2012-06-17 12:22

Šernų antplūdį iškentusią Kuršių neriją ėmė gąsdinti lapės

Neringos gyventojus, prieš kelerius metus kentusius suįžūlėjusių šernų atakas, ėmė gąsdinti lapės.
Šernai Neringoje nesibaimina vaikščioti tiesiog miesto centre.
Šernai Neringoje nesibaimino vaikščioti tiesiog miesto centre. / Neringos savivaldybės nuotr.

Lapių populiacijai pradėjus augti, šios ėmė sukiotis ir maisto ieškoti gyventojų kiemuose.

„Lapės, stokodamos maisto, iš medžioklės plotų ėmė traukti į gyvenvietę, sukiotis po kiemus. Pagal dabartinius įstatymus mes galim joms tik pabučiuot į uodegas“, – šmaikštavo Kuršių nerijos nacionalinio parko medžiotojų klubo „Girinis“ vadovas Gintautas Ovidijus Baltranas. Gyvenvietėse medžioklė griežtai draudžiama, todėl lapės ir karaliauja kiemuose.

Šiemet miške vieną lapę sumedžiojęs G.O.Baltranas įsitikinęs, kad lapių populiacija turėtų būti gerokai sumažinta.

Šernai gatvėse nebelaksto

A.Kripaitės nuotr./Lapė
A.Kripaitės nuotr./Lapė

Prieš kelerius metus Kuršių nerijos gyventojus ir poilsiautojus gąsdino gatvėmis drąsiai vaikščioję šernai. Šernų patelės su visa vada dviračių take tapo įprastu reiškiniu. Neringiškiai skundėsi nebegalį išeiti į kiemus, bijoję net praverti duris: lauke jau laukdavo šernai. Išaugusi šernų populiacija privertė maisto ieškoti pas žmones. Išknisti daržai, išverstos šiukšliadėžės jau nieko nebestebino.

Davus leidimą medžioti šernus, oficialiai buvo sumedžiota apie 150 šių laukinių gyvūnų. „Dabar šernų kur kas mažiau, jie pasitraukę į miškus ir prie gyvenamųjų namų sutiksi rečiau. Mano nuomone, dabar jų netgi per mažai“, – teigė Juodkrantės girininkas Tomas Jukna.

Už Klaipėdos universitetui paskirtus medžioklės plotus atsakingas doc. dr. Antanas Lukoševičius įsitikinęs, kad prieš kelerius metus šernų migraciją į kiemus lėmė ir uždarytas Neringos sąvartynas. Netekę maitintojo žvėrys traukė maisto ieškoti kitur.

Sumažinus šernų gretas dabar jie geba savarankiškai pasirūpinti maisto.

Neramina briedžiai

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šią vasarą Nidos svečius pasitinka nauja skulptūra – Sauliaus Juchnevičiaus sukurtas bronzinisbriedis.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šią vasarą Nidos svečius pasitinka nauja skulptūra – Sauliaus Juchnevičiaus sukurtas bronzinis briedis.

Vasario duomenimis, Lietuvai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje buvo 68 briedžiai. Pavasarį girininkai pastebėjo pateles, besivedžiojančias po vieną dvi atžalas. Medžiotojai abejoja, ar tie skaičiai tikslūs. Juokaudami jie briedžius vadina valkatomis, per naktį galinčiomis nueiti nuo Smiltynės iki Kaliningrado sričiai priklausančių miškų. Šiemet leista tiek „Giriniui“, tiek universitetui sumedžioti 10 briedžių.

Tačiau medžiotojai neskuba į šių išdidžių raguočių medžiokles. Paprastai automobiliui nutrenkus briedį, įskaitoma, kad tas žvėris buvo sumedžiotas ir kvota sumažėja. „Apie nutrenktą briedį sužinom tuomet, kai automobilis buvo draustas Kasko draudimu ar nupirktas išperkamosios nuomos būdu. Kitais atvejais scenarijus labai panašus: arba gyvūnas nutempiamas į šoną, arba įkraunamas į bagažinę ir niekas niekam nepraneša“, – pasakojo „Girinio“ vadovas G.O.Baltranas.

Pavasarį po Neringą pastebėti bevaikščiojantys ir iš Kaliningrado atkeliavę taurieji ir dėmėtieji elniai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą