Kaip ketvirtadienį skelbia nacionalinis transliuotojas, 58 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų pritaria tam, kad, norėdama gerinti santykius su Kinija, Lietuva turėtų pervadinti Taivaniečių atstovybę į Taipėjaus atstovybę.
Apklausa taip pat rodo, kad 22 proc. apklaustųjų visiškai pritaria siūlymui keisti atstovybės pavadinimą, greičiau pritaria – 36 proc.
Ketvirtadalis gyventojų tokiam siūlymui nepritaria, iš jų 8 proc. – visiškai nepritaria. Beveik penktadalis respondentų neturėjo nuomonės Taivano atstovybės Lietuvoje klausimu. Apklausa taip pat rodo, kad atstovybės pavadinimo keitimui dažniau nepritaria santykinai labiau didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir didžiausiomis pajamomis.
Anot apklausos, daugiausiai palaikančiųjų pavadinimo keitimą yra tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos (LVŽS) rinkėjų – 73 proc. jų pasisako už pavadinimo keitimą. Antroje vietoje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkėjai – 71 proc. jų palaiko minėtą idėją.
Tuo metu opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjai pasidaliję pusiau – 45 proc. pavadinimo keitimui nepritaria, 45 proc. – pritaria, o 10 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
„Baltijos tyrimai“ apklausą atliko vasario 19 – kovo 2 dienomis, jos metu apklausta 1014 Lietuvos gyventojų. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinių punktų.
Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė vasarį pareiškė, jog Vilniuje atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV, o dėl santykių normalizavimo su Kinija vyksta konsultacijos.
Premjerė teigė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors Lietuva yra suinteresuota atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, nori išnaudoti ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu potencialą.
Šalies vadovo teigimu, ryšiai su Taipėjumi pastaraisiais metais buvo išnaudoti „tik menka dalimi“.
Pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smuko ir dvišalė prekyba.
I. Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
