Prieš 35-erius metus, tuo metu dar būdamas studentas, S.Skvernelis buvo aktyviai įsitraukęs į visuomeninę veiklą ir sausio 12 d. kartu su savo vaikystės draugu, savivaldybės organizuotu autobusu iš Marijampolės atvyko į Vilnių. Iš pradžių budėjo prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato, o vėliau – atėjo prie Seimo rūmų, kur ir praleido naktį budėdami.
„Sausio 8-ą d. irgi teko čia būti, kai buvo kviečiami žmonės, kai bandė jedintsvininkai Seimą šturmuoti. Tada atėjusi žmonių minia tiesiog užpildė vidinį Seimo kiemą ir tokiu būdu išstūmė jedintsvininkus. O po to, aišku, buvo Sausio 13-osios įvykiai“, – prisiminimais apie sausio įvykius ir dalyvavimą ginant svarbiausius valstybės objektus bei spendimą niekur nesitraukti, dalijasi parlamentaras.
Tą naktį, anot S.Skvernelio, sunkiausia akimirka buvo kunigo R.Grigo palaiminimas, prašymas, kad išsiskirstytų moterys bei vaikai ir suvokimas, kad tai gali būti paskutinė gyvenimo naktis.
Pasak S.Skvernelio, šią svarbią datą turėtume pagerbti ne tik oficialiai pripažintus Laisvės gynėjus, bet ir prisiminti bei įamžinti visus, kurie tuo metu budėjo prie svarbiausių valstybės institucijų – daugelis jų istorijoje oficialiai neįrašyti, bet jų indėlis ne mažiau reikšmingas.
2025 m. S.Skvernelis teikė Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisas, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena. Pasak politiko, tai leistų visuomenei aktyviau dalyvauti Laisvės gynėjų dienos minėjimuose, puoselėti bendrumo jausmą ir suvokti tikrąją iškovotos laisvės kainą.
Deja, Seimas šiai iniciatyvai nepritarė.
Pirmą kartą savo asmeniniais prisiminimais apie dalyvavimą Sausio 13-osios įvykiuose S.Skvernelis pasidalino prieš metus, kaip Seimo Pirmininkas duodamas interviu Seimo televizijai.
