Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2023 07 09

Sistemos spragos: kaunietei plyšo tulžies pūslė, tačiau šeimos gydytoja net nepaskyrė tyrimų?

15min redakciją pasiekė Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio pacientės Liudmilos nusiskundimas – esant kritinei sveikatos būklei pacientė turėjo kapstytis pati, šeimos gydytoja neva net neatliko tyrimų, tik išrašė biuletenį. Galiausiai moteris atsidūrė ligoninėje – plyšo tulžies pūslė. Gydymo įstaiga šios situacijos pakomentuoti negali dėl asmens sveikatos duomenų apsaugos.
Karščiavimo klinika Kaune
Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinys / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Pirmieji pacientės negalavimai prasidėjo dar gegužės 26 dieną, tačiau ši dar buvo kelionėje ir negalėjo nieko padaryti.

Gegužės 27 ir 28 dienas Liudmila atkentėjo jau pusiau alpdama.

Iš karto po skrydžio, gegužės 29-ąją, pacientė norėjo skubos tvarka užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją, dirbančią Kauno miesto poliklinikos Šančių skyriuje, tačiau sužinojo, kad medikė jau baigė darbą. Jai buvo priskirta apsilankyti pas budinčią gydytoją.

Ši, kaip pasakojo Liudmila, net neatlikusi pagrindinių tyrimų, tik paskyrusi vaistų, trims dienoms išrašė biuletenį bei liepė eiti pas savo šeimos gydytoją.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Šančių poliklinika
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Šančių poliklinika

Situacija pasikartojo

Praėjus trims dienoms, birželio 1-ąją, pacientė panoro kreiptis į savo šeimos gydytoją A.L., nes sveikatos būklė negerėjo.

Liudmilai registratūroje buvo pasakyta, kad talonų šiuo metu nėra ir dėl to negalima registruotis pas šeimos gydytoją. Biuletenio turėjimas nesuteikė prioriteto patekti pas gydytoją, todėl pacientei teko „įsiprašyti“.

Situacija, anot Liudmilos, pasikartojo – tyrimai neatlikti, gydytoja tik pratęsė biuletenį iki birželio 9-osios.

Atlikta skubi operacija

Kadangi pacientė jautėsi itin prastai, tą pačią dieną vyras ją nuvežė į LSMU Kauno ligoninę. Čia ją apžiūrėję specialistai skyrė lašinę bei paruošė operacijai – moteriai buvo plyšusi tulžies pūslė. Skubi operacija buvo atlikta naktį: iš birželio 1-osios į birželio 2-ąją.

Garbaus amžiaus Liudmila ligoninėje praleido beveik savaitę. Ji džiaugėsi, kad tai išgyveno, nors kitam pacientui galėjo baigtis ir prasčiau. Pasak moters, pasisekė ne tik jai, bet ir jos šeimos gydytojai.

Liudmila 15min tikino, pati 17 metų anksčiau dirbusi Kauno miesto poliklinikoje – Šančių padalinyje ėjo vaikų neurologės pareigas. Moteris sutrikusi dėl tokios šiuo metu vyraujančios tvarkos.

Kodėl į polikliniką atvykus su skausmais nėra suteikiamas prioritetas ir neatliekami skubūs tyrimai? Kodėl besibaigiant biuletenio terminui sergantys pacientai pas gydytojus papildomai apžiūrai ir nedarbingumo pažymėjimo pratęsimui ar užbaigimui taip pat nepriimami prioriteto tvarka – reikalaujama laukti „laisvo talonėlio“?

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Poliklinikoje/ Asociatyvi nuotr.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Poliklinikoje/ Asociatyvi nuotr.

Negali komentuoti

Siekiant išsiaiškinti abiejų pusių istorijas, buvo kontaktuojama su Kauno miesto poliklinikos generaliniu direktoriumi Pauliumi Kibiša ir Šančių padalinio vadove Rasa Marija Denisenko. Kadangi šie asmenys tuomet atostogavo, skambučiai buvo nukreipti direktoriaus pavaduotojai kokybės valdymui, tačiau susisiekti su ja taip pat nepavyko.

Išsiuntus internetinę užklausą, sulauktas Kauno miesto poliklinikos vyriausiosios teisės specialistės Renaldos Kablytės atsakymas. Laiške buvo teigiama, kad užklausoje prašoma informacija yra konfidenciali ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims, remiantis bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR).

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša

Po poros dienų vis dėlto sulaukta iš atostogų grįžusio generalinio direktoriaus P.Kibišos bendro pobūdžio komentaro – apie konkretų atvejį poliklinika komentuoti negali, kol nėra gautas rašytinis pačios pacientės sutikimas.

Jo teigimu, gydytojas, įvertinęs paciento būklę, išsakomus nusiskundimus, skiria reikiamus tyrimus ir gydymą pagal poreikį ir savo profesinę kompetenciją, priima sprendimą dėl biuletenio poreikio ir trukmės.

P.Kibiša patikino, kad apsilankymų skaičius pas šeimos gydytoją nėra ribojamas.

Anot poliklinikos direktoriaus, kai pacientas kreipiasi į Skambučių centrą arba padalinio registratūrą, yra įvertinamas pagalbos skubumo poreikis: „Jei paciento išsakomi skundai atitinka SAM nustatytus būtinosios pagalbos kriterijus ir jis kreipiasi tuo metu, kai dirba paciento šeimos gydytojas, jis yra registruojamas į neplaninių pacientų taloną. Jei kreipimosi metu paciento šeimos gydytojas nedirba, būtinąją pagalbą teikia šeimos gydytojai, dirbantys Neplaninės pagalbos kabinetuose, arba pacientas registruojamas kitam tuo metu dirbančiam gydytojui.“

Paklaustas, ar šiais laikais šeimos gydytojai nėra virtę tiesiog siuntimų išrašinėtojais, generalinis direktorius išskyrė tokias šeimos gydytojų poliklinikoje pareigas: ligų diagnostikos, gydymas, paciento nusiuntimas pas gydytoją, turintį licenciją verstis atitinkama medicinos praktika, pažymų išdavimas, pacientų nukreipimas socialinėms paslaugoms arba kompensacinėms priemonėms gauti.

Visgi pacientė Liudmila džiaugiasi, kad sugebėjo savarankiškai laiku priimti tinkamus sprendimus ir su kitų gydytojų pagalba susitvarkyti iškilusias sveikatos problemas. Jei moteris nebūtų priėmus tokių sprendimų, istorija galėjo pasisukti kita, kur kas blogesne linkme.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius