Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 4d. 12:02

Smurto prieš moteris mastai verčia keisti įstatymą: Seime pranašaujamas ginčas

Smurtas šeimoje
123rf.com nuotr. / Smurtas šeimoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą siūlo labiau susieti su smurtu prieš moteris. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kaip ir keli parlamentarai, sveikina tokį žingsnį, bet spėja, kad Seime dėl korekcijų kils rietenos.

Siūlymą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą keisti į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymą SADM registravo balandžio pabaigoje. Iš pradžių pataisas vertins Vyriausybė.

„Pagrindinis parengto įstatymo projekto tikslas yra mažinti smurto artimoje aplinkoje ir smurto paplitimą bei geriau apsaugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Siūlo įteisinti naują institutą

Smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris lygis, pasak SADM, išlieka aukštas: Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2019-aisiais nustatyti 9283 atvejai, kai asmenys nukentėjo nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Iš jų 77 proc. – moterys.

Įstatymo projektu siekiama išplėsti šiuo metu galiojančių apsaugos, prevencijos ir pagalbos nuostatų taikymą, kad jos būtų orientuotos taip pat ir į nuo smurto nukentėjusias moteris, siūloma pateikti smurto prieš moteris apibrėžimą, įteisinti apsaugos nuo smurto orderio institutą.

„Apsaugos nuo smurto orderio institutas – prevencinė apsaugos priemonė, skirta apsaugoti asmenį nuo galimo smurto, kuria galimam smurtautojui nurodoma laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su asmeniu, galinčiu patirti smurtą, ir (ar) nesiartinti prie jo, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo“, – nurodo SADM.

Tikimasi, kad įtvirtintus minėtą institutą, mažės smurto pasikartojamumo ir antrinės viktimizacijos rizika.

Įstatymo projekto įgyvendinimui, SADM skaičiavimais, prireiks apie 655 tūkst. eurų: jei būtų nustatoma daugiau smurtaujančių asmenų, išaugtų smurtinio elgesio keitimo programų taikymo, o kartu ir jų finansavimo, poreikis.

Taip pat išsiplėtus specializuotos kompleksinės pagalbos gavėjų grupei, tektų didinti finansavimą specializuotos pagalbos centrams.

Su korekcijomis vėluojama

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, pasak jos Komunikacijos skyriaus vedėjos Mintautės Jurkutės, palankiai vertina SADM iniciatyvą: „Šitas pakeitimas yra labai sveikintinas. Jis ne tai, kad savalaikis. Tiesą sakant, jis šiek tiek ir pavėluotas.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Mintautė Jurkutė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Mintautė Jurkutė

Lietuvai, jos įsitikinimu, vis dar aktuali smurto lyties pagrindu problema.

„Net jei pasižiūrėtumėm į vyrų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, statistiką, pamatytumėm, kad jie dažniau nukenčia ne nuo moterų, bet nuo kitų vyrų – nuo suaugusių savo sūnų arba tėvų, dėdžių, senelių. Šitas faktas yra iškalbingas ir dėl to svarbu pabrėžti, kad lytis yra esminis faktorius, kodėl nuo šio smurto tipo nukenčia moterys“, – dėstė M.Jurkutė.

„Įstatymai yra neutralūs lyties aspektu, bet čia kaip su bet kuo – kai reklama skirta visiems, ji praktiškai niekam netinka. Tai čia lygiai tas pats: kai mes neutraliai kalbame, šitų niuansų nebeapčiuoptumėm. Ar dėl to įstatymas pasidarys tik moterims? Tikrai ne“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad būtent tai reikėtų ir paaiškinti.

Įstatymas vis tiek, net ir su naujai įvesta kategorija, bus taikomas ir vaikams, ir vyrams ne mažesne apimtimi.

„Žmonės gali labai tiesmukai priimti, kad jei kalbam apie smurtą prieš moteris, tai nekalbam apie jokį kitą smurtą. Tai labai svarbu paaiškinti, kad įstatymas vis tiek, net ir su naujai įvesta kategorija, bus taikomas ir vaikams, ir vyrams ne mažesne apimtimi“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

Siūlomas įteisinti apsaugos nuo smurto orderio institutas, M.Jurkutės įsitikinimu, labai svarbus ir reikalingas – esą „jau daugybę metų norėjosi kažko panašaus“.

„Kai tarsi nėra jokio fizinio ar pavojingo smurto, dėl kurio galėtum išsikviesti policijos pareigūną, bet nuo smurto nukentėję asmenys, ypatingai nuo sisteminio smurto, susiduria su sistemine kontrole – juos persekioja, rašo laiškus, kišasi, bando daryti poveikį per vaikus, baugina, sukuria priešiška aplinką ir iš principo smurtauja – šitas orderis tą spragą ištaisytų. Iki šiol, teisiniais instrumentais, tokio pobūdžio smurto niekaip negalėdavome pažaboti“, – tikino ji.

Ragina nepamiršti lygiateisiškumo

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas „valstietis“ Robertas Šarknickas teigė, kad įstatymą dėl apsaugos nuo smurto jau seniau reikėjo orientuoti į moteris.

„Procentaliai smurtas prieš moteris didesnis, tai iš vienos pusės tikrai taip, tą reikėjo padaryti prieš kokius 20 ar 30 metų, bet gerai, kad dabar, negu niekada“, – teigė jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Šarknickas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Šarknickas

Tiesa, politikas ragino nepamiršti ir kitų visuomenės narių apsaugos nuo smurto.

„Aš manau, kad tai sveikintina [iniciatyva], bet turi būti nepamirštamas ir išlaikomas lygiateisiškumas, tai labai svarbu“, – pažymėjo R.Šarknickas.

Dėl lygiateisiškumo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė kolegai Seime paantrino.

Pripažinimas, kad absoliuti aukų dauguma yra moterys, yra labai svarbus.

„Kryptis, kad turėtume aiškų akcentą, yra tinkama, bet vėlgi labai svarbu užtikrinti lygiateisiškumą – aš kaip suprantu, įstatyme tikrai nebus sudaryta kliūtis apsaugoti bet kokio amžiaus ir lyties nukentėjusį nuo smurto šeimoje, bet pripažinimas, kad absoliuti aukų dauguma yra moterys, yra labai svarbus. Nes ir tam tikros priemonės turi būti specifinės“, – komentavo ji.

Parlamentarė tikino, kad Lietuva nevykdo tinkamos prevencijos dėl smurto lyties pagrindu valstybiniu lygiu, didelė dalis visuomenės vadovaujasi „patriarchalinėmis nuostatomis“, o moterys nedrįsta ieškoti pagalbos.

„Tai šiuo atveju įstatymų leidyba tampa politikos formavimo priemone ir valstybės žinia, kad bet koks smurtas prieš moterį yra nepriimtinas, netoleruotinas ir negalimas“, – vertino D.Šakalienė.

Alternatyva Stambulo konvencijai

Tiesa, politikė suabejojo, ar valdantieji pateiktas pataisas palaikys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dovilė Šakalienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dovilė Šakalienė

„Deja, „valstiečiai“ kai kuriais požiūriais konservatyvesni už konservatorius ar netgi krikdemus, nes akivaizdžiai yra neigiamas smurto lyties pagrindu faktas, pradedama sakyti, kodėl kalbame apie smurtą prieš moteris, nes kenčia ir vyrai. Taip nukenčia, bet pasižiūrėkite statistiką, kokia dominuojanti yra aukų grupė“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Kita vertus, – svarstė ji, – galbūt valdantieji šias pataisas matys kaip alternatyvą vadinamajai Stambulo konvencijai.

„Gal tai valdantieji matys kaip alternatyvą, kad nereikėtų ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje įveikimo. Jeigu taip bus suvokta, gal diskusijos ir pasieks rezultatą“, – teigė D.Šakalienė.

Gal diskusijos ir pasieks rezultatą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau ji iki šiol nepasiekė Seimo salės.

Valdantieji „valstiečiai“ yra įšaldę konvencijos ratifikavimą. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, jog ratifikavus konvenciją Lietuvai tektų keisti lyties sampratą ir diegti nuostatas apie homoseksualumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min