Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sostinėje – keturi profsąjungų piketai (atnaujinta 16.30 val., nuotraukos)

Pareigūnų protesto akcija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pareigūnų protesto akcija
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį per Vilnių vilnija piketų banga – šiandien protestuoja ne tik pensininkai, bet ir keturios profesinės sąjungos.

Vidurdienį Katedros aikštėje susirinko daugiau nei šimtas statutinių pareigūnų, reikalaujančių vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atsistatydinimo – esą jis visiškai nesupranta realios pareigūnų padėties.  Ministras pikete nepasirodė, nes šiuo metu yra išvykęs į užsienį.

Ministro nevykdomus pažadus simbolizavo per piketą pučiami muilo burbulai – profsąjungų vadovai  susirinkusiuosius ragino gaudyti šiuos pažadus.

Po piketo VRM viceministrui Stanislovui Liutkevičiui įteikta dovana – kruvini angelo sparnai, simbolizuojantys netesimus pažadus.

Prašo rasti vidinių resursų

Po piketo VRM viceministrui Stanislovui Liutkevičiui įteikta dovana – kruvini angelo sparnai, simbolizuojantys netesimus pažadus.Pagrindiniai susirinkusių policininkų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) bei Valstybės sienos apsaugos departamento (VAST) pareigūnų reikalavimai susiję su finansais – nemažinti ir taip apkarpytų algų, peržiūrėti vidaus reikalų sistemos veiklą, atsisakant nereikalingų funkcijų.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Vaitkunskas teigė, kad pareigūnai neprašo papildomų lėšų iš biudžeto: esą ir dabartinio finansavimo užtektų, jei vidaus reikalų sistema būtų reorganizuojama iš vidaus, peržiūrima atlyginimų mokėjimo sistema.

Viceministras: pinigų tiesiog nėra

Šiuo metu didžiąją pareigūno atlyginimo į rankas dalį sudaro ne stabili alga, o įvairūs priedai, kurie pastaruoju metu yra gerokai apkarpyti. Todėl nors oficialiai atlyginimas sumažintas vos keliais procentais, pareigūnų uždarbis sumažėjo gerokai daugiau. Pavyzdžiui, trejų metų stažą turintis policininkas, anksčiau uždirbęs 1800 Lt, šiuo metu gauna apie 1100 Lt.

Vidaus reikalų viceministas S.Liutkevičius pritarė, kad tokia atlyginimų skaičiavimo sistema yra ydinga, ir pabrėžė, jog šiuo metu darbo grupė rengia esmines vidaus permainas, tačiau jos bus įgyvendintos tik pasibaigus krizei, o šiuo metu skirti daugiau asignavimų pareigūnų priedams prie atlygio tiesiog nėra iš kur.

Papildyta 14.10 val.: Daugėja darbo valandų

Prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ketvirtadienį susirinko padidėjusia darbo trukme ir mažėjančiomis algomis nepatenkinti medikai.

Pikete būriavosi apie 20–30 medikų atstovų, nepatenkintų nuo spalio 1-osios įsigaliojusiu sprendimu visiems specialistams suvienodinti darbo valandų skaičių. Pagal Vyriausybės nutarimą visi sveikatos priežiūros darbuotojai nuo šiol turi dirbti 38 val. per savaitę. Be to, Vyriausybė nuo birželio iki 36 kalendorinių dienų per metus sutrumpino atostogas visoms be išimties sveikatos priežiūros darbuotojų grupėms. Iki šiol savaitinė darbo laiko trukmė medikams svyravo nuo 30 iki 39 val., o atostogos – nuo 35 iki 42 dienų.

Protestuotojai reiškė nepasitenkinimą,  kad sprendimas priimtas neatsižvelgiant į skirtingų gydytojų sričių darbo specifiką: darbo krūvį, pavojaus ar rizikos lygį. Darbo savaitė nuo ketvirtadienio pailgėjo apie 30 proc. sveikatos priežiūros specialistų. Labiausiai dėl to nukentės iki šiol 30 valandų darbo savaitę turėję teismo medicinos ekspertai ir radiologai, 33 darbo valandas per savaitę dirbę odontologai ir poliklinikų konsultantai. Taip pat ilgiau dirbti teks anesteziologams, greitosios medicinos pagalbos, AIDS centro darbuotojams, kitiems padidėjusios rizikos sąlygomis dirbantiems specialistams. 

 Protestuotojai prie SAM, be plakatų, atsinešė ir lavonmaišį sveikatos apsaugos ministrui A.Čaplikui, mat jis yra sakęs, jog nutarimas daliai medikų pailginti darbo dieną nuo 6 iki 8 val. bus atšauktas tik per jo lavoną.„Maždaug 70-iai proc. medikų darbo sąlygos pagerėjo“, – tikino sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Šiai daliai sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų darbo valandų skaičius per savaitę sutrumpėjo viena valanda. SAM skaičiavimais, šis nutarimas leidžia beveik dviem trečdaliams medikų sutrumpinti savaitės darbo trukmę bei pailginti atostogas.

„Niekas neskaičiavo, kiek kam tos sąlygos pagerėjo. Jeigu atima atostogų ir pailgina darbo dieną, vargu ar tai kompensuoja patiriamą stresą. Jeigu, pavyzdžiui, vaikų reabilitologas per valandą priima  5 vaikus, kyla klausimas, ar per dar pridėtas dvi valandas jis apskritai matys tą vaiką?“ – klausė Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.

Ministrui – lavonmaišis

Protestuotojai prie SAM, be plakatų, atsinešė ir lavonmaišį sveikatos apsaugos ministrui A.Čaplikui, mat jis yra sakęs, jog nutarimas daliai medikų pailginti darbo dieną nuo 6 iki 8 val. bus atšauktas tik per jo lavoną.

Su protestuotojais išėjęs pasikalbėti A.Čaplikas iš pradžių vengė kalbėti į jų atsineštą megafoną ir kvietė medikus užeiti pasikalbėti į ministeriją.

„Kalbant apie vidutinį medikų atlyginimą, statistikos duomenimis, medikų atlyginimai didžiausi viešajame sektoriuje“, – tvirtino ministras.

Piketuotojai piktinosi, kad tokia statistika iškreipta, mat į jos duomenis įskaičiuojamos ir ligoninių vadovų algos. Ministras atrėmė, jog jų darbo užmokestį nustato savivaldybės. „Kodėl jūs ne prie mero kabineto protestuojate?“ – klausė jis.

Po keliolikos minučių taip ir neužsimezgus dialogui su piketuotojais, A.Čaplikas vis dėlto ryžosi tarti keletą žodžių į megafoną. „Nenormalu, kai žmogus dirba 24 valandas per parą“, – gindamas trumpesnių darbo valandų idėją sakė A.Čaplikas. Netrukus jis patraukė atgal į ministeriją. Pavymui nueinančiam politikui piketuotojai skandavo: „Gėda!“ 

Anot A.Kavaliauskaitės, šis medikų piketas buvo įspėjamoji priemonė. Sveikatos priežiūros specialistai vis dar tikisi valdžios geranoriškumo, tačiau jo nesulaukę ketina didesniais būriais rinktis prie Vyriausybės ir Seimo. Ketvirtadienį, pasibaigus akcijai, medikai nužingsniavo prie Vidaus reikalų ministerijos, kur protestą surengė jai pavaldūs pareigūnai.

Mokytojai: mums algos mažėjo penktadaliu

Popiet prie piketuojančių profsąjungų būrio prisidėjo ir pedagogai – jie rinkosi prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).

Pedagogai reikalauja atšaukti šalies švietimo sistemą žlugdančius valdžios nutarimus, stabdyti atlyginimų mažinimą, o esminiais švietimo valdymo klausimais visada tartis su profsąjungomis.

Keli šimtai pedagogų iš visos Lietuvos piktinosi, kad atlyginimai jiems sumažėjo ne 5 proc., o beveik penktadaliu. „Nenorime būti disriminuojami kitų socialinių grupių atžvilgiu. Jei vidutiniškai kitiems atlyginimas mažėjo 5 proc., tai, mūsų paskaičiavimu, mokytojams mažėjo nuo 20 iki 24 proc.,“, – piketo metu žurnalistams teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.

Pasak jo, atlyginimai mažėja ne tik dėl sumažinto bazinės algos dydžio, bet ir dėl mažėjančių mokinio krepšelio bei lėšų papildomam ugdymui. Dar viena atlyginimo mažėjimo priežastis – klasių skaičiaus, o tuo pačiu ir mokytojo krūvio, sumažėjimas.

Steponavičių pedagogai nušvilpė

Šis pedagogų piketas prie ŠMM – pirmasis nuo tada, kai mokytojai streikais išsikovojo 46 proc. atlyginimo padidinimą. Švietimo darbuotojų profsąjunga tikina, kad, ŠMM neatsižvelgiant į jų reikalavimus, bus dar ne vienas piketas, neatsisakoma ir streiko idėjos.

Pedagogų piketas ilgiausias iš visų, vykstančių spalio pirmąją – švietimo darbuotojai pasiruošę prie ministerijos stovėti iki 17 val vakaro.

Su mokytojais susitikti išėjęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius buvo nušvilptas, kai bandė pedagogams paaiškinti, kad atlyginimai mažinami visur ir visiems – kaip pavyzdį jis minėjo savo paties atlyginimo sumažinimą dvigubai. Jis teigė, kad šiuo metu tikrai negali pažadėti atlyginimo didinimo dėl finansinės padėties šalyje, tačiau žadėjo, kad prie ilgalaikės algų pedagogams didinimo programos bus grįžtama vos krizei pasibaigus.

Dėkojo A.Kubiliui už atgimusias profsąjungas

Nuo kitų profsąjungų neatsiliko ir iš Kauno atvykusi Jungtinė profesinė sąjunga – per trisdešimt jos narių prie Kultūros ministerijos, kur reikalavo nemažinti atlyginimų bibliotekų darbuotojams.

Prieš savają protesto akciją pas piketuojančius statutinius pareigūnus bei pedagogus apsilankęs Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas dėkojo premjerui Andriui Kubiliui už tai, kad jo vadovavimo Vyriausybei laikotarpį galima vadinti profesinių sąjungų atgimimo laiku.

„Bibliotekininkų atlyginimus, kitų kultūros darbuotojų atlyginimus nustato Vyriausybė. O visam pasaulyje atlyginimus nustato kolektyvinės sutartys. Ne vyriausybė iš viršaus nuleidžia, o darbdavys susitaria su darbuotojų atstovais“, – lyjant lietui piketo metu kalbėjo Lietuvos bibliotekininkų sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus. Pasak bibliotekininkų, jie dirba už minimumą, ypač kaimo regionuose.

Išėjęs į lauką kultūros ministras Remigijus Vilkaitis pasikvietė protestuotojus aptarti problemų į vidų, nors žurnalistams teigė, kad šiuo metu didinti atlyginimų bibliotekininkams lėšų nėra.

A.Kubilius kviečia piketuotojus derybų

Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog piketuotojai turėtų ne piktintis esama situacija, o padėti ją taisyti ir kviečia prisijungti juos prie derybų.

Ketvirtadienį žurnalistų paklaustas, kaip vertina eilę šiandienos piketų, premjeras teigė, jog teisė reikšti savo nuomonę yra garantuota Konstitucijos, tačiau, anot jo, tai ne pats geriausias variantas, norint pasiekti rezultatų. „Keturi piketai, koks 15 susitikimų per tuos pora mėnesių dėl Nacionalinio susitarimo – tai, sakyčiau, yra visai neblogas balansas. <...> Galiu iš patirties pasakyti, kad žymiai daugiau rezultatų ir kompromisų galima rasti ne piketuose, o derybose prie apskrito stalo, kurios vyksta ir vyks toliau, ir vyksta labai konstruktyviai“, – sakė A.Kubilius.

Susitikime su „Darbo partijos“ frakcija premjeras išgirdo klausimų dėl socialinių partnerių, su kuriais Vyriausybė tariasi, atstovavimo.

„Tiesiog gatvėje stabdydami žmonės klausia, kas suteikė įgaliojimus, pavyzdžiui pensininkams, kalbėti jų vardu. Todėl iškėliau klausimą, ar prisiims atsakomybę tie žmonės, tų asociacijų vadovai, kurie pasirašys Nacionalinį susitarimą, už savo grupę“, – žurnalistams sakė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Ji paprašė A.Kubiliaus nurodyti, kiek kuri grupė turi narių ir kokią dalį ji atstovauja visuomenėje.

A.Kubilius teigė, jog derybų dėl Nacionalinio susitarimo stalas atviras visoms grupėms, taip pat – ir piketuotojams. „Jei paaiškės, kad yra ir kitų organizacijų, kurios norės diskutuoti, kvietimas yra, – sakė A.Kubilius. – Toms organizacijoms, kurios renkasi piketų kelią, gal galima būtų irgi pasiūlyti imti pavyzdį iš tų konstruktyvių derybų. Jei kam nors atrodo, kad tas formatas, kurį mes dabar realizuojame tardamiesi dėl Nacionalinio susitarimo, turi būti išplėstas, mes pasiruošę tai svarstyti.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min