Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 6d. 13:36 , Atnaujinta: 2021 sausio 6d. 15:48

Skiepų planui – Nacionalinio vėžio instituto kritika dėl vėžiu sergančiųjų vakcinavimo

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr. / Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė Sonata Jarmalaitė kritikuoja sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu patvirtintą vakcinavimo nuo COVID19 planą, kuriame didesnis prioritetas skiriamas kraujo vėžiu sergantiems pacientams.

„Tai yra nemenka ir šiek tiek kiršinanti problema. Nežinau, kuo vieni pacientai skiriasi nuo kitų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didžiausios rizikos pacientai yra su pažengusiu plaučių vėžiu“, – BNS trečiadienį sakė įstaigos laikinoji vadovė S.Jarmalaitė.

„Polemika buvo, teikėme raštus į ministeriją, ir sergančiųjų organizacijos stebisi tokiu išskirtinumu“, – pridūrė ji.

Profesorės teigimu, kraujo vėžiu serga dešimtadalis visų onkologinių pacientų, dažniausiai – vaikai.

„Tai yra 10 proc. visų onkologine liga sergančiųjų. Bene dažniausiai šita forma serga vaikai“, – pasakojo mokslininkė.

Ji tvirtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų nustatyti aiškesnius prioritetus, kaip nuo koronaviruso skiepyti vėžiu sergančius pacientus.

„Savo siūlymą parašiau SAM, kad visi onkologiniai pacientai yra imunosupresuoti (silpno imuniteto – BNS) ir jie turėtų visi atsidurti sąraše prioriteto tvarka, bet skaičiuojama kiekviena vakcinos dozė, todėl prioritetus turime išsidėlioti diskusijoje, o jos tarp onkologų tikrai nebuvo“, – sakė S.Jarmalaitė.

A.Dulkio patvirtintame skiepijimo plane kitomis vėžio formomis sergantys pacientai nurodyti gerokai žemiau, tai reiškia, kad skiepą jie gaus vėliau – po švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų.

„Juos nukelti į tokią poziciją, sakyčiau, yra ligos ar rizikos nesupratimas (...) Šituos prioritetus reiktų tiksliau surašyt ir neišskirti vieno iš vėžio tipų į atskirą kategoriją“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto vadovė.

Jos teigimu, kitos šalys neišskiria atskiromis vėžio formomis sergančių pacientų, kai kurios šalys išskiria tiesiog žmones, kurių imunitetas yra silpnesnis.

Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius, ekspertų tarybos narys Laimonas Griškevičius sako, kad vėžiu sergančiųjų pacientų skiepijimo eiliškumas sudarytas įvertinus mirštamumo riziką.

„Prioritetų sąrašas buvo labai ilgai diskutuotas ekspertų taryboje ir jis sudarytas visų pirma vadovaujantis mirties rizika susirgus COVID-19“, – BNS sakė L.Griškevičius.

Jo teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad sergančiųjų kraujo vėžiu rizika numirti nuo koronaviruso yra 34 proc. ir didesnė nei kitų onkologinių pacientų.

„Palyginti su kitais onkologiniais pacientais, ta rizika yra gerokai didesnė (...) Aš vadovaujuosi tais duomenimis, kurie yra publikuoti. Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kam rizika yra didžiausia“, – tvirtino medikas.

Pasak L.Griškevičiaus, vis dėlto skiepijimo eiliškumo sąrašas galėtų būti keičiamas, jeigu Lietuva sulauktų daugiau vakcinų nuo COVID-19.

Lietuvoje gruodžio pabaigoje pradėta vakcinacija „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta vakcina.

Trečiadienį Europos vaistų agentūra patvirtino antrąją vakciną, pagamintą JAV kompanijos „Moderna“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min