„Vykdant Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos projektus, priimančiosios šalies paramos įsipareigojimus ir NATO priešakinėms pajėgoms keliamus reikalavimus, yra nuolatinis poreikis plėtoti infrastruktūrą krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose. Vykdyti minėtus įsipareigojimus ir sąjungininkų keliamus reikalavimus trukdo krašto apsaugos sistemos poreikių neatitinkantys detaliųjų planų sprendiniai, ilgi teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) rengimo, keitimo, žemės paskirties ir būdo keitimo bei statybos procesų terminai“, – aiškina KAM.
Pataisomis, pavyzdžiui, būtų atsisakoma prievolės tokiose teritorijose taikyti detaliojo plano sprendinius – užtektų taikyti tik savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius.
Taip pat numatoma galimybė Krašto apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai inicijuoti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimą bei finansuoti plano rengimo išlaidas, o planavimo organizatoriui nustatomas penkių darbo dienų terminas, per kurį jis privalo priimti sprendimą dėl bendrųjų planų koregavimo.
Be kita ko, būtų atsisakoma leidimų neypatingojo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, griovimui, nesudėtingojo statinio statybai ir kt.
Ministerija pažymi, kad 2016 metais pasiektos Lietuvos kariuomenės infrastruktūros panaudojimo galimybių ribos, tai yra krašto apsaugos sistema nebėra pajėgi užtikrinti tinkamų sąlygų Lietuvoje esančioms sąjungininkų pajėgoms.
