultivuotuose laukuose mačiau pempių, kurių lizdus ką tik sunaikino technika. Gali būti, kad po keleto dienų pempės sudės naujus kiaušinius, o čia pravažiuos sėjamoji, po to – dar koks nors agregatas...

Štai kiek lizdų būtų išsaugojusios rykštės. O tam reikia visai nedaug – tik gero noro...

Keliaudamas per Lietuvą kraipai galvą ir nesupranti, kodėl žmonėms patinka platūs, beribiai monokultūrų laukai. Taip buvo sovietinėje santvarkoje, bet tada buvo pavyzdys – Kazachstano plėšiniai. Šiandien mums to nereikia...

Taip, mes ne kartą kalbėjome apie tai ir žinome, kad žmonės niekaip negali surišti esminių dalykų ir suprasti, kad laukų želdinių juostos gerokai padidintų derlingumą, sulaikytų drėgmę, apsaugotų derlingąjį paviršinį dirvos sluoksnį nuo vėjo erozijos – pustymo. Tokios želdinių juostos sukurtų jei ne gamtinį, tai bent jo detales išsaugantį kraštovaizdį. Kodėl jų nėra iki šiol arba kodėl jos tokios retos, nežinia...

Nemanau, kad tam trūksta lėšų ar žinojimo. Visi žino ir supranta, kad tai leidžiama teisiškai. Tačiau aš pagalvojau apie vieną svarbią detalę: nemažai mūsų ūkininkų yra medžiotojai, o jie tikrai puikiai žino ir suvokia, kokios svarbios yra šios juostos. Juk jose gimsta ir būna saugūs stirniukai, kiškiukai, čia saugiai peri kurapkos ir kiti paukščiai.

O vabzdžių gausa ir įvairovė želdinių dėl juostų padidėja daugybę kartų. Ne paslaptis – daugelis šių vabzdžių yra augalų apdulkintojai, ūkiui žalingų vabzdžių naikintojai.

Čia tikrai visada giedos ir perės geltonosios startos, devynbalsės. Na, ką jau ten skaičiuoti – jų tikrai perėtų daug... Perėtų, jei tik turėtų kur... Kol kas – neturi, ir viskas yra mūsų rankose ir galvose. Išeitis žinoma, trūksta tik mūsų apsisprendimo.

Dabar pasižvalgykime po savo sodus ir daržus. Atrodo, kad net nereikia nieko kviesti, ir taip visi pluša, sėja, ruošia dirvas. Tačiau be mūsų čia darbuojasi dar daug kas. Štai kurmiai sugrįžo iš savo giliųjų požemių ir dabar padeda mums naikinti grambuolių lervas.

Grambuoliai žemėje vystosi 4–5 metus, jų yra gausu ir juos naikinti mums nelengva. Tačiau kurmiai varto daigus, iškiloja žemę. Tiesa, ieškodami grambuolių lervų ir sliekų, jie pridaro neplanuotos žalos. O mes linkę matyti ir suprasti tik ją.

Kurmis negali apsiginti pats. Pabandykime paieškoti argumentų, kas padėtų apginti šį paprastą žemdirbį. Be jo vykdomos grambuolių gausos reguliacijos ne paskutinėje vietoje dirvos aeracija.

Be to, kurmių urvai yra naudojami tų gyvūnų, kurie patys tokių statinių įsiruošti negali. Tai kirstukai, žebenkštys. Šie žvėreliai pakankamai reti, juos mūsų aplinkoje, jums to net nežinant, aktyviai saugo kurmiai.

Kregždutės jau nardo ir pradeda lipdyti savo lizdus. Oras pilnas vabzdžių. Jau ir pirmieji čiurliai pasirodė. Žemė šyla, nugrumėjus griaustiniams, sako, jau galima vaikščioti basiems

Tokia šilta dirva labai patinka daugeliui bestuburių dirvodarininkų, ypač sliekų. Taip pat kurkliams. Dar negirdėti jų giesmių, bet netrukus jos jau skambės.

Paklausite, ar nejuokauju? Kurklys – tas visų nemėgstamas daržo kenkėjas. Ar tik ir jo mes nesiruošiame ginti?

Ne, tikrai ne! Beje, atrodo, kad ir jis pats tą puikiai sugeba, išvengia žmonių kuriamų preparatų ir visokių žabangų. Jei dirva ar sodas yra netoli upelio ar šlapios, drėgnos pievos, kurklių galima tikėtis visada.

Na taip, šis keistas vabzdys neblogai skraido, todėl gali patekti ir į tolį esantį daržą. O giesmės...

Vakare, ypač po lietaus ar pažeme pasklidus rūkui, aukštas kurklio kurkimas girdimas iš toli. Prisipažinsiu, jo trelės labai melodingos. Na, bet jas atpažįstančiam, mielų sąsajų su šiuo muzikantu nekyla.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Žemaitė iš Plungės savo laimę rado didžiausiame Europos uoste

Popiežiaus vizitas Aktualu

Diakonas D.Chmieliauskas: popiežius Pranciškus atsigavo bendraudamas su paprastais žmonėmis

Aktualu

Vilnius kaip Gailestingumo miestas: pasaulis tai žino, tik patiems lietuviams reikia suvokti

Sportas

Diržų kolekcija lieka Londone: prakirsta nosimi A.Joshua sudorojo rusą A.Povetkiną

Aktualu

Prie Panevėžio su BMW vertėsi „klevo lapas“ – nušlavė stotelę ir rėžėsi į medį

Susitikimų su popiežiumi vietos ir programa

Aktualu

Pirmoji popiežiaus diena: penkios įsimintiniausios citatos

Aktualu

Iš Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių istorijos. Dovana popiežiui Pijui XI

Verslas

Penkis šimtukus gavęs abiturientas dabar minta korepetitoriaus duona ir apie emigraciją negalvoja

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežius Pranciškus Lietuvos jaunimui: negražus gyvenimas stovint prieš veidrodį

Aktualu

Popiežius ir vėl nustebino: netikėtai išėjo pasisveikinti su susirinkusiaisiais

Vardai

Julia Roberts išnuomoja namą Malibu: pas žvaigždę gyventi galima už 10,5 tūkst. dolerių per mėnesį

Gyvenimas

Garsus treneris R.Neverdauskas miestą iškeitė į kaimą, o kartingus – į alpakas

Aktualu

Sukčių laiškai „iš Nyderlandų“: Kauno įmonės reikalaujama sumokėti už KET pažeidimą

Pasaulis kišenėje

Kroatijos pakrantės subtilybės: nuostabu, bet netikėkit, kad čia rojus žemėje

Vardai

Popiežiaus Pranciškaus sutiktuvėse – ir žinomi žmonės: „Negalėjome praleisti istorinio įvykio“

15min recenzija Kultūra

Filmas „Knygynas“: popierinė istorija su iliustracijomis

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Kam skamba Pranciškaus buon pranzo – skanių pietų?

Popiežiaus vizitas Aktualu

Kauno Santakoje popiežiaus mišių išvakarėse renkasi tikintieji

Stiprus vėjas talžo regatos jūroje dalyvius: sraigtasparnis ieško dingusio tėvo ir sūnaus, gelbėja įgulas

Naujienos

Aktualu

Paulius Jurkevičius: O kodėl būtent Roma?

Vardai

Labdaros renginyje „Sužydėjusi viltis“ – garbių svečių parama kovai su krūties vėžiu

Verslas

Viešbutis gurmanams: suderino šiaurietišką racionalumą su provincijos paprastumu

Sportas

Serui Alexui Fergusonui prireikė skubios operacijos

Aktualu

Protestai Rusijoje vaikyti ašarinėmis dujomis: suimta mažiausiai 1000 žmonių, tarp jų – A.Navalnas

Gyvenimas

Pataria, kaip neperdegti dirbant nerimo amžiuje

Sportas

Po 14 metų pertraukos Rusijos „Premier“ lygą laimėjo Maskvos „Lokomotiv“

Aktualu

E.Macronas: Vašingtono pasitraukimas iš Irano branduolinio susitarimo gali reikšti karą

Vardai

Jeremy Meekso šeima – nusikaltėlių irštva: tėvas 34 metus kalėjo už žiaurų nužudymą

Aktualu

Žurnalistas Andrius Tapinas sukritikavo Šiaulių merą dėl pagyrų ir buvo iškeiktas

Maistas

„100 tortų Lietuvai“: „Cukrinės vatos“ jogurtinis tortas su miško uogomis

Vardai

Sostinėje sudegusio BMW savininkas lenktynininkas D.Jonušis: „Nieks nuo to neapsaugotas“

Aktualu

Emigrantė Ugnė: norėdama padėti, Nicoje gali likti išjuokta

24sek

Arnoldas Kulboka sulaukė tarptautinio įvertinimo

Šventoji bunda iš žiemos miego: veiklą pradėjo pirmosios kavinės

Aktualu

Mirties stebėjimas – baisiausia slaugytojų darbo kasdienybė, prie kurios neįmanoma priprasti

Aktualu

Paryžiuje surengtas protestas prieš E.Macrono politiką

24sek

Fantastiškas Jono Mačiulio šou – sužaidė vienas geriausių karjeros rungtynių

15min žurnalistui – prestižinis žurnalistikos apdovanojimas Dovydas PancerovasTyrimų skyriaus žurnalistas
Man tai didžiausias profesinis įvertinimas. Vytautas Gedgaudas buvo žurnalistikos novatorius ir išskirtinio stiliaus autorius, tad turiu iš ko mokytis ir ko siekti! Ačiū Lietuvos žurnalistų sąjungai, ačiū 15min redakcijai ir ačiū skaitytojams.
 
Verslas

„Adidas“ siūlo drabužius su užrašu „USSR“ – Lietuvos diplomatai stebisi

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min