Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiauliai spaudos veidrodyje: Darbas puošia, daro bagotą ar kuprotą?

Darbas
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Darbas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiaulių spauda nagrinėja darbo problemą. Kaip įvertinti darbą, kurį atlieka aktorius? O gal geriau yra už minimumą parduotas gyvenimas? Gal trečdalį jo išmainome į litus? O gal nepamatuojamai sunkus darbas, užgulęs šeimos pečius dėl vaiko negalios, yra Dievo dovana?

Dienraštis „Šiaulių naujienos“ moko dirbti nepakeliant galvos. Pagrindiniame dienos straipsnyje akcentuojama, kad darbuotojai pasiilgina darbo dieną, tvarkydami asmeninius reikalus – naršydami socialiniuose tinklapiuose, rašydami trumpąsias žinutes ar plepėdami su kolegomis.

Per dieną, daug kalbėdami telefonu ir lakstydami iš vienos vietos į kitą, laikome save labai svarbiais.

„Lietuviai užmiršta, kad produktyvumą lemia ne pats užimtumas, o veiklos rezultatas. Per dieną, daug kalbėdami telefonu ir lakstydami iš vienos vietos į kitą, laikome save labai svarbiais, tačiau tuomet be reikalo iššvaistome darbui skirtą laiką“, – tokių minčių kupinu straipsniu žadinama penktadieninė motyvacija darbui.

Savaitraštis „Šiauliai plius“ aštrina nacionalinę problemą – plačiai aptariamą teatrų reorganizaciją.

Aštriai kritikuojamas kultūros ministras Šarūnas Birutis, kuris pareiškė, jog nevaidinantiems aktoriams vieta – tik darbo biržoje.

Ar ver­ta nai­kin­ti na­cio­na­li­nį tur­tą, ku­riuo ža­vi­si vi­sas pasau­lis?

Žur­na­lis­tas, ra­šy­to­jas, me­no va­dy­bi­nin­kas ir daug me­tų Šiau­lių dra­mos teat­re dir­bęs Sva­jū­nas Sa­ba­liaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad jei su ak­to­riais bus su­da­ry­tos ter­mi­nuo­tos su­tar­tys, vals­ty­bi­niai teat­rai iš­nyks, iširs tru­pė, pro­vin­ci­jo­je ne­be­liks teat­ro.

„Šia te­ma rei­ka­lin­ga iš­sa­mi dis­ku­si­ja. Ga­li­me ne­tek­ti teat­rų Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se, Pa­ne­vė­žy­je, net ir Kau­ne. Vil­niu­je ga­li iš­si­lai­ky­ti ko­kie du teat­rai. Ar ver­ta nai­kin­ti na­cio­na­li­nį tur­tą, ku­riuo ža­vi­si vi­sas pa­sau­lis?“ – klau­sia me­no va­dy­bi­nin­kas.

Dienraštis „Šiaulių kraštas“ skelbia interviu apie darbą, kurio niekas niekam nelinki.

Šiauliečių šeima augina vaiką su negalia. Ne­pai­sant šird­gė­los ir ne­si­bai­gian­čių rū­pes­čių dėl sū­ne­lio li­gos, šian­dien šiau­lie­čiai Li­na ir Li­nas Bag­do­nai šyp­so­si – jei ne ge­rų žmo­nių pa­ra­ma, jiems bū­tų la­bai sun­ku.

Kiek­vie­nas gim­ta­die­nis ber­niu­kui bu­vo tar­si ste­buk­lo lau­ki­mas. 

„Jau­kia­me bu­te vi­si daik­tai tu­ri sa­vo vie­tą – kad ne­kil­tų sun­ku­mų ve­džio­jant sū­nų.

Sep­tyn­me­tis ber­niu­kas sa­va­ran­kiš­kai ga­li tik ro­po­ti. Vai­kui rei­ka­lin­ga nuo­la­ti­nė prie­žiū­ra – be pa­gal­bos jam sun­ku ap­si­reng­ti, iš­si­va­ly­ti dan­tis, pa­val­gy­ti“, – rašoma „Šiaulių krašte“.

Kiek­vie­nas gim­ta­die­nis dar tik dar­že­lį lan­kan­čiam ber­niu­kui bu­vo tar­si ste­buk­lo lau­ki­mas. Pra­bu­dęs gim­ta­die­nio ry­tą jis kas kar­tą iš nau­jo nu­si­vil­da­vo: „Bet aš vis tiek ne­vaikš­tau...“

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min