Pranešėjas aiškino, kaip iš turtingųjų paimti daugiau, neįvedant progresinių mokesčių, kodėl Lietuvoje kol kas neįmanoma taikyti tų pačių principų, kurie taikomi Švedijoje, ir išsklaidė keletą plačiai paplitusių politikos ir ekonomikos mitų.
Lietuviškos šaknys
Gerovės valstybėje visuomenė turi sudaryti sąlygas savo nariams vienodai realizuoti savo potencialią.
 |
| Profesorius Bo Rothsteinas |
Profesoriaus senelis gimė Kaune ir persikėlė į Švediją 1910 m. Jis dviračiu keliavo po šalį ir pardavinėjo smulkias prekes. Uždirbo mažai, tačiau pinigų išlaikyti šeimai užteko. B.Rothsteinas, kaip sako pats, dirba panašų darbą kaip senelis – važinėja po pasaulį ir pardavinėja idėjas.
Pradėjęs diskusiją, jis nurodė, kad būtina apibrėžti, kas yra sėkminga visuomenė. Pasak B.Rothsteino, gerovės valstybėje visuomenė turi sudaryti sąlygas savo nariams vienodai realizuoti savo potencialą.
Pasaulyje valstybių gerovė matuojama skirtingais būdais. Periodiškai sudaromi korupcijos, žinių ekonomikos, globalizacijos, politinės laisvės, konkurencingumo, ekonomikos augimo ir kiti reitingai. Svarbiausius jų apjungęs į bendrą reitingą profesorius pateikė lentelę, kurios pirmąsias penkias vietas užima Skandinavijos šalys: Švedija, Danija, Islandija, Norvegija, Suomija.
Dirbantieji tapo uždirbančiaisiais
B. Rothsteinas nesutiko su teiginiu, kad mažai išleisdamos socialinėms reikmėms valstybės gali efektyviau skatinti ekonomiką. Pasak jo, patirtis rodo, kad būtent tos šalys, kurių mokesčiai didesni ir socialinės išlaidos didesnės, turi mažiau ekonominių problemų.
Jis priminė Švedijos istoriją ir pasirinktas reformas XX amžiaus viduryje. Pirmasis pokyčių tikslas buvo panaikinti priešpriešą tarp daugiau uždirbančiosios vidurinės klasės ir mažiau uždirbančių darbuotojų. Todėl buvo nuspręsta terminą „dirbantieji“ pakeisti terminu „uždirbantieji“. Visuomenę nuspręsta suvienyti uždarbiu, o ne darbu.
Progresiniai mokesčiai nebūtini
Viena svarbiausių pranešimo tezių buvo ta, kad siekiant sumažinti socialinę žmonių atskirtį visai nebūtina taikyti skirtingų mokesčių tarifų skirtingas pajamas gaunantiems žmonėms. Jei mokesčių tarifas pakankamai aukštas ir juos moka visi, turtingieji kur kas labiau prisideda prie socialinės gerovės kūrimo.
Socialinės paslaugos, anot pranešėjo, turi būti siūlomos visiems, o ne tik neturtingiesiems. „Tradiciškai manoma, kad reikia pakelti mokesčius turtingiesiems ir surinktus pinigus atiduoti neturtingiesiems. Bet taip sukuriamas konfliktas“, – sakė B.Rothsteinas.
 |
| 123rf nuotr./Stokholmas |
Jis paaiškino, kad visuomenei sumokėti mokesčiai grįžta per paslaugas, tačiau turtingieji, sumokėdami daugiau, prie socialinių išlaidų prisideda kur kas daugiau. Net ir be proporcinių mokesčių sukuriama socialiai teisinga sistema, tuo pat metu išvengiant visuomenės susiskaidymo ir konfliktų.
Uždaras ratas
Žmonės nenori mokėti, nes nepasitiki valdžios galimybėmis suteikti paslaugas, valdžia negali suteikti paslaugų, nes nesurenka pakankamai mokesčių
Kyla klausimas, ar to paties negalėtų padaryti rinka? Profesorius nurodė, kad privatūs paslaugų teikėjai visada turės dvi blogas motyvacijas suteikti per daug paslaugų ir už jas paprašyti per daug pinigų – JAV turi vieną brangiausių sveikatos apsaugos sistemų ir vieną nesveikiausių visuomenių.
Pasak B.Rothsteino, dideli mokesčiai veiksmingi tik tada, jei visuomenės nariai yra įsitikinę, kad ir kiti juos moka. Kiekvienam piliečiui kyla klausimas, ar valstybė sugebės suteikti tas paslaugas, už kurias sumokama.
„Taip atsiranda uždaras ratas – žmonės nenori mokėti, nes nepasitiki valdžios galimybėmis suteikti paslaugas, valdžia negali suteikti paslaugų, nes nesurenka pakankamai mokesčių“, – sakė pranešėjas.
Būtinas pasitikėjimas
Profesorius pabrėžė, kad pagrindinis skandinaviškosios gerovės sistemos principas – be valdžios, kuria pasitikima, sukurti gerovės neįmanoma. Viskas priklauso nuo valdžios kokybės.
Visi laimi, jeigu visi renkasi bendradarbiavimą. Jei kyla abejonių, kad visi bendradarbiaus, tada sistema žlugs. Nėra prasmės dirbti vienam, jei kiti ilsisi. Nėra prasmės mokėti mokesčių, jei kiti to nedaro. Nėra prasmės laikytis įstatymų, jei kiti to nedaro ir nėra baudžiami.
„Pasitikėjimo neįmanoma pagaminti, jis sunkiai užsitarnaujamas, tačiau labai lengvai prarandamas. Jei vietinis valdininkas iš žmogaus reikalauja kyšio, jam labai sunku patikėti, kad aukščiausioji valdžia nėra korumpuota“, – sakė B.Rothsteinas.
