Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skulptūra „Žinia“ iškils be ekspertų pritarimo

J.Burokas (nuotr.) įsitikinęs, kad skulptūrą „Žinia“ K.Patamsis sukūrė kaip paminklą Lietuvos nepriklausomybei, todėl skverelis Nepriklausomybės aikštėje jai puikiai tiks.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / J.Burokas (nuotr.) įsitikinęs, kad skulptūrą „Žinia“ K.Patamsis sukūrė kaip paminklą Lietuvos nepriklausomybei, todėl skverelis Nepriklausomybės aikštėje jai puikiai tiks.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dar šiemet sostinės Nepriklausomybės aikštėje priešais Martyno Mažvydo biblioteką turėtų iškilti skulptūra „Žinia“, skirta Lietuvos valstybingumui pagerbti. Tačiau Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) skulptoriai–ekspertai abejoja, ar sovietmečiu sukurta skulptūra yra tinkamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20–mečio pagarbos akcentas.

Iniciatyvos pastatyti aikštėje skulptūrą pirmasis ėmėsi Lietuvos Sąjūdis, tačiau, gavęs skulptorių–ekspertų išvadas, kad skulptūra „Žinia“ yra medžioklės deivės Dianos simbolis, neturintis nieko bendra su geros žinios skleidimu, o jos atlikimas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, idėjos atsisakė. Dabar projektu rūpinasi Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, kurios valdybos pirmininkas Jonas Burokas ekspertų išvadas vadina nesąmone.

„Skulptorius Kęstutis Patamsis (1939–2007) norėjo pastatyti paminklą Lietuvos valstybės atkūrimui. Jis tikrai nekūrė šios skulptūros Sniečkaus miestui (dabar Visaginas – aut. past.) ar energetikams, todėl nustebau apie tai išgirdęs. Jeigu tai būtų sukurta sovietiniais laikais, tokios skulptūros paprasčiausiai nebūtų leidę statyti. Juk čia vaizduojama graži moteris, šaunanti strėlę į dangų ir pranešanti žinią, kad Lietuva yra laisva“, – tvirtino J.Burokas.

Anot LDS Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininko Ryto Jono Belevičiaus, dirbusio minėtoje ekspertų grupėje, ekspertai laikosi nuomonės, kad ši skulptūra buvo kuriama ne kaip Lietuvos valstybingumo simbolis, o kaip skulptūros, puošiančios Energetikos muziejų, interpretacija. Tiesa, tai patvirtinančių dokumentų nėra.

Jau šią savaitę priešais M.Mažvydo biblioteką ketinama pastatyti koloną, ant kurios bus užkelta skulptūra „Žinia“. Kolonos ir skulptūros aukštis sieks apie 8 metrus. Oficialiai skulptūrą atidengti ketinama sausio 8–ąją. „Šios iškilmės sutaps su Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) 70–mečiu ir 20–osiomis metinėmis, kai „jedinstvininkai“ veržėsi į Seimą ir buvo išstumti. Kartu tai bus ir renginių, skirtų Sausio 13–ajai, dalis“, – pasakojo LLKS vadovas J.Burokas.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Idėjos autorius skulptorius Tadas Gutauskas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Skulptorius Tadas Gutauskas

Jis griežtai nesutinka su nuomone, kad ši skulptūra buvo kurta ne Lietuvos valstybingumui įamžinti. „Tai, kad skulptūra buvo kuriama Sniečkui, yra didžiausia nesąmonė, kokia tik gali būti. Čia turbūt yra taip, kad kartais žmonės, ypač kolegos, bando negražių dalykų pasakyti. Skulptūra sukurta jau Nepriklausomybės metais. Kalbėjomės su skulptoriaus artimaisiais, dukra, kuri tvirtino, kad jos tėvas kūrė tik Lietuvai“, – kalbėjo J.Burokas.

Skvero priešais M.Mažvydo biblioteką sutvarkymo ir skulptūros įsigijimo bei statymo finansavimu pasirūpino Vyriausybė, tam atseikėjusi per 360 tūkst. Lt. Anot J.Buroko, skveras jau parengtas paminklo statymui, o pati skulptūra šiuo metu restauruojama.

Restauravimo ėmėsi skulptorius Tadas Gutauskas, iki šiol įgyvendinęs ne vieną iš valstybės biudžeto finansuotą projektą. Tačiau T.Gutauskas, paklaustas apie „Žinią“, į kalbas nesileido, pareikšdamas, kad atnaujintą skulptūrą visi norintys galės pamatyti tuomet, kai ji atsidurs savo vietoje – Nepriklausomybės aikštėje.

Ekspertai mano kitaip

Skulptorius R.J.Belevičius, kartu su Lietuvos architektų sąjungos skulptorių–ekspertų grupe vertinęs K.Patamsio skulptūrą „Žinia“, stebisi, kodėl į ekspertų nuomonę nebuvo atsižvelgta. „Tai buvo visos komisijos, kurią sudarė žinomi skulptoriai, patys sukūrę didelius darbus iš vario, bronzos lydinių, nusimanantys apie tai, nuomonė“, – teigė R.J.Belevičius. Be jo, komisijoje dirbo Dalia Matulaitė, Vladas Vildžiūnas, Stanislovas Kuzma, Leonas Pivoriūnas, Valdas Bubelevičius ir kt.

Anot R.J.Belevičiaus, vertindama skulptūrą, komisija padarė išvadą, kad greičiausiai kuriant šį darbą galvota apie tai, jog jis stovės aukštai ir bus nelabai matomas.

„Skulptūros meninis vaizdas yra grubus, neplastiškas, paprasčiausiai iš betono išlietos paruošos, apkaltos vario lakštais, kurie buvo suvirinti. Tokiu būdu tarybiniais laikais darydavo dekoratyvines skulptūras, kadangi joms būdavo skiriama nedaug pinigų. Atmosferos veikiami ploni lakštai oksiduojasi, deformuojasi, prakiūra“, – aiškino R.J.Belevičius.

Anot pašnekovo, įtakos neigiamoms ekspertų išvadoms turėjo ir skulptūros istorija. „Mes negalime tų dalykų įrodyti, neturime autorinių sutarčių, kurios sudaromos tarp autoriaus ir užsakovo, bet tai tikrai buvo energetikų užsakymas. Juk visi matome skulptūrą ant Energetikos muziejaus, kurią pagal senąsias fotografijas atkūrė Petras Mazūras.  Aš įtariu, kad skulptūra „Žinia“ buvo skirta šitam pastatui, tik vėliau pasirinktas variantas sukurti tikslią kopiją, o ne pastatyti interpretaciją. Tai, kas yra padaryta K.Patamsio, yra interpretacija ta tema. Kalbėti, kad tai yra originali skulptūra, skirta Nepriklausomybei, negalima“, – teigė R.J.Belevičius.

Tačiau į skulptorių pastabas nebuvo įsiklausyta. „Vilniuje daug kas daroma gana stichiškai. Sostinė, kaip ir kiti Lietuvos miestai, neturi tikslaus plano, kur ir kokie paminklai ar dekoratyvinės skulptūros turėtų būti statomos. Ir blogiausia, kad tai neretai nusprendžia ne specialistai, o bet kas, kas turi pinigų ir gali ką nors statyti“, – apgailestavo R.J.Belevičius.

Trūksta plano

Kad tokio plano, kuris reglamentuotų, kur ir kokie paminklai, skulptūros galėtų būti statomos, Vilniui trūksta, pripažįsta ir Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas, Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys. „Toks planas būtinas, nes dabar turime didelį antplūdį norinčių statyti skulptūras, paminklus. Yra toks posakis, kad anksčiau badmečiu statydavo bažnyčias. Dabar visi kažkodėl stato skulptūras“, – sakė A.Blotnys.

Savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Beatričė Raguotienė teigė, kad toks planas šiuo metu yra rengiamas. „Norime turėti ne tik jau pastatytų paminklų sąrašus, bet ir sudaryti planą, kur ką galėtume įamžinti. Daug įvykių, iškilių asmenybių nėra įamžinta, todėl bandome sudėlioti prioritetus, rasti galimas vietas, atlikti istorinę analizę, ką iš tikrųjų būtina įamžinti, kokiose vietose, kokia seka“, – tikino B.Raguotienė. Šį planą tikimasi turėti kitąmet.

Tačiau dekoratyvinių skulptūrų statymas ir toliau nebus griežtai reglamentuojamas. „Dekoratyvinė skulptūra nėra paminklas, ji daugelyje vietų gali atsirasti, jeigu bus sukurta specialiai tai vietai, meniška“, – sakė B.Raguotienė.

Anot specialistės, Vilniuje yra nemažai erdvių, kur galėtų atsirasti paminklų, tačiau būtina turėti schemas ir nestatyti bet ko ir bet kur.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min