Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sostinės centre – balkonų griūtis

Apie 30 kg sveriantis betono luitas sutraiškė žemiau esančio balkono turėklą ir tik per plauką nenukrito ant Gedimino prospekto praeivių galvų.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Apie 30 kg sveriantis betono luitas sutraiškė žemiau esančio balkono turėklą ir tik per plauką nenukrito ant Gedimino prospekto praeivių galvų.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Vilniaus senamiesčio gyventojai gyvena per plauką nuo nelaimės, nes daugelio pastatų būklė avarinė – varvekliai ir tirpsmo vanduo ardo senų namų sienas ir kelia pavojų aplinkiniams. Miesto valdžia tikina pinigų pastatų restauracijai neturinti ir jų ieško gyventojų kišenėse.

„Per plauką nuo tragedijos“ – taip nesenus įvykius prisimena Gedimino prospekto viename name gyvenantis vilnietis Saulius. Nuo 4-ajame aukšte esančio jo balkono nukritęs apie 30 kg sveriantis betono fasado lipdinys kone sutraiškė žemiau esančio balkono atbrailą ir tik per atsitiktinumą neužvirto ant prospekto praeivių.

Apgailėtinos būklės šio namo fasadas pranašauja nelaimę – plika akimi matyti įtrūkimai ir ant plonų armatūros atplaišų besilaikantys sunkūs lipdiniai. Atvykę namą administruojančios bendrovės „Naujamiesčio būstas“ specialistai nurinko betono atplaišas, tačiau didžioji dalis atšokusio tinko ir pakibusių detalių liko kyboti virš praeivių, skubančių į Centrinį Vilniaus knygyną, galvų.

„Namo fasadas po prospekto rekonstrukcijos ir jo sukeltos vibracijos yra avarinės būklės, tačiau kol kas niekas nesiteikia atsakyti, ar bus kas daroma“, – aiškino Saulius.

Tokių apleistų namų sostinės senamiestyje – nors vežimu vežk, tačiau lėšų jiems tvarkyti ieškoma gyventojų kišenėse.

„Miestas gali padengti iki 50 proc. istoriškai vertingų fasadų remonto kainos. Už statinių priežiūrą atsakingi jų savininkai“, – tikino savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.

Vieno balkono sutvarkymas senamiestyje, išlaikant architektūros stilių, kainuoja apie 8-10 tūkst. Lt. Sakė S.Čirba.

Šalies Civiliniame kodekse numatyta, kad namo priežiūra ir eksploatacija rūpinasi savininkas, tačiau įstatymo raidė praktikoje taikoma vangiai, o gyventojai tokia nuostata piktinasi.

„Patys darė prospekto rekonstrukciją, išklibino seną namą, o už remontą turime mokėti mes. Tai milžiniški pinigai, namo gyventojai tiek tikrai nesurinktų“, – „15min“ sakė vilnietis Saulius.

Remonto fondas

Gedimino prospekte ir visame senamiestyje avarinės būklės pastatų, priskirtų saugotinam paveldui, apstu, tačiau restauravimo procesai vyksta itin lėtai. Apie tai liudija kiekvieną pavasarį mieste prasidedantis „betono lietus“.

„Tirpstantis ledas ir varveklių svoris tempia dekoratyvines detales žemyn. Tokių atvejų pasitaiko nemažai, vilniečiai tikrai ne kartą matė atitvertus šaligatvius“, – sakė savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas K.Karosas.

Pasak specialisto, situaciją sušvelnintų įsteigti namų remonto fondai – čia lėšos būtų kaupiamos smulkiam remontui, kitiems darbams.

„Tokio fondo kaupimas numatytas Civiliniame kodekse, tačiau įstatymas iki vykdymo nepriėjo. Reikėtų Vyriausybės nutarimo ar kito vykdomosios valdžios įpareigojimo“, – aiškino K.Karosas.
Šiuo metu tokį fondą sostinėje kaupia vos vieno kito namo gyventojai.

„Iš 740 mūsų administruojamų namų tik 8 kaupia remonto fondą. Šiuose namuose sutvarkyta elektros instaliacija, išdažytos laiptinės“, – aiškino bendrovės „Naujamiesčio būstas“ direktorius Sigitas Čirba.

Pasak jo, fasadų remontas atsieina nemažai.

„Toks remontas ir restauravimas brangiai kainuoja, o gyventojai už tai mokėti nenori. Vieno balkono sutvarkymas senamiestyje, išlaikant architektūros stilių, kainuoja apie 8-10 tūkst. Lt“, – tikino S.Čirba.

Trūksta pinigų

Reikalingų lėšų senamiesčio tvarkymui negali skirti nei gyventojai, nei savivaldybė, nei paveldosaugininkai.

„Savivaldybės biudžete senamiesčiui tvarkyti pernai buvo skirta apie 1 mln. Lt. Tokių pinigų tikrai neužtenka, todėl ir fasadų restauravimas vyksta vangiai“, – tikino K.Karosas.

Už senamiesčio atkūrimą atsakingi asmenys aiškina, kad miestas apskritai neturi pastatų priežiūros tradicijų, o pastatų restauravimas daugiau „proginis“ nei sisteminis.

„Visame pasaulyje pavasarį ir rudenį apvažiuojami seni pastatai, apžiūrimi, paruošiami sezonų kaitai. Pas mus to niekas nedaro“, – konstatavo Vilniaus senamiesčio atkūrimo agentūros vadovas Gediminas Rutkauskas.

Lėšomis prisidėti prie valstybės saugomų objektų restauravimo negali ir paveldosaugininkai.

„Mes rašome reikalavimus ir pastebėjimus, tačiau iš to maža naudos“, – sakė Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas Rimantas Bitinas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Remontas
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min