Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Specialioji komisija siūlo Seimui leisti naikinti kyšininkavimu įtariamo Ryšardo Skirtuno neliečiamybę

Ryšardas Skirtunas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Ryšardas Skirtunas
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį Seimo specialioji komisija nusprendė siūlyti Seimui naikinti Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno neliečiamybę. Ketvirtadienį komisija gavo papildomos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir prokurorų informacijos ir vienbalsiai nutarė, kad įrodymų yra pakankamai, kad teisėjo neliečiamybė būtų panaikinta.

R.Skirtuno neliečiamybė naikinama pilna apimtimi – į jo prašymą neleisti jam taikyti suėmimo, komisija neatsižvelgė. 

„Neturėjome motyvo, kodėl reikėtų tenkinti tokį teisėjo prašymą, nes susipažinome su STT ir prokuratūros pateikta medžiaga, tai yra įvairiais protokolais, kuriuose yra duomenys iš įvairių fiksuotų veiksmų ir, mes manome, kad tai yra pakankami duomenys manyti, kad nusikaltimai galimai buvo padaryti. Ne Seimo klausimas spręsti kaltės dalyką“, – sakė V.Bacevičius.

Komisijai ketvirtadienį be dokumentų buvo pateiktos ir R.Skirtuno pokalbių išklotinės.

Komisijos narys Konstantas Ramelis aiškino, kad komisijos nariams ketvirtadienį pateikta papildoma medžiaga padėjo nuspręsti, kad prokurorų įrodymai nėra išgalvoti.

„Buvo generalinio prokuroro pranešime aplinkybių, kurios labai svarbios nustattant įtarimų kaltės sunkumo laipsnį. Mums reikėjo pasitvirtinti, kad tokie įrodymai yra, kad nėra išsigalvota“, – sakė K.Ramelis.

Prokuroras Linas Kuprusevičius taip pat sako, kad Seimo narių domėjimasis įrodymais neperžengė ribų.

„Žmonės turi priimti sperndimą, kažkiek lemia žmogaus likimą, tai be medžiagos negali to padaryti. Jie prašė nei per daug nei per mažai – tiek, kiek galime pateikti“, – sakė prokuroras.
 

Generalinis prokuroras Darius Valys balandžio 12 dieną kreipėsi į Seimą, kad būtų panaikinta teisėjo R.Skirtuno neliečiamybė, mat jam norima pateikti įtarimus dėl kyšininkavimo. Parlamentarams prokuratūros vadovas sakė, kad R.Skirtunas įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų už Laimonui Jurgelevičiui palankius sprendimus.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas praėjusių metų gruodžio 12 dieną priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje L.Jurgelevičius pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo, jam skirta trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Generalinio prokuroro duomenimis, R.Skirtunas dėjo pastangų, kad būtų paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, kuri nagrinės L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Jis buvo paskirtas pranešėju šioje byloje. Be to, priimdamas pinigus iš teisiamojo advokato Vitoldo Petravičiaus esą pažadėjo palankų nuosprendį jo ginamajam.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl šio teisėjo atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą.

R.Skirtunas Vilniaus apygardos teisme dirba nuo 2007 metų gegužės.

1984–1991 jis dirbo Vidaus reikalų ministerijoje tardytoju, Tardymo skyriaus poskyrio viršininko pavaduotoju.

1991–1993 metais buvo bendrovės „Hermes“ juristas, 1993-iųjų kovą tapo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėju ir juo dirbo iki paskyrimo į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas.
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min