Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gruodžio 21d. 22:57

Simo Kudirkos pabėgimas iš Sovietų Sąjungos – tarsi antausis režimo propagandistams

Simas Kudirka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Simas Kudirka

Pokario laikotarpiu Lietuvos gyventojų viltys atgauti nepriklausomybę vis dar ruseno. Nepaisant to, kad sovietų režimas jau buvo numalšinęs partizaninį pasipriešinimą, lietuviai tikėjo, kad prasidėjęs „raudonasis košmaras“ greitai baigsis. Pasipriešinimas okupacijai nesibaigė su paskutiniais partizanų šūviais – jis persikėlė į ideologinį frontą.

Laisvės idėjų vedami  lietuviai organizavosi į pogrindžius, rengė protestus ir netgi mėgino savo jėgomis pabėgti iš imperijos gniaužtų. Vieną garsiausių pabėgimų iš tuometinės Sovietų Sąjungos suorganizavo jaunas radijo operatorius – Simas Kudirka.

Pabėgimų užuomazgos

Planuojant pavienius pabėgimus dažniausiai buvo pasirenkami jūros keliai.

Jungtinės Amerikos Valstijos garsiai deklaravo, jog mielai suteiks prieglobstį visiems fiziškai ir politiškai engiamiems pabėgėliams.

Lietuviai susirangydavo pripučiamose valtyse ar mėgindavo laivus, išplaukusius į žvejybą už SSRS ribų, palikti tuose uostuose ir taip atsidurti Švedijos, Danijos, Olandijos krantuose arba šioms valstybėms priklausančiose salose. 

Taip pat pradėjus organizuoti turistines keliones po socialistinio lagerio valstybes, žmonės stengdavosi atsiskirti nuo grupės ir pasitaikius progai užsienio valstybių ambasadose pasiprašyti politinio prieglobsčio.

Štai Jungtinės Amerikos Valstijos garsiai deklaravo, jog mielai suteiks prieglobstį visiems fiziškai ir politiškai engiamiems pabėgėliams. 

Tądien lietuvis Simas Kudirka, ryžosi pabėgti iš sovietų laivo „Tarybų Lietuva“, kuriame dirbo radijo operatoriumi, į Amerikos pakrantės sargybos katerį „Vigilant“. Pasaulio dėmesį į tuometinę sunkią Lietuvos padėtį atkreipęs lietuvis, oficialaus susitikimo JAV teritoriniuose vandenyse metu, slapčia susitarė su apsaugos laivo įgulos nariu dėl politinio prieglobsčio suteikimo.

Trumpas prisilietimas prie laisvės

S.Kudirka dirbdamas radijo operatoriumi turėjo galimybę klausytis užsienio radijo stočių. Jis, be abejo, išgirsdavo ir apie sėkmingus pabėgimus iš už geležinės uždangos, tačiau pats savo poelgio suplanavęs nebuvo. 

Deja, ekspromtu kilusi idėja virto trumpomis laisvės minutėmis. JAV laivo vadovybė buvo jau iš anksto nusprendusi grąžinti bėglį. 

Nepaisant šios nesėkmės, S.Kudirka tapo Lietuvos laisvės simboliu.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyr. specialisto dr. Dariaus Juodžio, tokius žmones dar būtų galima pavadinti laisvės troškimo simboliu:

Jau patį veržimąsi per geležinę uždangą lietuvių emigrantai laikė laisvės siekimu, nesusitaikymu su SSRS politika.

„Jau patį veržimąsi per geležinę uždangą lietuvių emigrantai laikė laisvės siekimu, nesusitaikymu su SSRS politika. O S.Kudirka bandė veržtis ir buvo sugrąžintas“.

Istorikas pridūrė, jog JAV lietuviams dar reikėjo įdėti daug pastangų, kad pabėgėlis būtų išleistas iš lagerio ir galėtų išvykti į Ameriką. Visas šis laikas buvo laikomas lietuvio gelbėjimo aktu. 

„Taigi, S. Kudirka tapo simboliu tų, kurie siekia laisvės, nesusitaiko su esama situacija“, – samprotavo pašnekovas. 

Slegiančios gyvenimo sąlygos

Nepartiniam, iš mažažemių valstiečių kilusiam vyrui, dar paauglystės laikotarpiu teko susidurti akis į akį su saugumo tarnybomis. Patėvio broliui Vytui Šulskiui įsiliejus į partizanų gretas, S.Kudirka, pasitelkiant netgi fizinę prievartą, buvo verčiamas išduoti partizanų buvimo vietas bei klasės draugus.

Mokslai jūreivystės mokykloje, karinė tarnyba sovietinėje armijoje Sevastopolyje, armijos statybos batalione, gaunant menką maisto davinį, kenčiant karštį ir bandant ištverti alinančias darbo sąlygas – visa tai turėjo įtakos tvirtos valios formavimuisi. 

Pilviskiai.lt nuotr./Simas Kudirka JAV lankosi gamykloje
Pilviskiai.lt nuotr./Simas Kudirka JAV lankosi gamykloje

Vertėtų paminėti, kad lietuviui jau dirbant laivuose, jį itin piktino nesuteikiama viza, turėjusi atverti vartus į užsienio šalių uostus. S.Kudirka ne tik patyrė materialinių nuostolių, bet ir nuolatos buvo kilnojamas iš vieno laivo į kitą. Tačiau garsųjį pabėgėlį labiausiai slėgė vadovybės nepasitikėjimas juo. 

Apie pabėgimą D.Juodis pasakojo, kad sovietų pusei žmonių pabėgimai į Vakarus buvo nepalankūs daugeliu atvejų, ypač propagandos srityje. 

Pabėgimai parodė, kad ne viskas tvarkoje sistemoje, kurios teigiamybes vis iškeldavo jos propaganda.

„Pabėgimai parodė, kad ne viskas tvarkoje sistemoje, kurios teigiamybes vis iškeldavo jos propaganda. Taip pat pastarieji atskleidė, kad SSRS viduje yra opozicija, nesusitaikanti su esama santvarka. S.Kudirkos siekis pabėgti tarsi atidengė šydą nuo tos sistemos pusių, kurių nenorėjo rodyti pati sistema“, –  akcentavo istorikas. 

Sovietų Sąjungos išdavimu apkaltintas ir dešimčiai metų kalėjimo nuteistas lietuvis drąsiai pasisakė Lietuvos okupacijos, partizaninio pasipriešinimo, trėmimo klausimais. 

Idealistinio požiūrio kaina

S.Kudirkos impulsyvaus pabėgimo tikslas buvo įrodyti ištikimybę tėvynei. Dėl šios priežasties jis ir nusprendė pasinaudoti pasitaikiusia proga. 

„Idealistinis požiūris privedė prie patirtų sovietų valdžios represijų. Noras pabėgti į Vakarus baigėsi tardymais, nuteisimu, kalinimu lageriuose“, –  kalbėjo pašnekovas. 

Tiesa, bendromis aplinkinių, palaikančių pabėgėlį, pastangomis jam lageryje teko praleisti gerokai trumpesnį laiką – trejus metus ir devynis mėnesius. Visgi būnant tokioje vietoje metai prailgsta.

Neretai pasitaiko, kad asmuo garsiai (net iššaukiančiai) deklaruodamas savo ištikimybę tėvynei, tuoj pat savo tariamų įsitikinimų atsisako pasikeitus politinei situacijai.

Dr. D.Juodis, paklaustas kokiomis savybėmis, jo nuomone, turi pasižymėti žmogus tam, kad leistųsi į tokį žygį kaip kad S.Kudirka, visų pirma paminėjo ryžtingumą. Taip pat pridūrė, jog tokia asmenybė privalo nebijoti rizikos.

„Kai šios savybės susijungia, žmogus gali padaryti daug ką netikėto“, – teigė LGGRTC vyr. specialistas. 

Kalbant apie dabartinius laikus, atsidavimas, meilė gimtinei, patriotizmo lygis, anot dr. D.Juodžio, bene geriausiai gali būti patikrinti ekstremaliomis sąlygomis: „Neretai pasitaiko, kad asmuo garsiai (net iššaukiančiai) deklaruodamas savo ištikimybę tėvynei, tuoj pat savo tariamų įsitikinimų atsisako pasikeitus politinei situacijai“. 

Istoriko nuomone, prisitaikymas prie sąlygų yra nesvetimas žmogiškajam pradui.

„Idealistai, nuoširdžiai tikintys savo idėjomis, ginantys savo gyvenimo principus, nėra daugumos atstovai. Bet tokių asmenybių yra pasaulyje ir mes juos pateikiame kaip pavyzdžius“, – samprotavo dr. D.Juodis. 

Laisvė, atsidavimas gimtajam kraštui bei patriotizmas visuomet buvo ir išliko didžios vertybės, kurias privalu puoselėti.

15min.lt nuotr. /Projektą „Laisvės kovų anatomija“ rengia VšĮ „Dokumentikos namai“, projektą remia Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas
15min.lt nuotr. /Projektą „Laisvės kovų anatomija“ rengia VšĮ „Dokumentikos namai“, projektą remia Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:46
01:42
00:37

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min