Parlamentaras skaičiuoja, kad nesumažinus stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizo ir padidinus jį alui, biudžetą galima papildyti dar bent 150 mln. litų, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Anot A.Matulo, įtikinėdami Ekonomikos komiteto narius, alkoholio gamintojai pateikė klaidingą informaciją apie šešėlinį verslą, įtaką sveikatai ir pardavimui. Jis sutinka, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų prekyba smuko. Tačiau, anot jo, tai visų pirma lėmė sunkmetis ir besikeičiantys vartojimo įpročiai – nebūtinoms prekėms žmonės išleidžia mažiau.
Seimo narys didžiausiu nesusipratimu laiko tai, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai turi mažiau pelno, o ir akcizus moka didesnius nei aludariai. Todėl parlamentaras žada registruoti įstatymo pataisą, siūlančią 50 proc. didinti alaus akcizą, tai šio gėrimo alaus butelį pabrangintų, anot jo, apie 10 centų.
Didžiausios alaus daryklos Lietuvoje bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad metų pradžioje alaus akcizą pakėlus 10 proc., rinka smuko 9 proc., todėl įmonės buvo priverstos atleisti dalį personalo.
Pasak jo, akcizo pakėlimas 50 proc. alaus butelį pabrangintų 13 proc., o mažuosius gamintojus stumtelėtų į šešėlį, rinką sumažintų 25 proc. ir priverstų atleisti apie 4 tūkst. darbuotojų iš dabar šioje pramonėje dirbančių apytikriai 16 tūkst.
„Valstybė netektų apie 96 mln. litų tiesioginių mokesčių, o dar biudžetas būtų priverstas mokėti bedarbio pašalpas tiems žmonės“, – skaičiuoja jis.
Šią savaitę Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Seimo nario Manto Varaškos siūlymui akcizą sumažinti iki 2007 metų lygio, arba 28 proc.
Nuomonę akcizų klausimu dar turi pareikšti Biudžeto ir finansų komitetas. Tada klausimą svarstys Seimo nariai.
