Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 26, 11:46 Atnaujinta 2022 05 26, 13:28

Šį kartą pavyko – Civilinės sąjungos projektas praėjo pateikimą, pritarta ir alternatyvai

Vietoje Partnerystės pataisų teiktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas praėjo pateikimo stadiją – Seimas balsų dauguma jam pritarė. Prie to prisidėjo ir opozicija. Pataisų kritikai teigė, kad jos – nekrikščioniškos, priešina visuomenę ir yra aktualios tik saujelei žmonių. Taip pat – netenkina LGBT bendruomenės. Ketvirtadienį tautos atstovai balsų dauguma per pateikimą pritarė ir alternatyviam artimo ryšio susitarimą siūlančiam projektui.
Seime svarstomas Partnerystės įstatymas
Seime / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Už civilinės sąjungos įteisinimą per ketvirtadienio posėdį pasisakė 70 parlamentarų, prieš buvo 49 politikai, 6 balsuodami susilaikė.

Pataisas vieningai palaikė Laisvės frakcija.

Kitose valdančiosiose frakcijose nuomonės išsiskyrė: 8 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai balsavo už, vienas – Juozas Baublys – buvo prieš. Seimo konservatorių gretose nuomonės pasidalijo taip: už balsavo 38 politikai, prieš – 7.

Balsais parėmė opozicija

Pozicijos išsiskyrė ir opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ gretose – už balsavo 5 politikai, prieš buvo 8, 2 susilaikė, taip pat Seimo socialdemokratų gretose: pataisas palaikė 7 šios frakcijos nariai, 2 buvo prieš, 1 susilaikė.

Opozicinių „darbiečių“, „valstiečių“ frakcijų, Lietuvos regionų frakcijos atstovai pataisų nepalaikė – balsavo arba prieš, arba susilaikė.

Kaip balsavo kiekvienas parlamentaras, galite patikrinti čia.

Civilinės sąjungos įstatymo pataisas ketvirtadienį Seimo posėdžių salėje pristatė Seimo konservatorė Jurgita Sejonienė.

Šis projektas, anot jos, skiriasi nuo anksčiau teikto Partnerystės įstatymo.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Jurgita Sejonienė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Jurgita Sejonienė

Civilinė sąjunga – naujas institutas, pabrėžė J.Sejonienė.

„Projekto nuostatos reglamentuoja bendrą gyvenimą nesusituokus tiek vyro ir moters bendram gyvenimui, tiek tos pačios lyties asmenų. Tai yra lyčiai neutralus projektas“, – teigė J.Sejonienė.

„Noriu iškart akcentuoti, kad įstatymo projektas – tik bazinės, pagrindinės, būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui kartu nesusituokus“, – pažymėjo ji.

A.Gedvilas: tik nesakykite, kad tai kažką sprendžia

Parlamentarė pabrėžė, kad civilinės sąjungos ir santuokos nereikėtų gretinti.

„Noriu pabrėžti, kad vienalyčių santuokų įteisinimas nėra ir nebuvo šio teisės akto objektas ir tikslas. Šiuo įstatymo projektu tiesiog pripažįstame, kad faktiniai partnerių santykiai gyvenimiškai egzistuoja, todėl valstybė turi pareigą juos sureguliuoti“, – teigė ji.

Niekaip negalima teigti, kad tokiu įstatymu būtų galimybė homoseksualams įsivaikinti.

Politikė taip pat pabrėžė, kad civilinę sąjungą sudariusioms poroms nebūtų galimybės įsivaikinti.

„Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įrodyta, kad valstybės turi teisę taikyti skirtingą reglamentavimą sutuoktiniams ir nesusituokusiems, partnerystėje ar analogiškai gyvenantiems žmonėms. Kadangi šiuo įstatymo projektu tos pačios nuostatos taikomos ir homoseksualioms poroms ir heteroseksualioms poroms, niekaip negalima teigti, kad tokiu įstatymu būtų galimybė homoseksualams įsivaikinti“, – tvirtino J.Sejonienė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Aidas Gedvilas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Aidas Gedvilas

Seimo „darbietis“ Aidas Gedvilas teigė, kad Civilinės sąjungos projektas yra stumiamas ir nereikalingas. Jis, anot politiko, yra aktualus tik saujelei žmonių, neatspindi LGBTQ bendruomenės interesų, yra nevertas tautos priešinimo.

„Tik nesakykite, kad tai sprendžia kažką, kažkam <...>. Net jeigu tai vienai ar kelioms poroms tik įsivaizduojamai kažkuom padėtų, tai negali įkaitais paversti visų Lietuvos žmonių“, – komentavo A.Gedvilas.

Į tai atsakydama J.Sejonienė pažymėjo, kad pakeitimai nepalies tų žmonių, kuriems tai neaktualu. Bet, anot jos, reikia užtikrinti ir tų porų teises, kurioms civilinė sąjunga būtų reikalinga.

Demokratija nėra diktatūra ir, man atrodo, į tokio žmonių skaičiaus teises mes negalime nekreipti dėmesio.

„Nesusituokusių jaunų žmonių yra daugiau kaip pusė milijono. Kiek yra homoseksualių žmonių, patikslinti negaliu, bet spėju, kad skaičius galėtų artėti prie milijono. Ne dauguma, bet tikrai reikšmingas skaičius. Kaip žinote, demokratija nėra diktatūra ir, man atrodo, į tokio žmonių skaičiaus teises mes negalime nekreipti dėmesio“, – kalbėjo Seimo narė.

J.Sejonienė: tai nepakenks krikščionims

Seimo „valstietis“ Algimantas Dumbrava aiškino, jog vienalyčių žmonių santykius Bažnyčia vertina kaip nuodėmę. Teikiamos pataisos, pasak jo, nekrikščioniškos.

J.Sejonienė teigė, jog yra praktikuojanti katalikė, 15 metų gyvena civilinėje bažnytinėje santuokoje ir nejaučia jokios grėsmės dėl civilinės sąjungos įteisinimo.

Neturiu jokių abejonių, kad tai kažkaip galėtų pakenkti krikščionims katalikams, galėtų pakenkti santuokoms.

„Neturiu jokių abejonių, kad tai kažkaip galėtų pakenkti krikščionims katalikams, galėtų pakenkti santuokoms“, – sakė ji.

Seimo „valstietės“ Astos Kubilienės vertinimu, Civilinės sąjungos įstatymo projektu siekiama tų pačių tikslų, kurie buvo numatyti Partnerystės projekte.

„Siekiate, kad būtų įteisintas alternatyvus santuokai šeimos teisinių santykių sukūrimo institutas, apimantis ir tos pačios lyties poras“, – kalbėjo parlamentarė.

J.Sejonienė teigė, kad civilinė sąjunga nuo santuokos yra atitolinama, nes asmenys, norintys sudaryti sąjungą, tai turės daryti pas notarą, negalės turėti tos pačios pavardės, negalės įsivaikinti.

„Tai ir skiria juos nuo santuokos“, – atsakė ji.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viktoras Fiodorovas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Viktoras Fiodorovas

Tai iš esmės yra dūmų uždanga.

A.Kubilienei antrino „darbietis“ Viktoras Fiodorovas. Jo įsitikinimu, Civilinės sąjungos ir Partnerystės projektai yra tokie patys.

„Man toks vaizdas, kad čia iš esmės toks pats projektas, tas pats T.V.Raskevičius tik ponios Jurgitos Sejonienės asmenyje. Tai iš esmės yra dūmų uždanga, <...> kad pirmoji bent mažoji pergalė įvyktų pateikimo stadijoje“, – vertino „darbietis“.

J.Sejonienė nusistebėjo politiko replika apie tai, kad ji įsikūnijo į Laisvės frakcijos atstovą Tomą Vytautą Raskevičių. Anksčiau būtent jis teikė Partnerystės projektą.

„Aš nežinau, iš kur jūs ištraukėt, kad esu persirengęs Tomas Vytautas Raskevičius. Aš palaikiau ir ankstesnį projektą“, – pažymėjo J.Sejonienė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Petras Gražulis konfliktavo su LGBT atstovais
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Petras Gražulis konfliktavo su LGBT atstovais

A.Veryga ragino pasvarstyti, ar neišnyksime

„Valstietis“ Aurelijus Veryga, kalbėdamas apie teikiamą iniciatyvą, siūlė svarstyti bendriau: ar Lietuva nori išlikti, išgyventi, klestėti ir augti, „ar važiuoti ta kryptimi, kada po truputį viskas krypsta link asmeninių patogumų, malonumų ir mes nykstame“.

J.Sejonienė pažymėjo, kad panašų reglamentavimą turi daug išsivysčiusių užsienio valstybių.

„Kurioje iš jų sumažėjo gimstamumas būtent po panašaus projekto įteisinimo?“ – klausė ji ir teigė, kad tai neturi ryšio su mažėjančiu gimstamumu ir santuokų skaičiumi.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Aurelijus Veryga
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Aurelijus Veryga

Kalbėdamas apie teikiamas pataisas, Seimo Lietuvos regionų frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas pareiškė, kad „vienalytės santuokos“ demoralizuoja ir griauna civilizaciją.

J.Sejonienė pabrėžė, jog vienalyčių santuokų niekas nesiruošia įteisinti: „O ką stengiamės įteisinti – suteikti homoseksualiems ir heteroseksualiems žmonėms tokias gyvenimo sąlygas, kurios padidintų jų orumą, kurios teisiškai jas apsaugotų“.

Į diskusiją įsitraukęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, jog nepriklausomoje Lietuvoje turime daug pažeidžiamų asmenų grupių. Tarp jų – tos pačios lyties poros, kurių problemų mes, pasak politiko, nesprendžiame nė per nago juodymą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Eugenijus Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Eugenijus Gentvilas

O juk tai irgi Lietuvos žmonės. Kodėl mes šitaip elgiamės?

„O juk tai irgi Lietuvos žmonės. Kodėl mes šitaip elgiamės? Ar mes laikome save civilizuotais politikais, kuriems kas nors nepatinka ir mes nesprendžiame tų asmenų problemų?“ – klausė jis ir ragino galvoti apie tai, kaip problemos sprendžiamos Europoje.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą toliau svarstys Seimo komitetai.

Sąjunga būtų registruojama pas notarą

Vietoje Partnerystės įstatymo pataisų teiktą Civilinės sąjungos įstatymo projektą registravo parlamentarai iš valdančiosios daugumos.

Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.

Civiline sąjunga būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės.

Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.

Jei būtų priimtas, siūlomas įstatymas tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms užtikrintų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas

Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kita.

Numatoma, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais.

Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.

Iniciatorių nuomone, projektas – kompromisinis

Praėjusį pavasarį Seimas dar pateikimo stadijoje atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo siūlyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Po žlugusio balsavimo iniciatoriai žadėjo Seimui teikti patobulintą projekto variantą.

Naujai registruotas Civilinės sąjungos įstatymo pataisas iniciatoriai vadina kompromisinėmis, kuriose atsižvelgta į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas

Oponentai nuogąstauja, kad civilinė sąjunga bus tapati santuokai, o ją sudarę asmenys ilgainiui galės įsivaikinti.

Tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija įsirašė į koalicijos sutartį.

Tiesa, joje priduriama, kad dalies partijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.

Alternatyva irgi įveikė pateikimą

Ketvirtadienį Seime taip pat buvo pristatyta Civilinės sąjungos projekto alternatyva – pataisos, kuriomis siūloma pripažinti asmens teisę į artimą ryšį.

Joms Seimas per pateikimą taip pat pritarė: už balsavo 70 politikų, prieš buvo 23, 30 balsuodami susilaikė.

Vieningai šias pataisas palaikė opozicinės „valstiečių“ frakcija, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos regionų frakcija.

Valdančiųjų gretose nuomonės išsiskyrė: 19 Seimo konservatorių balsavo už, prieš buvo 4, 20 susilaikė. Už balsavo ir 3 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, 1 buvo prieš, 6 susilaikė. Laisvės frakcija vieningai nepalaikė pataisų – 10 jos narių balsavo prieš, 1 susilaikė.

Pozicijos pasidalijo ir Seimo socialdemokratų frakcijoje: 2 politikai balsavo už, 8 – prieš, 1 balsavimui registravosi, bet pozicijos neišreiškė.

Panašiai ir „darbiečių“ gretose: už pataisas balsavo 6 šios frakcijos nariai, 2 buvo prieš.

Kaip dėl artimo ryšio sąvokos įtvirtinimo balsavo kiekvienas parlamentaras, galite patikrinti čia.

Sąsaja su bendro gyvenimo sutartimis

Šias Civilinio kodekso pataisas inicijavo Seimo konservatorius Paulius Saudargas, jas pasirašė ir kiti jo frakcijos kolegos, taip pat – kai kurie liberalai ir dalis opozicijos atstovų.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas

P.Saudargo inicijuotomis pataisomis Civiliniame kodekso antroje knygoje siūloma įtvirtinti sąvoką artimas ryšys, kuris būtų suprantamas kaip asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio.

Įstatymų numatytais atvejais artimas ryšys turėtų teisines pasekmes.

Siūloma įtvirtinti, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. Taip pat preziumuoti, kad jį turi: susitarimą dėl bendro gyvenimo sudarę asmenys, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.

Siūloma nustatyti ir tai, kad šeimos narius siejantis artimas ryšys būtų pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.

„Faktinio artimo ryšio sureguliavimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Pasak projekto autorių, taip pat „turėtų būti ginami asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai“.

Siūlymą įteisinti bendro gyvenimo sutartis, kurias galėtų sudaryti ir vienos lyties poros, dar praėjusioje Seimo kadencijoje registravo „valstiečiai“, tačiau jo svarstymai po pateikimo sustojo.

V.Aleknaitė-Abramikienė: projektas nekelia konflikto su visuomene

P.Saudargo inicijuotas projektas, Seimo konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės vertinimu, kitaip nei Civilinės sąjungos projektas, neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintai šeimos sampratai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vilija Aleknaitė Abramikienė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vilija Aleknaitė Abramikienė

„Jis nekelia konflikto su didžiąja visuomenės dalimi ir netaiko jai valstybės prievartos. Jis suteikia daug daugiau galimybių išspręsti žmonių asmeninius klausimus, negu prieš tai pristatytas projektas. Jis leis netgi sumažinti socialinę atskirtį, nes ir tie asmenys, kurie nesijaučia esantys homoseksualai, galės sudaryti sutartis su jais artimais asmenimis ir turėti ir pasitikėjimą, ir globą“, – kalbėjo parlamentarė.

Vertindamas pataisas dėl artimo ryšio sąvokos, Seimo socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kad „mes Lietuvoje normalius dalykus bandome pavadinti kažkokiais kitais dalykais“.

Mes Lietuvoje normalius dalykus bandome pavadinti kažkokiais kitais dalykais.

Jis teiravosi, ar priėmus pataisas, Lietuvoje bus galima turėti haremą.

P.Saudargas atsakė, jog artimo ryšio įstatymas nesukuria šeimos santykių, nesukuria aliuzijos, kad tai bus tapatu santuokai.

„Kai mes kalbame apie šeimos ryšius, apie santuoką, tada mes galime sakyti, rodyti pirštu, bet žiūrėkit, yra kitokių variantų. Čia reiškia poligamija. Mes nekalbame apie šiuos ryšius šiame įstatyme“, – dėstė P.Saudargas.

Pataisas dėl artimo ryšio sąvokos įteisinimo toliau svarstys Seimo komitetai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min