Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 17d. 17:43

Skrydis oro balionais virš Vilniaus gali tapti retenybe – juos iš sostinės veja ribojimai

Vakarinis skrydis oro balionu virš Vilniaus 15min tema
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Vakarinis skrydis oro balionu virš Vilniaus

Oro balionų Vilniaus danguje vasarą mažės, nes daugėja ribojimų. Oreiviai tiki – visų interesus suderinti galima, tereikia geranoriškumo, kurio pasigendama. Tad netrukus pamatyti oro balioną virš Lietuvos sostinės ir pasigirti, kad juo skrido, galės retas. Valstybės įmonė „Oro navigacija“ kartoja: pirmiausia privalu pasirūpinti lėktuvų skrydžių sauga. O incidentų esą jau pasitaikė – pateikė visą jų sąrašą.

Pasigenda geranoriškumo

Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis 15min patvirtino: ribojimų daugėja ir juos įveda „Oro navigacija“.

„Jie motyvuoja išaugusių lėktuvų skrydžių į Vilnių skaičiumi, nors mes manome, kad viskas yra suvaldoma – tik reikia noro. Tačiau procedūros, taisyklės – jomis bandoma prisidengti. Skraidėme virš Vilniaus 30 metų ir jokių problemų kaip ir nebuvo, incidentų, kad sutrukdytume vieni kitiems, lėktuvai turėtų skristi leisdamiesi antrą ratą, man žinomas vienas, gal dar koks buvo, bet tai nesibaigė nei avarija, nei sužeidimu, tiesiog procedūra tokia. Kiek man žinoma, dėl to vieno atvejo tai kalti buvo patys skrydžių vadovai“, – kalbėjo V.Sviderskis.

Jo teigimu, skrydžių vadovai, matydami artėjantį lėktuvą, teturėtų įsakyti visiems balionams pakilti į 3 tūkst. pėdų aukštį, jie pakiltų ir kilometro aukštyje kerta oro uosto teritoriją, o lėktuvai tūptų praskrisdami apačioje.

Jie motyvuoja išaugusių lėktuvų skrydžių į Vilnių skaičiumi, nors mes manome, kad viskas suvaldoma – reikia noro, – sakė V.Sviderskis.

„Ir dabar yra taip buvę – skrendi, o po tavimi tupia lėktuvas oro uoste, po apačia praskridęs. Visada buvome taip sutarę.

Bet dabar mums sakoma, kad padidėjo oro uosto aktyvumas, padidėjo skrydžių skaičius, oro erdvė užimta, visi nebetelpa. Jau nuo pernai apribojo – buvo uždrausta kirsti tūptinę, t. y., balionais negalima kirsti oro uosto kilimo-tūpimo tiesiosios.

Kitaip tariant, jeigu vėjas yra iš vakarų, tada mes negalime skristi, kadangi mus nupučia į rytus. Jeigu vėjas rytų – pakylame ir tolstame nuo oro uosto. Tokiu būdu pernai pasižiūrėjome statistiką, kaip pūtė vėjai, tai taip ir buvo – lygiai per pusę, todėl Vilniuje skrydžių ir sumažėjo per pusę“, – sakė oreivis.

Problemų kyla ir dėl pakilimo vietų. Pernai tvarkyta pieva šalia Baltojo tilto, todėl iš čia pakilti galimybių nebuvo. Keblumų esama ir dėl aikštelės šalia Barbakano – ji ribojasi su nustatyta artėjimo pagal prietaisus zona, nors vos pakilę balionai esą palei žemę nuskrenda tolyn.

Kilti oro balionams leidžiama tik esant 20 minučių tarpui tarp lėktuvų, jeigu nespėjama – pakilti neleidžiama, nurodoma vykti į kitą pakilimo vietą, tarkim, į Žalgirio gatvę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vakarinis skrydis oro balionu virš Vilniaus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vakarinis skrydis oro balionu virš Vilniaus

Ši vieta būtų patogi, bet iš jos kylant, kai pučia rytų vėjas, Senamiesčio oro balionu skrendantys žmonės jau nebemato, kadangi jis lieka už nugaros.

„O mes juk matome pagal rezervacijas: kai orai blogi, neskraidome, vos pagerėja, dvi dienas virš centrinės miesto dalies kabo balionai, užplūsta skambučiai – žmonės juos pamato ir prisimena apie galimybę paskraidyti. Jeigu vėjas ne iš tos pusės, važiuojame į Trakus, tuomet Vilniuje nelieka nė vieno baliono, o virš Trakų – penkiolika, nors visi galėtų skristi virš sostinės“, – teigė V.Sviderskis.

Jeigu vėjas ne iš tos pusės, važiuojame į Trakus, tuomet Vilniuje nelieka nė vieno baliono, o virš Trakų – 15, – teigė V.Sviderskis.

Viena iš trijų Europos sostinių

„Oreivystės centro“ oreivis Aurimas Vengrys priminė, kad Vilnius yra viena iš vos trijų Europos sostinių, kurioje vis dar leidžiama kilti oro balionu.

Kitos dvi sostinės yra Helsinkis ir Stokholmas, tačiau ten skrydžių vyksta mažiau, abi šios sostinės yra šalia Baltijos jūros, todėl oro sąlygos ten neretai skrydžius riboja.

Pačių galimų ribojimų jis komentuoti nenorėjo – kol kas derybos tebevyksta, todėl tikimasi, kad susitarti pavyks ir atsisakyti skrydžių virš Vilniaus neteks.

„Lietuva nors ir maža, bet plati – turime labai gražių vietų, mėgaujamės kiekvienu Lietuvos kampeliu ir kiekviena akimirka. Vilnius, Trakai, Kaunas, pajūris, Ukmergė ir visa Lietuva labai graži. Skristi oro balionu yra duotybė, malonumas. Nesvarbu kur ir kada, visada garantuotos puikios emocijos. Visiems siūlome išbandyti, pasimėgauti bet kuriuo Lietuvos kampeliu ir tikrai nenusivilsite“, – kalbėjo A.Vengrys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vakarinis skrydis oro balionu virš Vilniaus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vakarinis skrydis oro balionu virš Vilniaus

Vis dėlto jis pripažįsta – skrydžiai virš Vilniaus tikrai ypatingi. Ir ne tik skrendantiems oro balionais.

„Vilnius yra viena iš trijų Europos sostinių, virš kurios galima skraidyti oro balionais. Tai didžiulis privalumas ir Vilniui, ir visai šaliai, nes tai pritraukia turistus, investuotojus, žmones. Juk kiekvieno iš mūsų pase yra baliono nuotrauka, piešinukas. Pagal turimų balionų skaičių Lietuvoje mes patenkame į trejetuką, pagal oro balionų pilotams išduotų licencijų skaičių esame numeris vienas pasaulyje, turiu omeny, proporcingai milijonui gyventojų.

Mano, mano kolegų įsitikinimu, oreivystė yra viena svarbiausių, aktyviausių ir matomiausių veiklos šakų Lietuvoje. Ir daugelis užsieniečių Lietuvą mato kaip oreivišką šalį, Vilnių mato kaip miestą, kur galima paskraidyti balionais. Vilnius ir balionai tapo lyg vienas kūnas, todėl jeigu skrydžių virš Vilniaus sumažės, mes jų pasiilgsime dar labiau.

Darysime viską, kad tų skrydžių būtų, kad galėtume jais mėgautis, gražų Vilniaus miestą galėtume turistams parodyti ir kad Vilnius neprarastų skraidančios šalies sostinės statuso“, – kalbėjo A.Vengrys.

Vilnius yra viena iš trijų Europos sostinių, virš kurios galima skraidyti oro balionais, – sakė A.Vengrys.

Anot A.Vengrio, Vilnius tikrai unikali vieta, kur balionai iki šiol skraidė labai intensyviai beveik kiekvieną dieną pastaruosius 20 metų ir reikėtų tai išsaugoti.

„Mes dedame visas pastangas, kad balionai ir toliau skraidytų. Aš esu tikras, kad galima rasti kompromisų, sprendimų, kaip padaryti, kad skrydžių oro balionais skaičius nenukentėtų. Tai tik noro klausimas“, – teigė jis.

Skrydžių sauga – svarbiausia

Tačiau įmonės „Oro navigacija“ atstovai laikosi savo. Kaip teigiama 15min pateiktame komentare, „aviacijoje itin didelis dėmesys skiriamas skrydžių saugai ir žmonių gyvybėms išsaugoti, todėl skrydžiams oro balionais miesto teritorijoje taikomi papildomi apribojimai“.

„Atkreipiame dėmesį, kad Vilnius yra viena iš nedaugelio Europos valstybių sostinių, kurioje apskritai leidžiami skrydžiai karšto oro balionais. Daugumoje Europos valstybių sostinių to atsisakyta siekiant užtikrinti skrydžių saugą. Rūpindamasi saugiais skrydžiais Lietuvos oro erdvėje „Oro navigacija“ didžiausią dėmesį skiria skrydžių saugos užtikrinimui.

Daugumoje Europos valstybių sostinių to atsisakyta siekiant užtikrinti skrydžių saugą, – teigia „Oro navigacija“.

Paminėtina, kad oro balionų pilotai siekia skraidyti aerodromo skrydžių valdymo zonose – tokiame oro erdvės elemente, kuris yra aplink valdomąjį aerodromą (jame teikiamos skrydžių valdymo paslaugos). Šio oro erdvės elemento pagrindinis tikslas – užtikrinti saugų orlaivių atvykimą ir išvykimą į aerodromą“, – teigiama įmonės komunikacijos vadovo Vytauto Beniušio pateiktame komentare.

Jis pateikė, kaip keitėsi lėktuvų skrydžių per paskutinį dešimtmetį Vilniaus oro uoste skaičiai: 2009 m. – 22,4 tūkst. skrydžių, 2013 m. – 32,7 tūkst. skrydžių, 2018 m. – 47,3 tūkst. skrydžių, 2019 m. – 47,5 tūkst. skrydžių, tad daugiau nei dvigubai padaugėjo skrydžių, pasikeitė orlaivių skrydžių tvarkaraštis.

1,5-2 valandų tarpų neliko

„Todėl sumažėjo laiko tarp skrydžių tarpai (t. y., kai Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo zonoje nėra išskrendančių ar artėjančių tūpti orlaivių): nuo 1,5-2 val. prieš dešimtmetį iki daugiausia 35-42 minučių 2019 m. Tokie tarpai tarp skrydžių vasaros skrydžių sezono metu būna tik 2-3 kartus per parą, todėl ženkliai sumažėja galimybės karšto oro balionų pilotams laisvai planuoti skrydžius Vilniaus mieste.

Asmeninio archyvo/„Pramogos ore“ nuotr./Oro balionas virš lėktuvo
Asmeninio archyvo/„Pramogos ore“ nuotr./Oro balionas virš lėktuvo

Siekiant skraidyti aerodromo skrydžių valdymo zonos erdvėje yra būtinas skrydžių vadovo leidimas. Skrydžių vadovas gali išduoti karšto oro balionų pilotams leidimą įskristi į valdomą oro erdvę tik tada, kai yra įsitikinęs, kad tai nesukels pavojaus kitų orlaivių skrydžiams“, – teigia „Oro navigacija“.

Atkreipiamas dėmesys, kad oro uosto tūptinė kerta miestą į dvi dalis: „Oro baliono atsiradimas tūptinėje ar šalia jos, dėl karšto oro balionų skrydžio specifikos (neturi jėgainės, skrenda pagal vėjo kryptį), kai kitas orlaivis artėja tūpti, gresia aviacijos incidentu ir skaudžiomis pasekmėmis.

Todėl akivaizdu, kad norint saugiai skraidyti tokioje sudėtingoje oro erdvėje oro eismo dalyviams turi būti taikomi papildomi saugos reikalavimai. Dėl šios priežasties leidimai skrydžiams aerodromo skrydžių valdymo zonoje yra dažnai neišduodami arba taikomi papildomi apribojimai (pvz., skrydžių vadovas gali nurodyti pakeisti starto vietą).

Skrydžių vadovas gali išduoti karšto oro balionų pilotams leidimą įskristi į valdomą oro erdvę tik tada, kai yra įsitikinęs, kad tai nesukels pavojaus orlaivių skrydžiams.

Kita priežastis, kodėl gali būti neišduodamas leidimas – karšto oro balionų pilotų pasirinkta netinkama pakilimo vieta arba nepalankios meteorologinės sąlygos – vėjo kryptis, nešanti balionus lėktuvų tūptinės arba aerodromo link.“

Gauna skundų

„Oro navigacijos“ atstovų teigimu, Vilniuje yra nustatyta daug draudžiamų zonų, kuriose oro balionų skrydžiai negalimi – šias zonas nustato susisiekimo ministras Lietuvos transporto saugos administracijos teikimu, suderintu su Lietuvos kariuomenės vadu.

Skristi draudžiamoje zonoje orlaiviams galima tik turint Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikantis jame nustatytų apribojimų ir sąlygų.

„Atkreipiame dėmesį, kad Vadovybės apsaugos departamentas, Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos kariuomenė teikia dažnus skundus (pranešimus) „Oro navigacijai“ dėl nustatytų draudžiamųjų zonų Vilniaus mieste pažeidimų karšto oro balionais“, – tvirtina įmonė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vakarinis skrydis oro balionu virš Vilniaus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vakarinis skrydis oro balionu virš Vilniaus

Įtarimus dėl geranoriškumo stokos atmetanti „Oro navigacija“ tvirtina esanti visada pasirengusi dialogui ir galimų sprendimų paieškai, vadovaujantis Lietuvos ir tarptautiniais teisės aktais: „Pažymime, kad pastaraisiais metais buvo surengtas ne vienas susitikimas su oro balionų pilotus vienijančiomis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis (Vadovybės apsaugos departamento, Lietuvos kariuomenės, Transporto kompetencijų agentūros, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovais), kurių metu buvo aptariama karšto oro balionų skrydžių Vilniaus mieste ir draudžiamų zonų problematika.“

Iki šiol skrydžiai oro (karšto) balionais Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo zonoje (praktiškai tai yra virš Vilniaus miesto ir jo apylinkių) buvo reglamentuojami valstybės įmonės „Oro navigacija“ ir Lietuvos oreivių federacijos 2013 m. liepos 16 d. susitarimu, kuriame buvo nustatytos sąlygos oro balionų grupiniams skrydžiams.

„Dabar, pasikeitus ES teisės aktų reglamentavimui, grupinių skrydžių bei skrydžių aikštelių, iš kurių pakyla oro balionai visų aerodromų skrydžių valdymo zonose, įtakos skrydžių saugai įvertinimo reikalavimus (pakilimo vietos įtaka oro eismo saugai) turi nustatyti nacionalinė civilinės aviacijos priežiūros institucija.

Naujoje tvarkoje numatyti nauji bei pasikeitę reikalavimai dėl grupinių skrydžių, dėl pakilimo aikštelių naudojimo, papildomų sąlygų jiems taikymo, atsižvelgiant į vėjo kryptį bei greitį.

Paminėtina, kad naujos tvarkos projektą, atsižvelgdama į pasikeitusius teisės aktus bei esamą ir planuojamą oro eismo situaciją, „Oro navigacija“ yra parengusi ir pateikusi derinti suinteresuotoms pusėms – už aviacijos priežiūrą atsakingoms valstybės institucijoms bei Lietuvos oreivių federacijai.

Naujoje tvarkoje numatyti nauji bei pasikeitę reikalavimai dėl grupinių skrydžių, dėl pakilimo aikštelių naudojimo, papildomų sąlygų jiems taikymo (atsižvelgiant į vėjo kryptį bei greitį), pasikeitusios skrydžių planavimo ir koordinavimo procedūros, nurodytas reikalavimas turėti radiolokacinius atsakiklius (kad skrydžių vadovas galėtų nustatyti oro baliono/grupės vietą ir aukštį)“, – teigiama „Oro navigacijos“ komentare.

Asmeninio archyvo/„Pramogos ore“ nuotr./Per Lietuvą oro balionu
Asmeninio archyvo/„Pramogos ore“ nuotr./Per Lietuvą oro balionu

Incidentų – ne vienas

Nors oreiviai sako, kad incidentų dėl jų kaltės ore beveik nepasitaiko, „Oro navigacija“ pateikia kitokius duomenis: „Pastaraisiais metais fiksuotas ne vienas incidentas, kada dėl karšto oro balionų pilotų neatsakingų veiksmų buvo kilusi grėsmė skrydžių saugai.

Pavyzdžiui, 2017 m. buvo užfiksuoti 2 oro balionų grupių įskridimai į valdomą oro erdvę, į kurią patekti galima tik įvykdžius visus taikomus reikalavimus – pateikti skrydžių planą, palaikyti radijo ryšį su skrydžių vadovu ir kt.“

  • 2017 m. gegužės 26 d. dėl oro balionų grupės įskridimo į valdomą oro erdvę nutrauktas lėktuvo treniruočių skrydis Vilniaus aerodrome.
  • 2017 m. gegužės 26 d. 5 oro balionų grupė pakilo iš Žvėryno ir be leidimo įskrido į Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centro valdomą oro erdvę.
  • 2018 m. birželio 3 d. vienas oro balionas, skridęs karšto oro balionų grupėje, Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centro valdomoje oro erdvėje pasiekė žemesnį nei oro balionų grupės skrydžiui leidžiamas aukštis be Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centro vadovo leidimo.
  • 2019 m. gegužės 21 d. iš Vingio parko be skrydžių vadovo leidimo pakilo vienas oro balionas, kuris aukštėjo ir nevedė radijo ryšio. Tai taip pat sukėlė grėsmę skrydžių saugai.

Atkreipiamas dėmesys, kad jau užfiksuota incidentų, kurių metu nukentėjo ir žmonės:

  • 2016 m. birželio 6 d. karšto oro balionas pakilo skrydžiui nuo pievos, esančios prie Baltojo tilto Vilniuje. Pasikeitus vėjo krypčiai pilotas nusprendė leistis. Nusileidus karšto oro balionui, krepšys apvirto ir buvo velkamas žeme. Avarijos metu viena keleivė buvo sunkiai sužalota.
  • 2017 m. liepos 8 d. karšto oro balionas pakilo skrydžiui iš Trakų. Pasikeitus oro sąlygoms, pilotas priėmė sprendimą leistis. Karšto oro balionas nusileido kietai. Avarijos metu buvo sunkiai sužalota keleivė.
  • 2018 m. liepos 7 d. karšto oro balionas nusileido viduryje kelio Rokelių gyvenvietėje, netoli Kauno. Nusileidimo metu keleivis susilaužė koją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Ypatingos

06:42
10:09

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min