Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 gegužės 14d. 19:07 , Atnaujinta: 2019 gegužės 14d. 23:20

Socialiniame tinkle platinami klaidingi teiginiai apie Ingridą Šimonytę

Ingrida Šimonytė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Ingrida Šimonytė

Pasibaigus pirmajam prezidento rinkimų turui, socialiniame tinkle „Facebook“ auga prieš vieną iš kandidatų nukreiptos neigiamos informacijos sklaida. Šįkart platinama nuotrauka, kurioje pateikiami klaidingi faktai apie Ingridą Šimonytę.

Nuotrauka su klaidingais teiginiais feisbuke plisti pradėjo pirmadienį vakare. Šio straipsnio rašymo metu ja pasidalinę buvo beveik 2 tūkst. socialinio tinklo vartotojų. Daugiausia dėmesio nuotrauka sulaukė socialinio tinklo puslapiuose „Mi casa tu casa“ ir „Pažvenkim“.

Pasirodžius 15min straipsniui, įrašų su nuotrauka minėtuose feisbuko puslapiuose neliko.

Nuotraukoje pateiktas tekstas populiarumo socialiniame tinkle sulaukė dar šių metų sausio mėnesį. Tuomet identiška nuotrauka ir tekstu pasidalijo puslapis „Prezidento rinkimai Lietuvoje 2019.“.

Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio aktyviame puslapyje nevengiama platinti į antrą prezidento rinkimų turą nepatekusiam Arvydui Juozaičiui palankaus turinio. Kritikos strėlės puslapyje ne kartą skriejo į Gitano Nausėdos ir I.Šimonytės pusę.

15min patikrino nuotraukoje pateikiamus teiginius.

PSD mokestis

Nuotraukoje teigiama, kad I.Šimonytė „įvedė mafijinį PSD mokestį“. Tai nėra tiesa.

Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kuriomis buvo nustatyti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų dydžiai, Seime buvo patvirtintos 2008 m. gruodžio 22 d., o įsigaliojo pirmą 2009 m. dieną.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

I.Šimonytė finansų ministre tapo 2009 m. liepą, poste pakeitusi Algirdą Šemetą. Tai reiškia, kad I.Šimonytei tapus ministre, PSD įmokų dydžiai jau buvo nustatyti pusę metų. Iki tapdama ministre, politikė Finansų ministerijoje dirbo nuo 2004 m., tačiau neužėmė pareigų, leidžiančių formuoti mokesčių politiką.

Seimo nare politikė pirmą kartą tapo 2016 m.

Valstybės skola

Nuotraukoje pateiktame užraše teigiama, kad kandidatė „praskolino Lietuvą skandinavų bankams už 9,7 proc.“. Šis teiginys nėra teisingas.

Eurostato duomenimis, Lietuvos valstybės skola I.Šimonytės vadovavimo Finansų ministerijai laikotarpiu išaugo 5,74 mlrd. eurų, tačiau įsiskolinimų dydis augo ne tik mūsų šalyje. Dėl finansų krizės metu sumažėjusių biudžeto pajamų, 2009-2012 m. augo daugelio Europos Sąjungos narių skolos.

Todėl teisingiau būtų teigti, kad viešųjų paslaugų finansavimui stingant lėšų prasiskolino kone visas žemynas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akcijų birža „Nasdaq“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akcijų birža „Nasdaq“

Pagrindo įvardijamai palūkanų normai neradome. Nuo 2009 m. liepos iki 2012 m. lapkričio, kuomet I.Šimonytė vadovavo ministerijai, buvo vykdyti 164 Vyriausybės vertybinių popierių platinimo (VVP) aukcionai. Šiuo laikotarpiu nė vienos emisijos patvirtintas vidutinis pelningumas (valstybės mokamos palūkanos) nesiekė 9,7 proc. Įvertinus tik palūkanų dydį ir neatsižvelgus į paskolos sumą, 2009 m. antroje pusėje vidutinis palūkanų dydis buvo kiek daugiau nei 7 proc., o 2010-2012 m. neviršijo 4 proc.

Tiesa tai, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos skolos – užsienio kreditorių rankose. Tačiau skolinamasi ne tik iš Skandinavijos šalyse veikiančių bankų, bet ir kitų finansų institucijų, dalyvaujančių Lietuvos rengiamuose VVP.

Atimtos pensijos

Sprendimas sumažinti senatvės pensijas ir kitas socialines išmokas buvo priimtas 2009 m. gruodžio 9 d., kuomet I.Šimonytė jau buvo finansų ministre. Vis dėlto būtų klaidinga teigti, kad pensijos buvo atimtos. Jų mokėjimas nesustojo.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, I.Šimonytei stovint prie Finansų ministerijos vairo, vidutinė senatvės pensija beveik nepakito. 2009 m. antrąjį ketvirtį išmoka siekė 235 eurus, o 2012 m. pabaigoje – 236 eurus. Tiesa, pinigų perkamoji galia sumažėjo dėl infliacijos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gruodžio 10 d. prie Vilniaus Sporto rūmų įvyko protesto mitingas. Mitingą organizavo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, prie jo prisidėjo ir Pensininkų partija.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gruodžio 10 d. prie Vilniaus Sporto rūmų įvyko protesto mitingas. Mitingą organizavo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, prie jo prisidėjo ir Pensininkų partija.

Priėmus laikinąjį socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymą buvo žadama, kad išmokos bus sumažintos dvejus metus, tačiau 2011 m. pabaigoje išmokų dydis nebuvo sugrąžintas į iki krizės buvusį lygį.

2010 m. I.Šimonytė kalbėjo, kad grąžinti pensijas į buvusį lygį nėra įmanoma dėl prastų valstybės finansų bei žadėjo atsistatydinti, jei Seimas nuspręstų didinti išmokas.

„Problema yra ta, kad ir 2007 m., ir 2008 m. pensijos didėjo ne po kelis, bet po keliasdešimt procentų. Akivaizdu, kad ištikus ekonomikos nuosmukiui tų įsipareigojimų nebuvo galima vykdyti. Tiesą sakant, jų nebuvo galima vykdyti jau 2008 metais, nes jau tuos metus mes pabaigėme turėdami vieno milijardo litų deficitą pačioje „Sodroje“. Todėl manau, kad tai (pažadai didinti pensijas – aut. past.) yra tiesiog neatsakingas žaidimas žmonių jausmais“, – LRT tuomet sakė I.Šimonytė.

Seksualinės mažumos

Nuotraukoje teigiama, kad I.Šimonytė yra „arši seksualinių mažumų (kalba taisyta – aut. past.) gynėja“. Kadangi terminas „aršus gynėjas“ yra subjektyvus ir priklauso nuo skaitytojo interpretacijos, nesiimsime jo vertinti.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Kandidatė į prezidentus yra pasisakiusi, kad palaiko tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą. Pavyzdžiui, naujienų agentūros BNS organizuotų debatų metu politikė sakė, kad prezidentas turi imtis lyderystės žmogaus teisių klausimais, o partnerystė svarbi ne tik tos pačios lyties poroms, bet ir ne santuokoje gimusiems vaikams.

„Mūsų tam tikras savigarbos klausimas – išspręsti šitą dalyką ir leisti kartu gyvenantiems žmonėms, kurie niekam nekelia grėsmės, išspręsti bendro gyvenimo klausimus per partnerystės įstatymą“, – sakė I.Šimonytė.

Kvotos imigrantams

Sparčiai socialiniuose tinkluose plintančioje nuotraukoje teigiama, kad kandidatė „pasisako už juodaodžių (kalba taisyta, – aut. past.) ir musulmonų didesnį atvežimą į Lietuvą, nes taip liepia ES“.

Tikėtina, kad nuotraukos autoriai turi omenyje pabėgėlių perkėlimo programą. Eurostato duomenimis, per ketverius metus pagal šią programą Lietuva priėmė 110 žmonių.

„(...) yra ir tos grėsmės, susijusios su vadinamaisiais minkštaisiais procesais, sakykime, nevaldoma migracija ar terorizmo plitimo grėsmė“, – sakė I.Šimonytė.

Ši tema prezidento rinkimų kampanijoje į pirmą planą iškilusi nebuvo. Tiesa, I.Šimonytė LRT ir Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) organizuotų debatų metu nevaldomą migraciją buvo įvardijusi grėsme.

„(...) Yra ir tos grėsmės, susijusios su vadinamaisiais minkštaisiais procesais, sakykime, nevaldoma migracija ar terorizmo plitimo grėsmė. Hibridinės grėsmės įvairios, kurios dabar dažnai balansuoja ant tradicinio karo ribų“, – kalbėjo I.Šimonytė.

2018 m. gruodžio 4 d. kandidatė Seime balsavo už rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projekto. Vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad I.Šimonytė pasisako už didesnį žmonių atvežimą į Lietuvą.

Moterys kariuomenėje

Vienintelis teiginys, kurį galima pripažinti tikru – I.Šimonytės pozicija dėl privalomos merginų tarnybos Lietuvos kariuomenėje.

Julijos Martinaitienės nuotr./Trijų savaičių trukmės baziniai kario savanorio įgūdžių kursai
Julijos Martinaitienės nuotr./Trijų savaičių trukmės baziniai kario savanorio įgūdžių kursai

Kandidatė šalies prezidento rinkimuose yra išreiškusi palaikymą visuotinio šaukimo idėjai ateityje, kuomet Lietuva turės pakankamai resursų užtikrinti, kad šalies ginkluotųjų pajėgų infrastruktūra bus pasiruošusi susitvarkyti su papildomu krūviu.

„Gerai, kad vyrai moteris į logistikos batalioną siunčia, o ne į virtuvę bulvių skusti. Reikia turėti kuo daugiau žmonių, parengtų tėvynės gynybai, profesionalų kariuomenė to negali užtikrinti. Rezerve mums reikia gerokai daugiau, nei dabar turime, rezervą reikia plėsti. Jeigu kalbame apie moteris, manau nėra nieko tokio, dėl ko moterys irgi negalėtų būti šaukiamos ir apmokamos ginti tėvynę“, – LRT ir VRK organizuotų debatų metu sakė kandidatė.

Pakartotinis prezidento rinkimų balsavimas vyks gegužės 26 d. Jame dėl vietos S.Daukanto aikštės rūmuose varžysis I.Šimonytė ir antras pirmajame ture likęs G.Nausėda.


Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Talentingi vaikai

Video

05:56
02:21
03:31:44

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min