Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 17d. 13:00

Socialinės įmonės statusą prarandanti spaustuvė neįgaliųjų neatleis, bet naujų darbuotojų dairysis tarp sveikųjų

Danutė Simutienė ir Laurynas Simutis 15min tema
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Danutė Simutienė ir Laurynas Simutis

Kaišiadoryse 12 metus veikianti bendrovė „Printėja“ sako netrukus neteksianti socialinės įmonės statuso, nes pasikeitus įstatymui nebeatitinka joms keliamų reikalavimų. Vienas iš įmonės vadovų Laurynas Simutis sako, kad jų įmonėje tik patys vadovai (kurie yra ir savininkai) neturi jokios negalios, kitiems darbuotojams specialiai taikytos ir darbo vietos naujai įrengiant patalpas.

Šeimos verslas

Spaustuvė ir leidykla įsikūrusi pagrindinėje Kaišiadorių gatvėje, buvusiose banko patalpose. Prie durų mus pasitinka Danutė Simutienė ir Laurynas Simutis. Pastarasis tuoj pat pristato: „Čia mano mama, tai mūsų šeimos verslas, aš pats esu jau trečios kartos spaustuvininkas, nes jau senelis dirbo spaustuvėje.“

O mama šypsodamasi papildo sūnų: „Abu seneliai – ir senelis, ir močiutė – spaustuvėse dirbo. Aš pati tai po truputį viską perleidžiu jaunajai kartai, ruošiuosi pensijai. Va dabar laiką leidau su anūkais per atostogas, tik trumpam užsukau.“

Į naująsias patalpas įmonė, kurioje dirba 15 žmonių (dvi moterys šiuo metu motinystės atostogose), persikėlė tik pernai, kaip sako Laurynas, iki tol turėtos nė nepriminė šitų, labiau – garažą.

„Ieškojome Kaišiadoryse, kur įsikurti, persikelti arčiau centro. Šitoje vietoje buvo bankas, jie išsikėlė, skelbė konkursą, tai pavyko mums jas įsigyti, labai patenkinti. Tai toks kokybiškas šuolis – kaip biure dirbame dabar, nes dar pernai buvome lyg sandėly“, – pasakojo L.Simutis.

Jis neslepia, kad įrengiant naująją vietą buvo atsižvelgta į darbuotojų poreikius – darbo vietos pritaikytos žmonėms su negalia, kurių čia dirba dauguma.

„Tik mes patys – aš, vyras, sūnus – neturime jokios negalios, visi kiti darbuotojai turi“, – teigė D.Simutienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeimos verslas – spaustuvė „Printėja“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeimos verslas – spaustuvė „Printėja“

Netenka statuso

L.Simutis patikslina, kad „Printėja“ buvo tikra socialinė įmonė, kol pasikeitė Socialinių įmonių įstatymas: „Mūsų įmonėje ir dabar dirba neįgalūs žmonės, jų daugiau nei pusė. Tiesiog dabar reikalavimai tokie, kad nebeįmanoma būti socialine įmone. Iš pradžių pasunkino, kad reikia daugiau neįgalių žmonių, paskui pasunkino, kad reikia ir antros, ir pirmos grupės negalią turinčių. Mes tarsi ir turėjome visa tai. Bet dar pakeitė įstatymus, jog reikia 75 proc. visko, ką uždirbame, kas yra mūsų pelnas, atiduoti darbuotojų integracijai į darbo rinką. Tada tai jau išeina nebe verslas.“

D.Simutienė tikina, kad ši sąlyga įmonei būtų pakeliama, nes to pelno, kaip sako, nėra tiek jau daug, tačiau sunkiai pakeliami pasidarė kiti reikalavimai.

Su trečia grupe viskas gerai, bet su antra – teoriškai Darbo biržoje jų užsiregistravusių yra, praktiškai – nė vieno norinčio dirbti per du mėnesius mes nesulaukėme.

„Dabar reikia, kad 40 proc. visų darbuotojų būtų antros grupės negalią turintieji, 10 proc. – pirmos grupės. Su trečia grupe viskas gerai, bet su antra – teoriškai Darbo biržoje jų užsiregistravusių yra, praktiškai – nė vieno norinčio dirbti per du mėnesius mes nesulaukėme. Tai vienas dalykas, o antras – jeigu toks žmogus ir ateina, bet yra nemotyvuotas, nenorintis, tu jo neišmokysi ir jis ilgai neišbus“, – sakė direktorė.

Ketino įdarbinti dvynius, bet atsisakė minties

Šioje įmonėje dirba du žmonės, turintys pirmos grupės negalią, ir penki – trečios grupės negalią. Atsiradus reikalavimui, kad 40 proc. darbuotojų būtų pirmos ir antros grupės neįgalieji, Simučiai sako suradę dvynius iš Kauno, kurie labai silpnai mato, tačiau nori dirbti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeimos verslas – spaustuvė „Printėja“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeimos verslas – spaustuvė „Printėja“

„Sesuo dar šiek tiek geriau mato, tai ketinome ją pasamdyti maketuoti – iš arti, dideliame ekrane ji gana gerai mato. O brolis dirbtų administracinį darbą. Jie ir tiko, jau darbo saugos instruktoriai juos instruktavo, bet tuo metu atėjo pakeitimai, kad tie 40 proc. jau būtų ne nuo negalią turinčių darbuotojai, o apskritai nuo visų darbuotojų, tad dviejų mums nebeužteko, reikėjo dar trijų žmonių papildomai. Turėtume priimti 5 antros grupės negalią turinčius žmones, kad išlaikytume socialinės įmonės statusą, o tai buvo mums per sunku“, – prisipažįsta L.Simutis.

Turėtume priimti 5 antros grupės negalią turinčius žmones, kad išlaikytume socialinės įmonės statusą, o tai buvo mums per sunku.

D.Simutienė tikina, kad panašų procesą jie jau yra įveikę – iš pradžių buvo įsteigta neįgaliųjų socialinė įmonė, kuri dirbo pagal jai keliamus reikalavimus, praktiškai visi darbuotojai turėjo pirmos arba antros grupės negalią.

„Visa tai darėme tikslingai, su emocija, su jausmu. Paskui pasikeitė taip, kad visos mūsų antros grupės moterys tapo trečios – „pasveiko“, nes pasikeitė vertinimas. Tai buvo prieš keletą metų. Tada mes paprasčiausiai atsisakėme žodžio neįgaliųjų, likome tik socialinė įmonė, o dabar ir tokia nebeliekame. Kol kas formaliai esame, dar kelis mėnesius būsime, bet kai kelis mėnesius neatitinki reikalavimų, statusas panaikinamas“, – teigė įmonės vadovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeimos verslas – spaustuvė „Printėja“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Šeimos verslas – spaustuvė „Printėja“

Rinksis ne vien iš neįgaliųjų

Paklausti, ar besikeičiantys įstatymai neatbaido įmonių vadovų priiminėti šiuos žmones į darbą, Simučiai to neneigia.

„Negalią turinčiam žmogui priklauso penkios savaitės atostogų per metus – savaite daugiau nei įprastai. Vien dėl to, jeigu negauni kompensacijos už žmogų, kai turi du žmones, tai sveikas mažiau sirgs, nes jo sveikata geresnė, mažiau apribojimų turės, todėl greičiausia ir daugiau darbų galės padaryti, ir jam mažiau atostogų priklauso. Tad sveriant, kurį priimti, jau vien iš praktinės pusės turi galvoti, jeigu nebėra paskatos – o jos tiesiog nėra“, – apgailestavo L.Simutis.

Negalią turinčiam žmogui priklauso penkios savaitės atostogų per metus – savaite daugiau nei įprastai.

Dar vienas dalykas, kuris tikrai nėra lengvas daug tokių darbuotojų turinčioms įmonėms, dažnos ligos. D.Simutienė sako kažkada skaičiavusi, kad kiekvienas iš jų bent po kelis mėnesius per metus turi nedarbingumą. Ir tikrai ligos neimituoja – dėl silpnos sveikatos ir gydytis tenka, ir reabilitaciją turėti.

D.Simutienė sako suprantanti, kad keičiasi valstybės požiūris remiantis Europos Sąjungos reglamentavimu, tačiau jai susidaro įspūdis, jog socialinėmis įmonėmis laikomos tos, kurios tik ima pašalpas ir jas dalina. O esą tos, kurios dirba, gali dirbti ir taip arba neįgaliųjų nesamdyti.

Ir kalbų Simučiai girdi vis daugiau, kad socialinės įmonės statusą turėjusios, bet jo netekusios bendrovės galvoja mažinti negalią turinčių darbuotojų skaičių, todėl šie liks be darbo, gal tik kol kas tai mažiau pastebima, nes siekta pasinaudoti valstybės parama karantino metu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simučių šeimos verslas – spaustuvė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simučių šeimos verslas – spaustuvė

„Mes tuos du žmones būtume priėmę, jie mums tiko, bet viskas pasikeitė. Dabar irgi ieškome spaudėjo, knygryšyklos darbuotojo, bet jau sveikų žmonių iš esmės. Žinoma, jeigu ateitų motyvuotas, norintis dirbti neįgalusis, tikrai jo neignoruotume, tačiau iki šiol būtent jiems buvo prioritetas ir jau iš jų rinkdavomės. Dabar to nesilaikome“, – kalbėjo L.Simutis.

D.Simutienė vis dėlto pabrėžia, kad nė vieno neįgalaus žmogaus jie neatleido ir neplanuoja, jeigu sugebės išsilaikyti: „Mes prisirišome prie tų žmonių, jie tikrai gerai dirba – jeigu motyvuoti, nesvarbu, ar neįgalūs, ar sveiki. Mūsų moterys dirba tikrai labai gerai. Ir knygryšykloje, ir maketuoja. Kas kad žmogus vežimėlyje, jis prie kompiuterio puikiausiai dirba.“

Jeigu ateitų motyvuotas, norintis dirbti neįgalusis, tikrai jo neignoruotume, tačiau iki šiol būtent jiems buvo prioritetas ir jau iš jų rinkdavomės. Dabar to nesilaikome.

Ne visus užsakymus priima

Per karantiną įmonė visiškai neturėjo naujų užsakymų, tad dabar dar tik grįžta į vėžes. O ir konkurencija spaudos srityje didelė, tenka varžytis ne tik su kolegomis Lietuvoje, bet ir kaimynais iš Lenkijos, Latvijos. Spausdina ši įmonė daugiausia knygas ir reklaminius bukletus, o „Printėjos“ išskirtinumas, kaip sako Laurynas, kad ji yra „vieno vieneto spaustuve“ – gali išleisti knygą ir vieno egzemplioriaus tiražu.

Tačiau D.Simutienė sako, kad aklai visiems klientų pageidavimams nepasiduoda: „Esu atsisakiusi leisti kelias knygas. Vieną dėl nepadoraus turinio, taip pat buvo knyga su labai politizuotu, prorusišku turiniu. Kartą turėjome situaciją, kai atspausdinome knygą, ją nuvežė tam žmogui į namus, o jis pasisakė (nepakartosiu tiksliai) su aliuzija į neįgaliuosius – kad smirda, tegu eina iš čia. Į neįgalius žmones būna visokio požiūrio, tad čia tiesiog atsisakiau bendradarbiauti. Negali leisti, kad taip žmonės elgtųsi.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simučių šeimos verslas – spaustuvė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simučių šeimos verslas – spaustuvė

Turi įmonė savo istorijoje ir rekordą – buvo leidžiama 120 kilogramų knygą su vaikų piešiniais, kiekvienas ant atskiro kartoninio lapo.

„Darėme tokią medinę lentą, ją aptraukėme juoda oda, tada plastikinėmis detalėmis tvirtinome kiekvieną lapą, odos raišteliais viršelius pririšome, nes jie buvo iš molio. 120 kilogramų knyga buvo, tai buvo Tūkstantmečio šventei skirta“, – prisiminė Laurynas.

Kriterijų neatitinka apie ketvirtadalis įmonių

Liepos 1 d. duomenimis, kuriuos pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvoje veikė 161 socialinė įmonė. Darbuotojų skaičiaus kriterijaus neatitinka apytiksliai 41 įmonė, bet socialinės įmonės turi galimybę per du mėnesius situaciją pakeisti – tai yra socialinės įmonės statuso jos gali netekti tik tuo atveju, jeigu du mėnesius neatitinka šio kriterijaus.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nuostata, kad socialinėje įmonėje ne mažiau nei pusę darbuotojų turi sudaryti negalią turintys asmenys:

  • Bent 40 proc.– žmonės, turintys sunkų ar vidutinį neįgalumą arba neviršijantį 40 proc. darbingumą.
  • Iš tų 40 proc. bent 10 proc. turi sudaryti žmonės, kuriems nustatytas 25 proc. darbingumas ar sunkus neįgalumas.

„Ši nuostata atsirado todėl, kad valstybės tikslas yra padėti įsidarbinti sunkią ir vidutinę negalią turintiems žmonėms, nes jų galimybės atviroje darbo rinkoje yra labiausiai ribotos dėl negalios sunkumo. Šiuo atveju norėtume pastebėti, kad žvelgiame iš negalią turinčio darbuotojo perspektyvos ir valstybės parama iš esmės yra orientuota į darbuotoją, kad mokant subsidiją toks asmuo taptų patrauklesnis darbo rinkoje“, – komentare 15min teigė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė.

Valstybės tikslas yra padėti įsidarbinti sunkią ir vidutinę negalią turintiems žmonėms, nes jų galimybės atviroje darbo rinkoje yra labiausiai ribotos, – sakė E.Samoškaitė.

Užimtumo tarnyba atsižvelgia

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. tarp registruotų bedarbių buvo 176 žmonės su sunkia negalia, 2536 – su vidutine negalia ir 9028 – su lengva negalia. Tačiau Užimtumo tarnyba, anot E.Samoškaitės, paprastai atsižvelgia į regioninius aspektus – įvertina, ar tame regione yra darbo neturinčių žmonių su sunkia ir vidutine negalia.

„Jeigu Užimtumo tarnyboje nėra registruotų darbo neturinčių neįgaliųjų, kuriems nustatyta sunki ar vidutinė negalia, tuomet įmonei nekeliamas reikalavimas dėl 40 proc. – jai reikia tik atitikti reikalavimą, kad negalią turinčių darbuotojų būtų ne mažiau nei pusė. Todėl siūlytume pabendrauti šiai įmonei su Užimtumo tarnyba“, – teigė ministro patarėja.

Socialinių įmonių įstatymo pataisos įsigaliojo nuo liepos, jose, kaip teigiama ministerijos puslapyje, įtvirtinama pareiga socialinėms įmonėms įdarbinti didesnę dalį negalią turinčių darbuotojų palyginus su kitais įmonės darbuotojais, taip pat stipriau skatinamas sunkesnę negalią turinčių darbuotojų įdarbinimas, nes iki šiol vyravo praktika dažniau įdarbinti asmenis su lengvesne negalia.

Daugiau apie tai galite pamatyti lentelėje ir paskaityti čia.

SADM lentelė/Pokyčiai socialinėse įmonėse nuo liepos 1 d.
SADM lentelė/Pokyčiai socialinėse įmonėse nuo liepos 1 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

13:33
01:50
01:28

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min