M.Sinkevičius Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku išrinktas penktadienį – kaip ir prognozuota, konkurencijos jam nebuvo: viešai kai kuriuos sprendimus, tarp jų – ir koaliciją su „aušriečiais“ kritikavęs paskutinis konkurentas Alytaus meras Nerijus Cesiulis savo kandidatūrą atsiėmė suvažiavimo metu.
Bet kai kuriems partiečiams dideliu netikėtumu tapo partijos statuto pakeitimai, kuriais nuspręsta prailginti partijos pirmininko kadenciją nuo dviejų iki ketverių metų, o dabartinę M.Sinkevičiaus kadenciją pratęsti iki 2029-ųjų.
Tuo piktinasi dalis partiečių, sakydami, jog suvažiavimui pristatyti statuto pakeitimai jiems buvo staigmena, nes iki pat gegužės 1-osios žadėta, jog M.Sinkevičius tik užbaigs pirmtako Gintauto Palucko pradėtą kadenciją, o tuomet vėl bus rengiami rinkimai.
Išankstiniai raminimai, jog M.Sinkevičius partijai vadovaus tik metus, esą galėjo lemti ir kai kurių kitų ambicijų turėjusių partijos bičiulių apsisprendimą nekonkuruoti.
G.Paluckas partijos pirmininku buvo išrinktas prieš metus, jo kadencija turėjo tęstis iki maždaug 2027-ųjų vidurio. Jis atsistatydino iš premjero ir partijos pirmininko pareigų po virtinės skandalų, perleisdamas vadovavimą M.Sinkevičiui be rinkimų.
Nors šis galėjo ir toliau eiti pirmininko pareigas, socdemai rinkimus surengė po diskusijų, jog partijos vedlys turėtų pasitikrinti pasitikėjimą demokratinių rinkimų keliu.
15min kalbinti partiečiai taip pat prabilo apie M.Sinkevičiaus sustiprintą įtaką Seime, siekiant atsverti dabartinės frakcijos vadovybės pozicijas.
Bet yra ir kategoriškesnių nuomonių: kalbama ir apie esą grįžtančią diktatūrą.
Valdyboje neliko kritikų
Dar iki rinkiminio suvažiavimo buvo aišku, jog M.Sinkevičius sieks atnaujinti partijos valdymo organus, kalbėta, jog pavaduotojų gretose turėtų nelikti kai kurių įtakingų partiečių.
Pavaduotojai automatiškai įtraukiami į valdybą, kuri ir duoda toną svarbiausiems sprendimams partijoje.
-
Nors žadėjo, Sinkevičius savo pozicijos dėl koalicijos neatskleidžia: nėra lengva
-
Mindaugas Sinkevičius išrinktas Socialdemokratų partijos pirmininku, vadovaus iki 2029-ųjų
-
LSDP lyderis: Gintauto Palucko situacija kenkia partijai
-
Mindaugas Sinkevičius: Gintautas Paluckas man sakė, kad nebemato savo politinės ateities
-
Mindaugas Sinkevičius neatmeta galimybės per šią kadenciją žengti į centrinę valdžią
Naujosios sudėties valdyboje neliko viešai daugiausiai kritikos žėrusio Alytaus mero Nerijaus Cesiulio, buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės – politikė postą paliko po kilusio šurmulio dėl neskelbto nuomonės formuotojų vizito ministerijoje, signalizuojant dėl spragų gynybos biudžete.
Pati D.Šakalienė svarstė, jog prie jos išvertimo iš posto prisidėjo ir griežta laikysena įmonės „Fegda“, laiminčios stambius konkursus krašto apsaugos sistemoje, atžvilgiu. Įmonė sieta su M.Sinkevičiumi, kurioje jis kurį laiką dirbo ir pats, laikinai dėl teismų sprendimų praradęs Jonavos mero postą.
Valdyboje neliko ir buvusio partijos pirmininko Gintauto Palucko – reaguodamas į prokurorų ketinimus pateikti įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo, jis sustabdė narystę LSDP, tad negalėjo likti ir šiame valdymo organe.
Šią savaitę Seimas panaikino politiko teisinę neliečiamybę. Įtarimai jau yra pateikti ir politiko sutuoktinei Ilmai Paluckei.
M.Sinkevičiaus pavaduotojų gretose neliko ir Kupiškio rajono mero Algirdo Raslano.
Minėtus politikus pakeitė parlamentarai, jaunosios socdemų kartos atstovai – parlamentarai Martynas Katelynas ir Violeta Turauskaitė, susisiekimo ministras Juras Taminskas. Taip pat Pakruojo rajono meras Saulius Margis.
Pirmuoju M.Sinkevičiaus pavaduotoju tapo Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.
Pavaduotojų gretose ir valdyboje liko ir anksčiau čia buvę partiečiai: premjerė Inga Ruginienė, socdemų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė, Seimo narė Indrė Kižienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, švietimo ministrė Raminta Popovienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kai kurie iš aukščiausios partijos vadovybės patraukti socdemai tai vertina gana nuosaikiai, esą atsinaujinimas – natūralus procesas.
Tačiau esama ir kitokių nuomonių – kai kurie partiečiai čia įžvelgia M.Sinkevičiaus siekį gniaužti tvirtesnį kumštį.
Liko klapčiukai arba bailiai, pasiruošę kovoti už bet kokią pirmininko nuomonę.
„Iki šiol diktatūros nebuvo, nors sakoma, kad buvo prieš tai. Bet, kaip matome, dabar Mindaugas pašalino visus, kurie yra savarankiški, turi savo nuomonę ir svorį partijoje.
Liko klapčiukai arba bailiai, pasiruošę kovoti už bet kokią pirmininko nuomonę“, – su anonimiškumo sąlyga kalbėjo vienas socialdemokratas.
Noras turėti savo žmonių Seime
Kitų socdemų nuomone, partijos vicepirmininkų kaita rodo Mindaugo Sinkevičiaus norą stiprinti savo įtaką pasitelkiant jaunuosius socialdemokratus, kaip balansą Seime esantiems ir neretai savo atskirąją nuomonę turintiems partijos senbuviams.
Tai M.Sinkevičius esą daro per Seimo naujokus M.Katelyną ir V.Turauskaitę. M.Katelynas partijoje yra tik nuo 2022-ųjų, iki tol jis buvo „Nacionalinio susivienijimo“ narys. V.Turauskaitė LSDP yra apie dešimtmetį, bet iki atėjimo į Seimą neturėjo ilgos politinės karjeros: 2023-2024 buvo Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė.
M.Katelynas esą ne kartą retransliavo M.Sinkevičiaus pozicijas Seime. Pavyzdžiui, jis padeda įgyvendinti M.Sinkevičiaus pažadą padėti Vilniaus merui Valdui Benkunskui nugriauti Maskvos namus: M.Katelyno jo registruotos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įtraukti verslą, prasiskynė pateikimo stadiją.
Be to, M.Katelynas yra ir vienas iš ryškesnių LRT įstatymo pataisų apologetų, jis kvestionuoja ir sankcijų baltarusiškoms trąšoms veiksmingumą sakydamas, kad tai naudinga Maskvai – kai kurių socdemų teigimu, tai yra iš M.Sinkevičiaus ateinančios žinutės.
V.Turauskaitė yra viena iš trijų frakcijos seniūnės Orintos Leiputės pavaduotojų, atsakinga ir už balsavimo drausmę.
Tai, jog valdyboje neliko D.Šakalienės, G.Palucko ir R.Budbergytės, kai kurių socdemų nuomone, rodo būtent vadinamojo G.Palucko flango atribojimą nuo pagrindinių sprendimų formavimo. Tiesa, bent jau G.Paluckas, pripažįstama, ir negalėjo likti šiose pareigose, nes sustabdė narystę LSDP, be to, tai nebūtų logiška turint omenyje jo problemas su teisėsauga.
Duchnevičius buvo „nuramintas“?
Kai kurie partiečiai svarsto, jog R.Duchnevičių M.Sinkevičius pirmuoju pavaduotoju paskyrė baimindamasis didesnio nepasitenkinimo iš dalies oponuojančių partijos kolegų.
Kaip viena iš priežasčių įvardijamas ir M.Sinkevičiaus sukurtas įspūdis, jog jis vadovaus tik metus – tiek, kiek būtų trukusi G.Palucko kadencija, o pasitikėjimą iš naujo pasitikrins kitąmet, jau po savivaldos rinkimų.
R.Kauno pristatytas ir vėliau patvirtintas siūlymas pratęsti pirmininko kadenciją iki 2029-ųjų (o vėlesnes kadencijas prailginti nuo dabar esančių 2 metų iki 4 metų), kelių suvažiavime dalyvavusių įtakingų socialdemokratų teigimu, buvo netikėtas.
15min kalbinti socialdemokratai patvirtino, kad statuto pakeitimai atsirado tik suvažiavimo išvakarėse.
Tokią nuostatą kritikavo ir į pirmininkus kandidatavęs, bet paskutinę akimirką pasitraukęs N.Cesiulis.
Jis savo kalboje suvažiavime užsiminė, jog visi ligšioliniai pirmininkai buvo renkami dvejiems metams ir nebijojo tokio gana dažno pasitikrinimo, ar dar turi pasitikėjimą partijoje.
„Partijos statute kadencijų prailginimą bandėme padaryti kelis kartus. Bet visą laiką sustodavome ir atsitraukdavome (...). Atsiverčiau partijos istoriją: Aloyzas Sakalas keturis kartus po dvejus metus buvo išrinktas partijos pirmininku, Algirdas Butkevičius – tai pat keturis kartus po dvejus metus. Algirdas Brazauskas – taip pat keturis kartus, Vilija Blinkevičiūtė – du kartus. Mes nebijome pasitikrinti prieš tautą, kaip į mus reaguoja. Ir jei einame teisingu keliu, einame ir turime palaikymą“, – pareiškė jis.
N.Cesiulis labiausiai kritikavo nuostatą, jog merai automatiškai nėra įtraukiami į partijos tarybą, bet tai suvažiavime buvo ištaisyta.
Partiečių teigimu, žinodamas apie planus pratęsti pirmininko kadenciją, kai kurių skyrių kandidatu į partijos pirmininkus iškeltas R.Duchnevičius, svarstęs apie mėnesį, galbūt net nebūtų atsitraukęs iš rinkimų, kadangi yra įvardijęs, jog norėtų pokyčių partijoje, o tam reikėtų pilnos kadencijos.
Svarstoma, kad jei R.Duchnevičius būtų kėlęs kandidatūrą, M.Sinkevičius galbūt net būtų atsitraukęs pats. Su tokiomis dvejonėmis esą buvo susijusi ir jo ilga tyla ir vėlyvas pranešimas apie ėjimą į partijos pirmininko rinkimus.
„Dabar išreikštas pasitikėjimas R.Duchnevičiumi greičiausiai yra kompromisas“, – teigė vienas socialdemokratas, prašęs būti neįvardintas.
Duchnevičius: kalbos apie nieką
Vis dėlto R.Duchnevičius 15min viešai paneigė, jog dėl pirmininko kadencijos ilginimo kilo pasipiktinimas ir kad jis pirmojo pavaduotojo postą gavo būtent bandant raminti vidines įtampas.
„Kažkaip kolegos tada blogai analize užsiima. Tai kalbos apie nieką, ne apie svarbius dalykus, o apie bet ką“, – pareiškė jis.
Jis atmeta ir kritiką, jog atnaujinus vadovybę demokratijos bus mažiau – esą net ir aktualus tolesnės koalicijos su „aušriečiais“ bei „valstiečiais“ klausimas niekur nedingo – jis bus aktualizuotas jau pirmajame naujos valdybos posėdyje. Kada jis bus šaukiamas – kol kas nežinia, bet R.Duchnevičius tikisi, kad tai įvyks dar gegužę.
„Turėjome tikrai ne kartą susitikimų ir pokalbių su M.Sinkevičiumi, taip pat – ir apie koaliciją. Noriu pabrėžti, kad ir pats M.Sinkevičius nevienareikšmiškai vertina tuos dalykus (...). Kaip prieš tai kalbėta, nauja vadovybė turėtų pradėti tą klausimą nagrinėti“, – 15min sakė R.Duchnevičius.
Jis sako asmeniškai norintis padiskutuoti, ar dabartinis koalicijos formatas su abiem mažesniaisiais koalicijos parneriais įgyvendina Vyriausybės programą ir ar „jis yra naudingas ar nenaudingas, ir analogiškai – koks gali būti kitas formatas“.
Anksčiau ne kartą kalbėta, jog šis „kitas formatas“ būtų kvietimas grįžti į koaliciją demokratams.
M.Sinkevičius: į sprendimus dėl kadencijos nesikišau
Pats M.Sinkevičius interviu naujienų agentūrai BNS kartojo, jog partija, prailginusi pirmininko kadencijas, tiesiog susiejo tai su Seimo rinkimų ciklu. Jis pats tikino beveik nesikišęs į diskusijas.
„Aš į tą diskusiją, tiesą sakant, mažai kišausi. Yra pas mus vadinamoji statuto grupė, kuriai vadovauja Robertas Kaunas, ji ir sprendė tą tematiką. Praeityje mes buvome svarstę įvesti ketverių metų kadencijos ciklą partijos vadovui, tuo metu tam nebuvo pritarta, bet diskusija apie tai visą laiką buvo gyva.
Vis dėlto manau, kad teisingas reikalas yra, jog sutampa partijos vadovybės išrinkimo ir politiniai rinkimų ciklai. Pas mus buvo kažkoks prasilenkimo ciklas, kaip tuomet vertinti partijos lyderį po rinkimų, buvo kažkaip ne iki galo viskas sinchronizuota, mano vertinimu“, – tvirtino socdemų lyderis.
Jis svarstė, kad paketimai galbūt galėjo būti atlikti ir po metų, kai būtų pasibaigusi planuota kadencija.
Nebuvau didelis fanas vienokio ar kitokio sprendimo kelio. Kaip statuto grupė pasiūlė, tokią situaciją ir turime.
„Bet po metų būtų kas nors sakęs, kad jau Seimo rinkimai neužilgo, tai vėl gal atidėkime. Manau, kad šį klausimą pakankamai organiškai išsprendėme.
Nebuvau didelis fanas vienokio ar kitokio sprendimo kelio. Kaip statuto grupė pasiūlė, tokią situaciją ir turime. Dabar bus toks pereinamasis laikotarpis, aš darbuosiuosi su komanda trejus metus“, – kalbėjo jis.
N.Cesiulis: šviežias kraujas – visada gerai
Drąsiai prieš partijos pirmininko rinkimus ir per suvažiavimą socdemų pasirinkimus kritikavęs N.Cesiulis dabar sako jokių nuoskaudų, kad buvo patrauktas iš partijos vicepirmininkų, nejaučiantis.
„Manau, kad viskas čia yra gerai: buvau ir Vilijos Blinkevičiūtės, ir Gintauto Palucko pavaduotojas, dabar ateina nauji žmonės, kurie galbūt kitaip formuos tam tikras pozicijas (...). Mindaugas renkasi tuos, kas jam patinka, su kuo jam patogu dirbti. O aš toliau dirbsiu partijos taryboje, stengsiuosi priimti sprendimus“, – 15min svarstė N.Cesiulis.
Pasaulis neapsivertė, o šviežias kraujas – visada gerai.
„Pasaulis neapsivertė, o šviežias kraujas – visada gerai“, – aiškino meras.
Jis atmeta ir svarstymus, kad demokratijos partijoje bus mažiau, ir ragina palaukti konkrečių darbų. Jis primena, kad diskusijos vyksta ir platesniame partijos rate – valdyboje, prezidiume.
Politikas sako, kad priežasčių, kodėl M.Sinkevičius nepasirinko palikti jo ar kai kurių kitų buvusių pavaduotojų, reikėtų klausti jo paties. N.Cesiulis pripažįsta, kad tai galėjo būti ir dėl jo išsiskyrusio požiūrio kai kuriais klausimais, ir dėl to, jog nesiveržė į nacionalinę politiką – atsisakė pasiūlymo tapti vidaus reikalų ministru, nes norėjo tęsti darbą mero pareigose.
„Taip, aš turiu kitą požiūrį dėl „Nemuno aušros“ ar galbūt kitą požiūrį dėl LRT pataisų, dėl kitų klausimų. Bet šitoje vietoje viskas gerai. Palauksime darbų“, – kartojo jis.
R.Budbergytė: drąsos kritikai – mažiau, bet demokratija liks
R.Budbergytė, netekusi partijos vicepirmininkės pareigų, taip pat nesureikšmina pasikeitimų, ji sako, kad M.Sinkevičius ir taip pakankamai užsitikrinęs paramą Seime.
„Tikrai nereikia M.Sinkevičiui įdėti daug pastangų stiprinant įtaką, nes jis turi didelį partijos palaikymą – tai buvo matyti ir partijos suvažiavime. Galbūt yra kažkokių nuogąstavimų, kad yra kažkokių Gintauto Palucko palaikytojų.
Bet ne todėl buvo keičiama valdybos sudėtis. Man atrodo, kad tai yra natūralu: ateina naujas pirmininkas ir jis nori turėti komandą, kuri būtų jo komanda. Taip yra visuose korporatyvuose, ir valstybės įmonėse, ir jei ministras renkasi politinę komandą. Tai buvo Mindaugo Sinkevičiaus pasirinkimas, su kuo jis nori dirbti (...), kurie bus ne tik jo patarėjai, bet prisidės ir pastangomis įtikinant prezidiumo, tarybos ir frakcijos narius“, – svarstė R.Budbergytė.
Jos nuomone, pavyzdžiui, V.Turauskaitės atsiradimas vadovybėje yra ženklas, kad M.Sinkevičius „nori sustiprinti frakcijos darnią, vieningą veiklą priimant projektus“.
R.Budbergytė taip pat pernelyg nenuogąstauja dėl demokratijos ir tikisi, kad diskusijų įvairiais klausimais išliks, nebus vienasmenių sprendimų.
„Nemanau, kad dabar kažkas pasikeis. Naujoje valdyboje galbūt bus mažiau žmonių, kurie gali pasakyti nuomonę drąsiau. Bet demokratija niekur nedingo. O Mindaugas yra geras vadybininkas, tikiuosi, kad su nauju prezidiumu jis prisidės prie naujos vadybos statymo artėjant rinkimams“, – svarstė politikos senbuvė.
