Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2016 kovo 18d. 16:19

Sostinės mokyklų reforma: ar pagrįstai piktinasi tautinės mažumos?

Tautinių mažumų piketas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Tautinių mažumų piketas

Kiekviena šalies savivaldybė kas ketverius metus peržvelgia švietimo įstaigų tinklo padėtį. Miestai keičiasi – vienos mokyklos ištuštėja, kitose atsiranda mokinių perteklius. Taigi atlikti reformas – optimizuoti ir sudaryti palankias sąlygas mokymuisi – būtina. Pradėjus kalbėti apie reformas sostinėje itin garsiai nuaidėjo tautinių mažumų mokyklų nepasitenkinimas, pertvarkos sąraše dominuoja lietuviškos mokyklos. Kuo ir ar pagrįsta tokia reakcija į padėtį?

Tapo politikų įrankiu?

Peržvelgti švietimo įstaigų tinklo padėtį savivaldybės yra priversto kas ketverius metus, tikino sostinės vicemeras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, natūralu, kad vaikų srautai keičiasi – vienos mokyklos persipildo, kitos – ištuštėja, taigi – visa tai būtina spręsti ir optimizuoti. Kitaip tariant, sudaryti tinkamas sąlygas mokytis visiems vaikams, o kartu sumažinti ir savivaldybės išlaidas tuščių patalpų šildymui ir pan.

„Šiuo metu Taryboje būtent ir yra svarstoma 2016–2020 metų sostinės mokyklų reforma. Įvertinome visas 120 sostinės mokyklų ir nusprendėme, kad pertvarka turėtų paliesti 30 švietimo įstaigų – nuo pradinių iki gimnazijų. Absoliuti dauguma jų – lietuviškos mokyklos, tautinių mažumų – rusų ir lenkų – bei kelios mišrios yra tik kelios“, – kalbėjo vicemeras.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Valdas Benkunskas
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Valdas Benkunskas

Reformuoti numatyta Antakalnyje esančią lenkų Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą, taip pat į sąrašus įtraukta ir Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokyklą. Minėtų mokyklų bendruomenės pertvarkų klausimą priėmė labai jautriai – esą tautinės mažumos yra diskriminuojamos. V.Benkunskas tikino net nesuprantantis, iš kur tokios prielaidos. „Iš 30 mokyklų, kurias daugiau ar mažiau palies pertvarkos, tautinių mažumų – vos kelios. Visi pertvarkų kriterijai, kas be ko, vienodai taikomi visoms mokyklos.

Galiausiai, su tomis mokyklomis yra kalbėta, derinta ir stengtasi visoms suteikti kuo geresnes sąlygas“, – tikino vicemeras. Paklaustas, kas tada skatina tautines mažas eiti į gatves su plakatais, V.Benkunskas teigė manantis, kad tai – tam tikrų politinių jėgų įtaka. Mokyklų pertvarkos klausimas galėjo tapti įrankiu palenkti rinkėjus į savo pusę prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Lygesni už kitus

Vienas iš daugiausia diskusijų sulaukiančių klausimų – J.Lelevelio mokyklos pertvarka. Šiuo metu pastaroji išsibarsčiusi per du pastatus – Antakalnio ir Minties gatvėse. Taigi siekiama mokyklos veiklą vykdyti viename pastate Minties g. Juolab kad tam itin palankios ir sąlygos – Minties g. pastatas talpina 452 moksleivius, o šiuo metu ten mokosi tik 127. Ši pertvarka, pasak Savivaldybės atstovo, reikalinga siekiant pagerinti mokinių mokymosi kokybę ir subalansuoti mokinių srautus.

Galiausiai, šis sprendimas išspręstų ir dar vieną opų klausimą – net pro tris pastatus išbarstytą Antakalnio progimnaziją. Pastaroji glaudžiasi ir prie Antakalnio gimnazijos, ir prie J.Lelevelio mokyklos. Pastarojoje, beje, itin sunkiai. Nors Antakalnio progimnazijos pradinukų kone keliskart daugiau, jiems skirtas tik vienas pastato sparnas.

Lenkų mokyklos vaikai ir dabar mokosi kur kas geresnėmis sąlygomis, o Savivaldybė J.Lelevelio mokyklą ketina perkelti į už 2 mln. eurų renovuotas patalpas.

Antakalnio progimnazijoje besimokančius pirmoką ir šeštoką auginanti Jūratė Grigaravičienė tikino visiškai nesuprantanti J.Lelevelio bendruomenės pozicijos. „Tai padėtis, kai visi lygūs, bet vieni lygesni už kitus“, – tikino Antakalnio progimnazijos Tėvų komiteto narė.

Pasak jos, lenkų mokyklos vaikai ir dabar mokosi kur kas geresnėmis sąlygomis, o Savivaldybė J.Lelevelio mokyklą ketina perkelti į už 2 mln. eurų renovuotas patalpas. „Čia jau kitaip nepavadinsi, kaip tik principai“, – teigė J.Grigaravičienė.

Jokios diskriminacijos nėra

Antakalnio progimnazijos Tėvų komiteto narė pabrėžė, kad jokios kalbos apie tautinių mažumų diskriminavimą čia ir būti negali – tokiu atveju greičiau atvirkščiai. Visų pirma, pradėjo vardinti pašnekovė, Antakalnio progimnazijos pradinukai, nors jų daugiau, mokosi kur kas mažesnėse patalpose. Mokytojai, pasak J.Grigaravičienės, neturi savų kabinetų, nėra kur pasidėti vaizdinės medžiagos, ką jau kalbėti apie atskiras patalpas logopedams ar socialiniams darbuotojams, jie jas dalinasi su ūkvedžiu.

Galiausiai, ne itin teisingai vykdomas aktų bei sporto salių skirstymas. Antakalnio progimnazijos mažieji aktų sale gali naudotis dvi iš penkių dienų per savaitę, o aktų sale dar mažiau – vieną. „O pastarasis sprendimas priimtas tik Savivaldybei padedant“, – pasakojo moteris.

Prabilusį apie vyresnes Antakalnio progimnazijos klases moteris įžvelgė kitas bėdas. 5–8 klasių moksleiviai mokosi per du pastatus. Taigi iš vienos pamokos į kitą gali tekti eiti per lauką, laiptai žiema būna slidūs, vadinasi, negalime kalbėti nei apie saugumo užtikrinimą nei apie sveikatą. Natūralu, mokiniai dažniau peršąla.

Taigi iš vienos pamokos į kitą gali tekti eiti per lauką, laiptai žiema būna slidūs, vadinasi, negalime kalbėti nei apie saugumo užtikrinimą nei apie sveikatą.

Moters teigimu, numatyta reforma tikrai pakeistų padėtį. Tai leistų visiems progimnazijos mokiniams būti viename pastate. „Galima būtų ir klases pasitvarkyti, mokytojai galėtų turėti savo kabinetus, galėtų panaudoti daugiau vaizdinės medžiagos. Mokiniams nereikėtų iš pamokos į pamoką eiti per lauką.

Galiausiai ir rengiant šventes nebūtų bėdos – ar sutampa su ta diena ar ne, nereikėtų prašyti. Privalumų būtų tikrai daug“, – kalbėjo J.Grigaravičienė. Pašnekovė tikino nuoširdžiai nesuprantanti, kodėl prašoma išsikelti į itin modernias patalpas J.Lelevelio mokykla piktinasi. „Jei tai būtų siūloma bet kuriai lietuviškai mokyklai – ji tikrai sutiktų“, – teigė moteris.

Atsižvelgiama į poreikius

Vienas svarbiausių minėtų tautinių mažumų mokyklų siekių – išlaikyti dvylikametę mokyklą. „Mes siekiame, kad visų interesai būtų išgirsti, tačiau vadovaujamės ir bendrosiomis strategijomis. Dabar visos mokyklos yra suskirstytos į pradines, progimnazijas, pagrindines ir gimnazijas“, – kalbėjo V.Benkunskas. Tiesa, palikta išimtis – specializuota ilgoji gimnazija – kurios minėtos dvi tautinių mažumų mokyklos ir siekia.

Vis dėlto, minėtos mokyklos užsibrėžė tikslus tapti specializuotomis, o Savivaldybė, pasak V.Benkunsko, kuo gali, tuo prisideda.

Sostinės vicemeras teigė, kad ši išimtis buvo palikta labiau tokiems atvejams kaip M.K.Čiurlionio menų mokykla, kurioje vaikas tikrai kryptingai turi mokytis kuo ilgesnį laiką. Arba – kaimiškoms vietoms, kur įkurti keturių švietimo įstaigų tiesiog nėra galimybių. Vis dėlto, minėtos mokyklos užsibrėžė tikslus tapti specializuotomis, o Savivaldybė, pasak V.Benkunsko, kuo gali, tuo prisideda.

Šių metų rugsėjį Švietimo ministerija turi apsispręsti, ar pertvarkyti Antakalnyje esančią lenkų Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą į ilgąją gimnaziją su inžinerine pakraipa. Pasak vicemero, norint gauti specializuotos mokyklos akreditaciją noro neužtenka, reikia turėti ir tą atitinkančias patalpas – laboratorijas, specialias klases. Taigi Savivaldybė ir siūlo J.Lelevelio mokyklą perkelti į bene moderniausias švietimo patalpas Vilniuje, kur bus galima tai įrengti.

O Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos taryba dar 2014 metų gruodį pritarė, kad ji turi būti akredituota kaip ilgoji gimnazija ir joje mokykla tikisi įgyvendinti katalikiškojo ugdymo sampratą. Deja, Švietimo ministerija iki šiol neakreditavo mokyklos, nes katalikišką ugdymo sampratą įgyvendinanti mokykla privalo būti pertvarkyta į viešąją įstaigą, kurios vienas steigėjų turi būti religinė konfesija, o šiuo atveju mokyklos bendruomenė tokio steigėjo neturi.

Taigi, šios mokyklos klausimas dėl ne nuo Savivaldybės priklausančių priežasčių kol kas lieka atviras. Pažymėtina, kad Savivaldybė remia mokyklos pastangas tapti ilgąja gimnazija, tačiau pasisako už teisiškai korektišką kelią bendruomenės tikslui pasiekti.

V. Benkunskas vylėsi, kad viskas bus išspręsta racionaliai ir vasaros pabaigoje, priėmus paskutinius sprendimus dėl likusių vidurinių mokyklų pertvarkymo, jau labai greitai mokyklų pustuštėmis klasėmis nebeliks, o perpildytos įstaigos lengviau atsikvėps. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Video

Maudymosi kostiumėlių tendencijos

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Remontas be nervų

Sveikata

Svajonių virtuvė

Parašykite atsiliepimą apie 15min