Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 4d. 10:00 , Atnaujinta: 2021 kovo 4d. 12:33

Pristatytas grėsmių Lietuvai vertinimas: įspėjo dėl karinio aktyvumo pasienyje, intensyvesnio verbavimo

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) parengė 2021–2022 metais Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimą. Ketvirtadienį dokumentas pristatytas Seime.

„Grėsmės iš esmės nepasikeitė, bet jos pasipildė naujais iššūkiais dėl pandeminės situacijos.

Problemos, kurios kyla socialinėje ir ekonominėje srityse, kelia sumaištį ir didina, be jokios abejonės, nėrimo lygį mūsų visuomenėje.

Žvelgiant iš žvalgybos perspektyvos, grėsme Lietuvos Respublikai ir jos nacionaliniam saugumui tampa tuomet, kai šia trapia situacija nori pasinaudoti konkretūs subjektai iš išorės arba veikėjai valstybės viduje“, – per spaudos konferenciją Seime kalbėjo VSD direktorius Darius Jauniškis.

Su visu dokumentu galite susipažinti čia:

Šeštajame Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtame vertinime, kaip ir ankstesniais metais, teigiama, jog didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui kelia Rusija, Lietuvoje vykdanti žvalgybinę veiklą, prie NATO šalių sienų demonstruojanti karinę galią ir aktyvumą.

Įtampos dėl kaimyninių valstybių galimų ketinimų

Į tai, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, reaguoja ir Lietuva.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

„Mūsų veiksmai stiprinant atsparumą, karinį atsparumą tame tarpe, per pastaruosius šešerius metus ryškiai matomi. Tai ne tik sąjungininkų pajėgumai Lietuvoje – priešakinis batalionas, amerikiečių rotuojamas batalionas, bet ir dabartinės Vyriausybės įsipareigojimai visą šią politiką tęsti“, – kalbėjo jis ir tikino, kad šioje srityje darbo dar daug.

Tarnybos daro prielaidą, kad 2021-aisiais Rusijos kariniai manevrai prie Lietuvos ir kitų NATO šalių pasienyje vyks dar intensyviau, didės netyčinių incidentų rizika: rugsėjį Kaliningrado srityje ir visoje Vakarų karinėje apygardoje planuojami strateginiai mokymai „Zapad“, Rusijos ir Baltarusijos bendrų mokymų ir kitų karinių renginių skaičius turėtų augti trečdaliu.

„Tai, kad [„Zapad“] mokymai įprastai organizuojami neskaidriai, selektyviai ir nepilnai pateikiama informacija dėl dalyvių skaičiaus, mokymų rajono scenarijaus, kuria papildomas įtampas dėl kaimyninių valstybių galimų ketinimų“, – komentavo spaudos konferencijoje dalyvavęs AOTD direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elegijus Paulavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elegijus Paulavičius

Susisaisčiusi Minsko ir Kremliaus karinė politika

Tiesa, jis tikino, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog „Zapad“ mokymais bus dangstomasi siekiant vykdyti „kažkokius agresyvius veiksmus prieš kaimynines valstybes“.

Juos esą ketinama atidžiai stebėti.

„Tokie mokymai kaip „Zapad“ rodo, kad, nepaisant pernai įsiplieskusių neramumų Baltarusijoje, Minsko karinė politika nesikeičia ir išlieka tvirtai susaistyta su Rusija, kurią Aleksandras Lukašenka laiko savo valdžios išlikimo garantu“, – dėstė E.Paulavičius.

„Scanpix“/AP nuotr./Ppratybos „Zapad“
„Scanpix“/AP nuotr./Ppratybos „Zapad“

Vertinime teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos grupuotės kibernetinėms atakoms prieš taikinius Vakarų valstybėse išnaudojo Lietuvos informacinių technologijų paslaugų sektoriaus infrastruktūrą – dalis Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinio šnipinėjimo grupuotės APT29 atakų prieš COVID-19 vakciną kuriančias organizacijas Vakaruose buvo vykdomos pasinaudojant Lietuvos IT infrastruktūra.

Išaugo kibernetinių atakų grėsmė

D.Jauniškis nurodė, jog kibernetinių atakų ir informacinių kibernetinių atakų grėsmė prieš Lietuvos institucijas ir verslą ženkliai išaugo.

„Lietuvos žvalgyba yra ne kartą įspėjusi apie šitą grėsmę ir rekomendavusi skirti daugiau dėmesio ir investicijų kibernetinio saugumo problemoms ir rizikoms spręsti“, – sakė jis.

Lietuvos žvalgyba yra ne kartą rekomendavusi skirti daugiau dėmesio ir investicijų kibernetinio saugumo problemoms ir rizikoms spręsti.

Kaip reikšmingiausią Lietuvos kaimynystėje įvykusį pokytį Lietuvos žvalgybos tarnybos išskiria politinę krizę Baltarusijoje, per kurią Lietuva išreiškė paramą demokratinei Baltarusijos opozicijai.

Į tai prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas, tarnybų vertinimu, sureagavo agresyviai: Baltarusija paskelbė atsakomąsias sankcijas Lietuvos piliečiams, nurodė sumažinti diplomatinių atstovybių Baltarusijoje darbuotojų skaičių, siekė paveikti verslo bendruomenę, gąsdindama ekonominėmis poveikio priemonėmis, bandė per žiniasklaidą formuoti viešąją nuomonę, apribojo bendradarbiavimą užkardant nelegalią trečiųjų šalių piliečių migraciją per Lietuvos ir Baltarusijos sieną.

Grėsmių vertinime perspėjama, jog panašių veiksmų galima tikėtis ir 2021 metais.

Atominė elektrinė – „pretenzingas Rusijos projektas“

Dokumente užsimenama ir apie Baltarusijoje pradėjusią veikti Astravo atominę elektrinę.

„Matome tai kaip labai pretenzingą Rusijos projektą“, – įvertino D.Jauniškis.

Baltarusijai, pasak jo, trūksta kompetencijos kontroliuoti procesus elektrinėje bei spręsti iškylančias problemas.

„Svarstoma netgi galimybė atsisakyti savarankiško elektrinės eksploatavimo ir paversti ją „Rosatom“ filialu“, – sakė VSD vadovas.

Baltarusija demonstravo karinę galią

Lietuvos žvalgyba savo ataskaitoje konstatavo, kad A.Lukašenka kaltę dėl po rinkimų kilusių protestų Baltarusijoje suvertė Vakarams.

„Scanpix“/AP nuotr./Protestas Baltarusijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Protestas Baltarusijoje

Jis ėmėsi valstybės sienos apsaugos stiprinimo, vakarų kryptimi perdislokavo daugiau karinių dalinių ir surengė parodomųjų karinių mokymų seriją.

Nors Baltarusijos karinių mokymų intensyvumas buvo aukštas, o priešiška retorika aštri, teigiama, kad esminio poveikio Lietuvos ir regiono saugumui režimo veiksmai nepadarė.

Vis dėlto šią retoriką A.Lukašenka ir toliau naudoja, o nestabilaus režimo pasirengimas ir galimybė imtis kraštutinių veiksmų siekiant išlaikyti valdžią, tarnybų vertinimu, yra įtampą Lietuvos kaimynystėje keliantis veiksnys.

Didesni verbavimo mastai

Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtame dokumente kalbama ir apie Baltarusijos bei Rusijos pareigūnų pastangas verbuoti į šias šalis vykstančius piliečius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jauniškis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jauniškis

„Mastai šiuo metu padidėję. <...> Yra išnaudojamus galimybės būtent pasienyje <...>. Intensyvumas yra padidėjęs“, – teigė D.Jauniškis, bet pridūrė, kad tikrąjį verbavimo mastą nustatyti būtų sudėtinga.

Gyventojus, galimai susidūrusius su verbavimo atvejais, jis ragino kreiptis į VSD.

Kremliaus įtaka sąmokslo teorijų skleidėjams

Grėsmių situaciją, pasak tarnybų, keičia COVID-19 pandemija.

Protestų organizatoriai pademonstravo neblogą koordinavimo įgūdį.

„Mūsų valstybėje buvo kelios dešimtys bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus apribojimus, bet jos nebuvo sėkmingos.

Visgi, protestų organizatoriai pademonstravo neblogą koordinavimo įgūdį. Nemaža dalimi tai mąstysenai ir priešpriešai [įtaką] padarė Kremliaus brukama propaganda ir melagienos apie skiepus, Vakarų neįgalumą valdyti šią pandeminę situaciją“, – teigė D.Jauniškis.

Tarnybų duomenimis, tebesitęsiant pandemijai autoritarinės valstybės, prisidengdamos siekiu nustatyti užsikrėtusių žmonių kontaktus, plečia masinį vietinių ir iš užsienio atvykusių asmenų sekimą, o Rusija ir Kinija naudojasi pandemijos situacija diskredituodamos priešiškomis laikomas valstybes, mėgina gerinti savo tarptautinį įvaizdį.

Kaip COVID-19 pandemiją išnaudoja Kinija ir Rusija

Medicininę paramą ir inovacijas jos, tarnybų teigimu, ėmė naudoti kaip įtaką tarptautinėje arenoje galintį didinti galios šaltinį, pavyzdžiui, Kinija Lietuvoje ėmėsi vykdyti „kaukių diplomatiją“, skleisti propagandą šalies informacinėje erdvėje.

Rusija galios didinimui esą pasirinko COVID-19 vakciną.

„Aš manau, kad Rusija taip pat, kaip ir Kinija, <...> daro įtaką. Ir galbūt ne „kaukių diplomatija“, bet „vakcinų diplomatija“. Galima įvardyti, kad pasinaudodama Vakarų valstybių silpnybe gaminti pakankamą vakcinų kiekį, be abejo, Rusija išnaudoja vakciną „Sputnik“ kaip priemonę daryti įtaką pasauliui“, – teigė D.Jauniškis.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Sputnik V“ vakcina
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Sputnik V“ vakcina

Į klausimą, ar Lietuviai reikėtų įsigyti Kinijos ar Rusijos pagamintų vakcinų nuo COVID-19, VSD vadovas atsakyti nenorėjo.

„Tą klausimą norėčiau nukreipti į sprendimų priėmėjus, į politikus, kurie turėtų apsispręsti, ar mums tinkama naudoti Kinijos ir Rusijos gaminamą produkciją, šiuo atveju vakciną, ar ne“, – teigė jis.

Mano, kad diskusija apie „Sputnik“ – primesta

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko L.Kasčiūno vertinimu, diskusija apie Kinijos ar Rusijos vakcinų įsigijimą yra primesta.

„Dabar mes diskutuojam apie tai, kas kažkur, kažkada bus, ir tai yra būtent vakcininio nacionalizmo išdava, kai per tokius pasiūlymus bandoma suskaldyti Europos Sąjungą“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Politiko nuomone, Lietuvai pirkti Kinijos ar Rusijos pagamintų COVID-19 vakcinų nereikėtų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min