Kiekvienas tarybos narys pagal miesto valdžios priimtą reglamentą pieštukams, popieriui ir pokalbiams telefonu gaus 600 Lt per mėnesį, nors anksčiau išsiversdavo ir su 200 Lt. Toks sprendimas esą buvo priimtas norint sulyginti visų tarybos narių gaunamas pajamas.
„Tarybos nario atlyginimas priklauso nuo to, kiek posėdžių jis lanko, ar dirba komitetuose ir panašiai. Alga gali svyruoti nuo 400 iki 1200 Lt. Taip pat kiekvienas gauna sumą kanceliarinėms išlaidoms, už kurias atsiskaityti nereikia“, – aiškino Vilniaus miesto tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė Vitalija Sodeikienė.
Pagrindinė tarybos nario alga taip pat priklauso nuo to, kiek jis laiko ruošiasi tarybos posėdžiams ar praleidžia bendraudamas su rinkėjais. Kiekvienas tarybos narys pats pildo savo darbotvarkę ir nurodo, kiek laiko kur praleido. „Pagal naują reglamentą politikai gali užsirašyti iki 60 val. darbo. Šis laikas dauginamas iš 13 Lt valandinio koeficiento ir taip gaunama dalis atlygio“, – pasakojo V.Sodeikienė. Neįmanoma sukontroliuoti, ar tarybos narys, pavyzdžiui, buvo susitikęs su rinkėjais. Tai iš esmės paliekama tarybos narių sąžinei, – sakė V.Sodeikienė.
Sąžinės reikalas
Anot specialistės, tikrinti, kuris tarybos narys kiek nuveikė, ar teisingai užrašė valandas ir kur išleido kanceliarinėms prekėms skirtus pinigus, nėra kam – apskaita ir kontrolė esą atsieitų brangiau, nei tie keli šimtai litų. „Neįmanoma sukontroliuoti, ar tarybos narys, pavyzdžiui, buvo susitikęs su rinkėjais. Tai iš esmės paliekama tarybos narių sąžinei“, – tikino V.Sodeikienė.
Vilniaus miesto tarybos nariai, patys pasitvirtinę didesnes kanceliarines išmokas, dėl jų reikalingumo nesutaria. Vieni tikina lėšas panaudojantys pagal paskirtį, kiti mano, kad tvarka neskaidri, ir pirštu baksnoja į Seimo langus, kur sistema tokia pati.
„Susitinki su rinkėjais, reikia nusinešti gėlių, išklausyti jų problemas. Važinėji transportu, kalbi telefonu. Visa tai kainuoja ir normalu, kad tai apmokama“, – dėstė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos lyderis Gediminas Rudžionis. Pasak pašnekovo, jei tektų kolekcionuoti viešojo transporto talonėlius ar rinkėjų parašas, įrodančius, kad susitikimas vyko, būtų prieita iki absurdo.
„600 Lt nėra daug, išleidžiu kur kas daugiau. Aišku, yra kolegų, kurie nevaikšto į posėdžius, nedirba komitetuose ir nesusitinka su rinkėjais, o kanceliarinių išlaidų vis tiek neatsisako“, – tikino G.Rudžionis. Politikas aiškino, kad tarybos nariai ir taip uždirba kone minimumą, todėl atsisakyti kanceliarinių išlaidų neketina.
Tiesa, daugelis tarybos narių turi kitą nuolatinį darbą, o tarybos nario funkcijas traktuoja kaip visuomeninę misiją, todėl, jų teigimu, kanceliarinės išlaidos yra ne kas kita kaip legalus vokelis. „Visa sistema iš esmės yra ydinga, tačiau mokėti reguliaraus ir nustatyto atlyginimo tarybos nariui neleidžia įstatymas. Jei politikas galėtų gauti normalią algą, pats pasiskirstytų, kur jam kiek išleisti. Dabar tiesiog nueita lengviausiu keliu – mokama alga, o mokesčiai neimami“, – samprotavo valdančiosios konservatorių partijos atstovas Vidas Urbonavičius.
Baksnoja Seimą
Kanceliarinių išlaidų sistemai nepritariantys politikai sutartinai baksnoja į Seimo langus. Esą kol nebus pakeistas savivaldos ir kiti įstatymai, niekas iniciatyvos nerodys. „Niekas neskaičiavo, kokios būtų sąnaudos, jei reikėtų tikrinti kiekvieną tarybos narį. Geriau, kad žmogus dirbtų ir uždirbtų, o ne dykai sėdėtų ir gautų 50 Lt. Kanceliarinės išlaidos nėra tokios sumos, dėl kurių reikėtų laužyti ietis. Šiuo metu yra svarbesnių darbų“, – tikino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
 |
| Mero V.Navicko teigimu, kol tarybos narių apmokestinimo tvarka nebus pakeista Seime, politikų kanceliarinės išlaidos nebus viešinamos. |
Pasak jo, savivaldybės vadovaujasi įstatymo raide, tad kol Seimas nepakeis tvarkos, inicijuoti pakeitimų neketinama. „Kiek man teko girdėti, reikalingi įstatymo pakeitimai jau yra svarstomi, tada bus imamasi veiksmų ir savivaldybėje. Patys viešinti tarybos narių išlaidų neketiname“, – reziumavo sostinės meras Vilius Navickas.
Siūlo konkursus
Viešumas yra pagrindinis skaidrumo pamatas, tačiau politikai tiek Seime, tiek savivaldybėse jo vengia. Viešojo administravimo specialistai tikina, kad tokio dviveidiško elgesio ištakų reikėtų ieškoti tradicijose.
„Nereikia pamiršti konteksto, daug politikos subtilybių paveldėjome iš komunistinio bloko, daug ką paėmėme iš pavyzdinių demokratijų ir bandėme pritaikyti sau. Skandinavijos šalyse parlamentarams taip pat skiriama pinigų kanceliarinėms prekėms, tačiau jų moralės ir atsakomybės lygis daug aukštesnis. Neabejoju, kad paprašyti jie savo išlaidas paviešintų ir pagrįstų“, – aiškino Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjas Vainius Smalskys.
Administravimo ekspertas Lietuvos politikams siūlo įvesti pastovią algą o kanceliarinėms prekėms – degalams, mobiliajam ryšiui ir kitoms paslaugoms – skelbti viešąjį konkursą. „Taip paslaugos būtų gaunamos mažiausia kaina, vis dėlto tai yra valstybės – visų mūsų pinigai. Už juos turėtų būti atsiskaitoma“, – apeliuodamas į politikų sąžinę tvirtino V.Smalskys.
Keturi miestai
Kanceliarinių išlaidų sistema naudojama visuose šalies miestuose. Pasiteiravus keliose savivaldybėse paaiškėjo, kad daugiausia neapmokestinamų pinigų gauna Kauno bei Druskininkų valdininkai, mažiausiai – Vilniaus politikai: Vilnius – 600 Lt, Druskininkai – apie 2000 Lt, Kaunas – 1700 Lt, Klaipėda – 700–840 Lt.
