Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 15d. 15:58

Skiepų skeptikai: jei skiepai priverstiniai, turi būti įteisintos kompensacijos dėl vakcinų žalos

Dainius Kepenis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Spaudos konferencijos akimirka

Trečiadienį Seimo narys Dainius Kepenis surengė spaudos konferenciją, kurioje pasidžiaugė, kad privalomų skiepų Lietuvoje vis dar nėra. Visgi, jeigu jie atsirastų, valstybė turėtų garantuoti finansinę paramą nuo vakcinų nukentėjusioms šeimoms, sako konferencijoje D.Kepenio kvietimu dalyvavę skiepų skeptikai.

Be D.Kepenio, poziciją apie vakcinas išsakė verslininko Ugniaus Kiguolio vadovaujamos asociacijos „Firmus medicus“ atstovas Gabrielius Sevrukas, gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Jakubonienė ir asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė Lina Rutkauskienė.

Anot D.Kepenio, skirtingai nei manoma, jis esą nėra prieš skiepus.

Jo teigimu, reikėtų skiepyti tuos, kuriuos galima skiepyti, o pasaugoti derėtų tik „ypatingoje zonoje“ esančius vaikus. Kas yra toji zona, politikas neužsiminė.

Kartu parlamentaras teigė pasigendantis dialogo visuomenėje.

Siekia konsultacijų su specialistais

Kad visuomenėje trūksta atjautos ir supratimo kitaip mąstantiems, pažymėjo ir L.Rutkauskienė. Pasak jos, privalomų skiepų iniciatyva Seime vis dar gaji, o tai esą baugina šeimas.

„Turime suprasti, kad dauguma tėvų labai stipriai svarsto skiepų reikalingumą vaikams po to, kai būna susidūrę su skiepų šalutiniu poveikiu. Todėl labai trūksta visuomenėje atjautos ir normalaus objektyvaus tokių šeimų ir sprendimų vertinimo“, – sakė ji.

Pasak asociacijos vadovės, siūloma persvarstyti privalomąjį vaikų skiepų kalendorių, kūdikius vakcinuoti vėliau nei numatyta dabar. Hepatito B vakcina vaikui įskiepijama per 24 val. nuo gimimo, o tuberkuliozės – per 48 ar 72 valandas.

Kartu siūloma įteisinti konsultacijų sistemą, kuriose skiepyti vaikus atsisakę tėvai galėtų turėti individualias ar grupines konsultacijas su užkrečiamųjų ligų specialistais. Jos teigimu, tokiu atveju būtų galima išsiaiškinti, kokios baimės kausto tėvus.

Vieną jų, pasakojo L.Rutkauskienė, kad vaikai yra skiepijami neatsižvelgiant į šeimos narių sveikatą, autoimunines ligas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lina Rutkauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lina Rutkauskienė

„Objektyviai apie skiepus“ vadovės tikinimu, yra susiduriama su gydytojų nenoru kalbėti, diskutuoti ir pripažinti galimą neigiamą skiepų poveikį vaikams – esą daromi įvairūs papildomi tyrimai siekiant rasti kitą priežastį.

„Toks jausmas, kad jie bijo apie tai (skiepus, – red.) kalbėti. Yra kažkokia vidinė sistema, mums turbūt nežinoma, kodėl gydytojai yra taip stipriai verčiami kalbėti tik gerai, nepateikti visiškai objektyvios informacijos tėvams. Tai labai kerta per pasitikėjimą“, – sakė ji.

Norės kompensacijų

Diskusijoje dalyvavusi gydytoja ginekologė-akušerė Daiva Jakubonienė taip pat sako nesanti prieš skiepus, bet teigia, kad žmonių reakcija į juos yra individuali.

„Į tą patį produktą vienas gali reaguoti visai be reakcijų, o kitas gali reaguoti su gyvybei grėsmingomis reakcijomis. Į tai būtina atsižvelgti. Jei būtų kalba apie privalomus skiepus, jie turi būti derinami su adekvačiu žalos atlyginimu“, – teigė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daiva Jakubonienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Daiva Jakubonienė

Gydytoja pateikę pavyzdį Švedijoje, kur vaikai buvo skiepijami nuo kiaulių gripo. Jos teigimu, tuomet keli šimtai vaikų susirgo narkolepsija ir jiems buvo išmokėtos kompensacijos.

Švedijos spauda 2011-aisiais rašė, kad vakcina „Pandemrix“ riziką susirgti narkolepsija padidina 7 kartus. Skirtingai nei teigia medikė, pripažinti susirgę dėl skiepo buvo ne šimtai, o 118 vaikų. Tuomet Švedijos socialinių reikalų ministrė Goran Hagglund sutiko, kad padėtis yra sudėtinga ir sakė pasiruošusi atsiprašyti paveiktų šeimų.

Kaip kompensaciją tėvai gavo beveik 7,5 tūkst. dolerių už vaiką.

„Su tokiu požiūriu reikia kalbėti apie privalomą skiepijimą. Jeigu kažkas dėl visuomenės gerovės pasiaukoja, tais žmonėmis turi būti pasirūpinta“, – pridėjo D.Jakubonienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai

Konferencijoje dalyvavęs Gabrielius Sevrukas taip pat tikino, kad Lietuvoje turi būti įvestas žalos atlyginimo fondas. Jo teigimu, valstybė turėtų padėti tėvams, jeigu atsiranda šalutiniai požymiai.

„Vienas iš skiepų, kur Lietuvoje fiksuojama, skaitykim, apie 70 atvejų per metus, yra tuberkuliozės skiepas. Jo šalutinis poveikis yra fiksuojamas limfadenitas. Padidėja kairės pažasties limfmazgis. Po to nemaža dalis tėvų turi imtis priemonių, kai reikia operuoti. Ką tai reiškia? Reikia daryti vaikui, kūdikiui, kuris dažnai būna iki 2 metų, narkozę. Operacija ne visada pavyksta laimingai – būna atvejų, kai vykta kraujo užkrėtimas, reikia tvarkyti sveikatą. Atlyginimo žalos fondo jokio nėra, tėvai paliekami tvarkytis su tuo vieni“, – sakė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Sevrukas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Sevrukas

SAM nepalaiko priverstinio skiepijimo idėjos

Sveikatos apsaugos ministerija teigia nesanti priverstinio skiepijimo šalininkė. Ministro patarėjos Linos Bušinskaitės tikinimu, jis neatneš tokios naudos, kokios tikėtųsi iniciatoriai, o kartu gali ir dar labiau supriešinti visuomenę.

„Panašią situaciją turėjome prieš keletą metų, kai tuometinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis buvo nustatęs, kad į darželius nebūtų priimami neskiepyti vaikai. Tačiau tai tik sustiprino vakcinoms besipriešinančiųjų pozicijas, net pradėjo steigtis darželiai, specialiai skirti neskiepytiems vaikams. Tad, SAM nuomone, priverstinis vaikų skiepijimas – tikrai ne pats geriausias pasirinkimas“, – sakė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lina Bušinskaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lina Bušinskaitė

Kita vertus, jeigu Seimas tokią tvarką nustatytų, SAM parengtų reikiamus teisės aktus.

L.Bušinskaitės teigimu, visos vakcinos yra gaminamos laikantis itin griežtų geros gamybos praktikos standartų, o prieš tiekiant į Lietuvą kiekvienos serijos kokybė yra patikrinama dukart – vakcinos gamintojo ir ES šalies kompetentingos institucijos vaistų kontrolės laboratorijos.

Anot ministro patarėjos, jeigu asmuo įtaria, kad jo sveikatai buvo padaryta žala, jis gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

„Ši komisija nėra gavusi tokiu pareiškimų. Kita vertus, o kaip nustatyti, kad negalavimas, dėl kurio kreipiasi pacientas, tikrai sukeltas skiepų, jei žmogus skiepytas, pavyzdžiui, prieš dešimt metų? Kurie, kaip minėta, yra nuolat tikrinami, o keliantys pagrįstų abejonių dėl savo kokybės ir veiklumo, neįleidžiami į rinką. Tad pacientams reikėtų vadovautis specialistų, medikų rekomendacijomis, mokslo išvadomis, o ne be reikalo keliamomis nepagrįstomis „sąmokslo teorijomis“, – komentavo ministro patarėja.

Komentarai: 16

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

04:04
02:49
00:10

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min