Tris dešimtmečius trunkančią šalies skiepų istoriją atskleidžia daugiau nei 30 metų vaikų gydytojo patirtį turintis habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius Vytautas Usonis.
Tragiški tyrimų rezultatai
– Atgavus nepriklausomybę beveik iš karto atsisakyta imunobiologinių preparatų ir vakcinų iš Sovietų Sąjungos, nors tuo metu alternatyvos buvo labai neaiškios – dėl pinigų trūkumo teko ieškoti užsienio šalių paramos. Dėl ko buvo nuspręsta nebenaudoti sovietinių vakcinų?
– Su Danijos valstybinio instituto „Statens Serum Institut“ pagalba atlikome vakcinų sudėties tyrimą. Rezultatai buvo tragiški: nemaloniai nustebino vakcinų kokybė, jų imunogeniškumas.
Rezultatai buvo tragiški: nemaloniai nustebino vakcinų kokybė, jų imunogeniškumas.
Faktiškai, priežastis atsisakymo buvo tik dėl vakcinų kokybės.
Pradėjome bendradarbiauti su Pasauline sveikatos organizacija (PSO) ir kitomis organizacijomis.
Savo padėties įvertinimas ir būklė, kurią tuo metu pamatėme, vertė ką nors daryti. Ir darėme: 1992 metais buvo patvirtinta pirmoji nacionalinė imunoprofilaktikos programa.
Pagrindu buvo paimta PSO rekomenduojama programa Europos šalims, ji buvo adaptuota Lietuvai.
Vienas pagrindinių šios programos teiginių buvo, kad Lietuvoje turėtų būti skiepijama tik tarptautinius standartus atitinkančiomis vakcinomis.
Sovietinės vakcinos tų standartų neatitiko. Nuo 1993 metų visiškai atsisakėme sovietinių vakcinų.
Tuo metu mums labai pagelbėjo Danija, kuri nuo 1993 metų kelerius metus finansavo mūsų skiepų programą.
Jie mums skyrė ne pinigus, o Danijos gamybos Europos standarto vakcinas. Kelerius metus buvo skiepijama jomis.
Vėliau, kaip iki šiol besivystančioms šalims rekomenduoja PSO, Danijos indėlis mažėjo ir Lietuvos valstybė po truputį perėmė imunoprofilaktikos programos finansavimą. Tokia buvo pati pradžia.
– Sakote, kad sovietinių vakcinų atsisakyta dėl prastos jų kokybės. Ar tai reiškia, kad jos buvo neveiksmingos?
– Negalima sakyti, kad sovietinės vakcinos buvo išvis netinkamos naudoti – skiepijant pasiekta labai gerų rezultatų valdant įvairias ligas: difteriją, kokliušą, poliomielitą, raupus.
Bėda ta, kad paskutiniaisiais metais, pradedant 8–9 dešimtmečiais, labai įsigalėjo antivakcininės, skeptiškos nuotaikos visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.
