Lietuvai 1990-ųjų kovo 11-ąją atkūrus nepriklausomybę, E.Bičkauskas buvo paskirtas Lietuvos atstovu Maskvoje.
E.Bičkauskas, pirmadienį sakęs kalbą Seime surengtame forume prisimenant sausio įvykius, pripažino, jog Lietuvos pasirengimui tapti savarankiška nepriklausoma valstybe padėjo ne tik vidaus politiniai procesai, bet ir „giluminiai pokyčiai visoje socialistinio lagerio sistemoje bei tarptautinių santykių struktūroje“.
Nepaisant netrukus įvykusių Sausio 13-osios žiaurumų, jis priminė ir paties M.Gorbačiovo vaidmenį Sovietų Sąjungos griuvimo procese – jo atšilimo ir pertvarkos politika leido privačią nuosavybę, rinkos ekonomikos elementus, o tai esą sutrupino marksistinės-leninistinės doktrinos pagrindus „iš vidaus“.
Jis priminė ir M.Gorbačiovo bei tuometinio JAV prezidento George'o Busho vyresniojo susitikimą Maltoje 1989-ųjų gruodį: tuomet pasirašytos sutartys dėl vidutinio nuotolio branduolinio raketų likvidavimo, finalizuotos derybos dėl strateginės ginkluotės mažinimo ir pan. Šis susitikimas žymėjo Šaltojo karo pabaigą.
E.Bičkauskas prisiminė, jog dar iki 1990-ųjų socialistinio bloko valstybėse įvykus virtinei procesų, susikūrus judėjimams, griuvus Berlyno sienai, kovo 11-ąją karinė sąjunga – Varšuvos paktas esą jau buvo žlugusi struktūra, o JAV ir Vakarų Europa buvo „gyvybiškai suinteresuotos Gorbačiovo išlikimu valdžioje“.
Kartu jis akcentavo, jog Vakarai, stebėdami Sovietų Sąjungos valstybėse kylančias išsivadavimo bangas ir jėga malšinamus protestus, bijojo ir galimo perversmo Kremliuje, ir chaotiškos Sovietų Sąjungos griūties turint omenyje jos branduolinę galią.
Vis dėlto E.Bičkauskas pažymėjo, jog 1990-ųjų kovo 11-ąją Lietuvos nepriklausomybę paskelbusi Aukščiausioji Taryba pasinaudojo tinkamu istoriniu momentu, kuomet Sovietų Sąjunga jau braškėjo iš pamatų, o nepriklausomybės deklaracija metė iššūkį Sovietų Sąjungos integralumui – tai sukėlė pasipriešinimą ir M.Gorbačiovui, ir jo reformoms.
„Alternatyvų Gorbačiovui Vakarai nematė, jų, manau, ir nebuvo. Ar Vakarai vardan globalaus, visą pasaulį liečiančio tikslo, būtų pasiruošę aukoti Lietuvos interesus? Man tai akivaizdu. Kaip ir tai, jog tuomet buvo aišku: brutalios jėgos panaudojimas Lietuvoje bręsta“, – kalbėjo E.Bičkauskas.
Susitikimas su Gorbačiovu
Jis detaliau prisiminė Sausio 13-osios įvykių išvakares: sausio 4-ąją jis pasakojo Maskvos Šeremetjevo oro uoste sutikęs iš Australijos grįžtančią tuometinę pirmąją Lietuvos premjerę po atkurtos nepriklausomybės Kazimirą Prunskienę.
„Ji buvo itin pakilios nuotaikos, ryžtingai nusiteikusi. Bandžiau paaiškinti, jog per tas dienas, kol jos nebuvo, tiek SSRS, tiek Lietuvoje įvyko didelių pasikeitimų ir ne į gerąją pusę. Bijau, kad mano perspėjimai didesnio dėmesio nesulaukė“, – prisiminė E.Bičkauskas.
