Dabar populiaru
Publikuota: 2017 kovo 16d. 10:13 , Atnaujinta: 2017 kovo 16d. 14:05

STT: buvęs „Leo LT“ vadovas Rymantas Juozaitis mirga tarptautinio masto korupcijos skandale

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas R.Juozaitis įsitikinęs: Lietuvai būtina vystyti ir atominę energetiką, ir atsinaujinančius energijos šaltinius.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Rymantas Juozaitis

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, atlieka sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo.

Tyrimo centre – vienu įtakingiausių Lietuvos energetikos veikėjų ilgą laiką buvęs Rymantas Juozaitis, savo biografijoje turintis ir vadovavimą sužlugusiam „Leo LT“ projektui. STT pateikiamos užuominos rodo, kad kalbama apie dešimtis milijonų eurų.

Krėtė ne tik R.Juozaitį

Siekiant išsiaiškinti galimas korupcines schemas ir visus jų dalyvius, vykdant viešuosius pirkimus, vakar STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tęsdami reikiamus ir suplanuotus tyrimo veiksmus, atliko apklausas bei kratas buvusio AB „Lietuvos energija“ vadovo Rymanto Juozaičio bei buvusio AB „Lietuvos elektrinė“ vadovo Prano Noreikos gyvenamosiose vietose.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rymantas Juozaitis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rymantas Juozaitis

Įtariama, kad laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2009 metų tuometinėms AB „Lietuvos elektrinė“ ir AB „Lietuvos energija“ (kurių pagrindinė akcininkė buvo Lietuvos Respublika ir valdžiusi akcijas per Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją), organizuojant ir įgyvendinant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, galėjo būti vykdomos nusikalstamos veikos – stambaus masto kyšininkavimas ir papirkimas, siekiant paveikti viešųjų pirkimų rezultatus ir įsigytų paslaugų bei vykdytų darbų netrukdomą tęstinumą.

Galimai neskaidrūs viešieji pirkimai ir korupcinės veikos susijusios su „Aplinkos ir techninio Lietuvos elektrinės atnaujinimo“ Elektrėnuose projektu bei Kauno hidroelektrinės modernizavimo projektu, kuriuose dalyvavo tiek užsienio įmonės, tiek ir subrangovai iš Lietuvos.

Tyrimas tęsiamas.

R.Juozaitis: tyrimas – ne tuo adresu

15min pakalbino R.Juozaitį, kuris dabar yra Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas.

– Pone Juozaiti, kaip pakomentuotumėte kratas jūsų namuose ir įtarimus dėl kyšininkavimo?

– Tai yra klaida. Tais metais nebuvau Lietuvos elektrinės vadovu, nebuvau ir valdyboje. Tuo metu buvau „Lietuvos energijos“ vadovas, tad prie tų reikalų nebuvau priėjęs.

Tai yra Pranciškaus Jurgučio (buvęs „Kruonio HAE statyba" vadovas – 15min) reketas, jis kažką ten darė su „Alstom“, o ne aš.

– Kuo jūs jį kaltinate?

– Tyrimas sukurptas vieno žmogaus parodymais. O jis juk ligonis. Jo skundas yra dezinformacija, melas ir reketas.

– Bet juk čia vyksta tarptautinis tyrimas, kurį pradėjo britai. Kuo čia dėtas P.Jurgutis?

– Aš nieko daugiau nenoriu komentuoti šia tema, nes žinote, kaip būna, kai per daug prikalbi.

– Ar jums pareikšti įtarimai?

– Lyg ir taip. Tačiau dar kartą kartoju – kaltinimai ne tuo adresu.

Vėliau R.Juozaitį pakalbino BNS. Šį kartą jo atmintis jau buvo geresnė. Pateikiame BNS ir R.Juozaičio pokalbį.

– Ar galite patvirtinti, kad trečiadienį jūsų namuose atliktos kratos?

– Taip.

– Ar buvo atlikti poėmiai, paimti kažkokie dokumentai, ko ieškojo pareigūnai?

– Nieko nerasta, kadangi šitoje istorijoje esu tik asmuo, kuris kaltinamas tuo, ko nėra absoliučiai, remiantis vieno žmogaus parodymais.

– Ar galite patikslinti, kuo esate kaltinamas?

– Gal dabar nekomentuosiu, kadangi yra procesas. Gal bus spaudos konferencija ar pranešimas padarytas mano.

– Ar pareigūnai jums pareiškė oficialius įtarimus?

– Nenoriu komentuoti šito dalyko, kadangi tyrimas falsifikuotas. Tai yra šmeižtas ir šmeižtą naudoja tam tikri žmonės.

– Kalbant apie „Alstom“ ir jos kyšininkavimo bylą, ar pamenate, kaip ši įmonė atėjo į Lietuvą, kur gavo du didelius užsakymus?

– Lietuvos elektrinė galėtų pati komentuoti, nes ne aš vadovas buvau ir nedalyvavau šitam procese (Lietuvos elektrinės modernizavimo – BNS). Dėl Kauno HES buvo pasaulinis atviras konkursas, kur jie („Alstom“ – BNS) laimėjo ir dirbo. O ten dabar yra ginčas tarp jų ir subrangovų.

– Kodėl buvo pasirinkta būtent „Alstom“ bendrovė?

– Laimėjo geriausias pasiūlymas. Aš nebuvau atsakingas, buvo žmonės, kurie buvo atsakingi ir vedė konkursus.

– Kokiais kriterijais vadovavotės, rinkdamiesi konkurso nugalėtoją?

– Negaliu aš prisiminti, kas buvo prieš 10 metų. Buvo geriausias pasiūlymas, be abejo.

– Ar valdžios atstovai, tuomet jus kuravusi Ūkio ministerija domėjosi šiuo konkursu?

– Niekas neturėjo jokių pretenzijų – nei viešieji pirkimai, nei valdžia. Čia viskas eina pagal subrangovų skundą, subrangovas su „Alstom“ kaunasi.

– Ar galite patikslinti, kokia įmonė buvo pasirinkta subrangove?

– „Klaipėdos hidrotechnika“, Pranciškus Jurgutis, žinomas žmogus, kuris reketuoja pusę Lietuvos.

– Ūkio ministerija ar tuometinis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas domėjosi šiuo konkursu?

– Jis domėjosi tik, kad būtų tas, kas yra įrašyta Lietuvos energetikos strategijoje, kad tie darbai būtų padaryti laiku, daugiau niekuo nesidomėjo.

– Ar su V.Uspaskichu kalbėjote apie „Alstom“ ir jų galimybes atlikti šiuos darbus?

– Aš nekalbėjau su juo apie jokius darbus. Mano pavaldume buvo „Kauno energetikos remontas“, kuris visą laiką gerai dirbo. Aš visą laiką kovojau, kad „Alstom“ paimtų juos į subrangovus.

– Bet nepaėmė?

– Labai mažą dalį gavo. Tai aš visąlaik kovojau, kad „Kauno energetikos remontas“ būtų ta kompanija, kuri dirbtų įvairiuose projektuose Lietuvoje. Šitoje vietoje jie su kaina konkuruodami sukėlė tam tikrą didžiulį pyktį visų šitų veikėjų, kurie dabar pila purvą.

– O kokią užsakymo dalį gavo „Klaipėdos hidrotechnika“?

– Tikrai nežinau, neatsimenu ir negaliu pasakyti.

– Kai pastebėjote tuos nesutarimus su subrangovais, ar kalbėjote apie tai su Ūkio ministerija, nebandėte spręsti situacijos?

– Čia ne mūsų kompetencija. Kadangi generalinis rangovas visąlaik gaudavo raštus ir priežiūrą, kad viskas būtų daroma laiku, kokybiškai ir geriausia kaina.

– Ar bendrovei „Alstom“ priekaištų neturėjote?

– Aš jau nebedirbau, kai jie baigė darbus. Mes tik juos visąlaik spaudėm, buvo raštai rašomi, kad darbai būtų padaryti laiku ir kokybiškai.

– Ar, jūsų žiniomis, ir Elektrėnuose Lietuvos elektrinė samdė tuos pačius subrangovus?

– Pagal mane taip, bet tiksliai negaliu pasakyti.

– 2014 metų gruodį du elektros inžinerijos bendrovė „Alstom Power“ darbuotojai Nicholasas Reynoldsas ir Johanesas Villius Venskus apkaltinti dėl aštuonerius metus trukusio kyšininkavimo. Ar jūs pažįstate šiuos asmenis?

– J.Venskų pažįstu, kadangi jis ilgai Lietuvoje buvo ir darbavosi, o kito nepažįstu.

– Ar galite patikslinti, kada su juos susipažinote? Ką jis Lietuvoje dirbo?

– Jis buvo atsakingas už Baltijos šalis, buvo projektų vadovas.

– Ar jis turi lietuviškų šaknų?

– Jis kalba lietuviškai, turi, matyt, šaknų.

– O kada su juo susipažinote?

– Bijau pasakyti. Man atrodo, kad po konkursų, kai „Lietuvos energijos“ filialas „Kauno energetikos remontas“ dalyvaudavo konkursuose ir norėjo darbų gauti. Bet tarptautiniame tyrime pasakyta dėl tų dviejų asmenų ir Lietuvos elektrinės vadovybės. Aš čia visai ne prie ko.

– Bet STT ketvirtadienį pranešė, kad atlieka tyrimą ir dėl Kauno HES.

– Čia remiantis vieno žmogaus, ligonio (P.Jurgučio – BNS) parodymais, kuris reketavo mane visą laiką. Iš pradžių reketavo, kad gautų darbų, bet jis pas mus „Lietuvos energijoje“ nė vieno konkurso nelaimėjo, nė vieno darbo, nieko negavo, o paskui, kai jau nebedirbau („Lietuvos energijoje“ – BNS) pradėjo reketuoti, kad duočiau jo naudai atitinkamus parodymus.

– Grįžtant prie J.Venskaus, ar, jūsų žiniomis, jis dažnai lankydavosi Lietuvoje, ar atvyko tik dėl elektrinių rekonstravimo konkursų?

– Man rodos, jis su „Alstom“ kompanija Baltijos šalyse pakankamai seniai dirbo, dar praeitame amžiuje.

– Ar „Alstom“ turėjo didelių užsakymų ir kitose Baltijos šalyse?

– Man atrodo, jie Latvijoje dideles hidroelektrines rekonstravo ir dabar rekonstruoja.

– Ar galite patvirtinti, kad už Kauno HES rekonstrukcijos projektą iš Ūkio ministerijos buvo atsakingas tuometinis ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas?

– Ne, už Kauno projektą pirmiausiai buvo atsakingas Kauno HES direktorius.

– Bet jis buvo pavaldus ministerijai?

– Ne, jis buvo pavaldus „Lietuvos energijai“, kur kiekvienas pavaduotojas turėjo savo veiklos sritį. Už tą projektą (Kauno HES rekonstrukcijos – BNS) buvo atsakingas mano pavaduotojas Vladas Paškevičius. Mano nei konkursų pravestų, nei parašų nėra. Bet tai buvo tarptautinis atviras konkursas ir šitoj vietoj nekyla jokių klausimų, kadangi vienintelis turbūt projektas, kuris įrašytas į strategiją ir atliktas gerai, kokybiškai, stovi nauja elektrinė, kuri stovės dar 50–60 metų.

– Bet tuometinė „Lietuvos energija“ turėjo ir politinę dimensiją, buvo pavaldi Ūkio ministerijai?

– Buvo, be abejo.

– Ar A.Ignotas iš Ūkio ministerijos buvo atsakingas už šitą projektą?

– Negaliu pasakyti, kas iš ministerijos buvo atsakingas. Man atrodo, kad iš ministerijos jie atsakingi už bendrą veiklą, o atskirais projektais niekas nesidalina, kas už ką atsakingi.

– Ar buvote kada nors kartu susitikę su A.Ignotu ir J.Venskumi?

– Ne, neprisimenu tokio susitikimo, nebuvome.

Nei 15min, nei BNS kol kas nepavyko susisiekti su P.Jurgučiu. P.Noreika atsisakė teikti komentarus, nes ketvirtadienį pareiškė esantis šventėje.

Klibina dėl 42 mln. eurų verto užsakymo

Remiantis STT pateiktais duomenimis, panašu, jog R.Juozaičio padai svyla dėl dešimtimis milijonų eurų vertinamų projektų. Pavyzdžiui, STT įvardija, kad 2004–2009 m. vykdyti tarptautiniai pirkimai susiję su Kauno hidroelektrinės modernizavimu. Būtent toks pirkimas įvyko 2004 m.

Tada „Lietuvos energijos“ paskelbtame Kauno hidroelektrinės rekonstravimo konkurse dalyvauti panoro keturi dalyviai, tačiau realiai dalyvavo tik vienas – Švedijos įmonė „Alstom Power Sweden“. Suomijos bendrovė „ABB Oy“ bei Vokietijos „Siemens Power Generation“ iš konkurso iškrito. Suomiai nepakviesti pateikti pasiūlymo, nes „neatitiko konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų”, o „Siemens“ esą nepateikė pasiūlymo savo iniciatyva.

Konkurse taip pat dalyvavo Lietuvos įmonė „Iremas“ su partneriais iš Vokietijos ir Austrijos. Šio konsorciumo pasiūlymas atmestas, nes „neatitiko reikalavimų“.

Be konkurencijos likę dalyviai iš Švedijos gavo labai solidų kontraktą – 147,6 mln. litų arba daugiau kaip 42,7 mln. eurų. Konkursas paskelbtas 2004 m., o sutartis su „Alstom Power“ sudaryta 2005 m. liepą. Oficialioje šio pirkimo ataskaitoje nurodyta, kad švedai samdys ir subrangovus. Tačiau kokie tai subrangovai ir kokia dalis pinigų pyrago jiems atiteko – neįvardinta.

Luko Balandžio nuotr./Lietuvos elektrinės 9-asis blokas
Luko Balandžio nuotr./Lietuvos elektrinės 9-asis blokas

Tarptautinio rezonanso istorija

Tiesa, panašu, kad Švedijos įmone konkurso laimėtoją vadinti galima tik pagal registracijos vietą – faktiškai tai prancūziško kapitalo verslas. „Alstom“ vardas pastaraisiais metais garsiai skambėjo korupcinių istorijų kontekste. Lietuva tampa šio konteksto dalimi. STT atstovė Renata Saulytė BNS patvirtino, kad vienas tyrimo epizodų susijęs su Prancūzijos inžinerijos grupės „Alstom“ Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose įgyvendintu 200 mln. eurų vertės projektu.

Grupei „Alstom“ Jungtinėje Karalystėje prieš keletą metų pateikti kaltinimai dėl korupcijos Lietuvoje. 2014 metais „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusi Lietuvos elektrinė) pranešė, kad JK institucijos 2013 metais prašė informacijos, susijusios su 2005 metais joje pradėtais projektais, kuriuose kaip rangovai dalyvavo „Alstom“ kompanijos. Įmonė 2013 metų gegužę bendradarbiavo su STT, jai vykdant JK teisinės pagalbos prašymą.

Tuo metu bendrovė teigė neturinti informacijos, kad kokiems esamiems ar buvusiems darbuotojams būtų pateikti įtarimai.

„Alstom“ grupės elektros inžinerijos bendrovė „Alstom Power“ ir du jos darbuotojai Nicholasas Reynoldsas ir Johanesas Villius Venskus, kuris įmonėje tuomet jau nedirbo, 2014 metų gruodį apkaltinti dėl aštuonerius metus trukusio kyšininkavimo. Kaltinimai susiję su „Alstom Power“ sutartimis su Lietuvos bendrovėmis „Vilmetrona“ ir Lietuvos elektrinė, kuri dabar yra prijungta prie energetikos holdingo „Lietuvos energija“ įmonės „Lietuvos energijos gamyba“.

Londono teismo duomenimis, kaltinimai kyšininkavimu susiję su „Alstom“ Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose įgyvendintu projektu.

„Alstom Power“ priklausanti Švedijos bendrovė „Alstom Power Sweden“ Lietuvos elektrinėje įgyvendino maždaug 200 mln. eurų (apie 690,6 mln. litų) sieros šalinimo įrenginių statybos projektą – 2008 metų birželį Lietuvos elektrinės 7-ajame bloke ji įrengė sieros šalinimo įrenginius.

Pagal Lietuvos įstatymus minėtų nusikaltimų senatis yra 10 metų nuo paskutinio nusikaltimo.

Ne kartą teisto P.Jurgučio verslas bankrutavo

2013-aisiais už kyšio davimą nuteistam P.Jurgučiui pernai gruodį teismas skyrė lygtinį paleidimą. Per kelerius pastaruosius metus jis buvo teisiamas ir kitose bylose, rašė „Vakarų ekspresas“. Bankroto bylos yra iškeltos daugeliui P.Jurgučio įmonių, įskaitant „Klaipėdos hidrotechniką“, statybos bendrovę „Lokys“. P.Jurgutis buvo kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą įmonių turtą.

„Alstom Power Sweden“ subrangovė Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte buvo kita P.Jurgučio bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) statyba“.

„Su švedais visą laiką buvo sunku dirbti. Parenkant subrangovus, tarsi ir vadovavo toks Johnas Venskus. Bet kai reikėdavo priimti sprendimus, jis nusišalindavo ir būdavo nurodomas V.Karaliūnas („Alstom Power Lietuvos“ direktorius Viktoras Karaliūnas – BNS). Kompanijos „Alstom Power Sweden“ atstovų Švedijoje ne kartą klausėme, kas yra jų tikrasis atstovas Lietuvoje, bet atsakymų taip ir neišgirdome“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs P.Jurgutis.

„Kruonio HAE statyba“, kuriai „Alstom“ vėlavo mokėti už darbus, teigė patyrusi daug nuostolių ir kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, reikalavo, kad būtų sudaryta valstybinė komisija, kuri ištirtų padėtį. Vėliau pačios P.Jurgučio įmonės patalpose buvo atliktos kratos, įtariant P.Jurgutį suorganizavus Lietuvos elektrinės vykdytos statybos žurnalų vagystę.

Vadovaudamas valstybės įmonei, R. Juozaitis sukaupė nemažai turto

63-ejų R.Juozaitis tuometinei „Lietuvos energijai“ vadovavo nuo 2002 iki 2008-ųjų gegužės, kai kartu su „Vilniaus prekybos“ grupės įmone „NDX energija“ tapo Visagino AE projektą turėjusios įgyvendinti „Leo LT“ valdybos pirmininku.

2008 metų spalį R.Juozaitis neva dėl asmeninių priežasčių pasitraukė iš „Leo LT“ vadovo pareigų. Tuo metu neoficialiai kalbėta, kad jis galėjo trauktis dėl kelių priežasčių: socialdemokratų, kurių žmogumi laikytas R.Juozaitis, neva gali nebelikti naujoje valdančiojoje koalicijoje, nesugebėjimas sustabdyti Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl „Leo LT“ konstitucingumo, be to, skiriant R.Juozaitį buvo kalbama, kad jis dirbs laikinai, kol bus įkurta naujos atominės elektrinės valdymo bendrovė.

2007 metais paaiškėjo, kad R.Juozaičio žmonos ir dukters valdoma bendrovė „RNI Property“ supirkinėjo žemę prie Ignalinos atominės elektrinės. R.Juozaitis tuomet tikino negalįs žinoti, kur bei ką perka jo dukters ir žmonos valdoma bendrovė, nes tai yra jų verslas.

R.Juozaitis 2012 metais buvo įtrauktas į turtingiausių lietuvių sąrašą – tuomet jo turtas įvertintas 53,6 mln. eurų. Dabar jam priklauso investicijų į energetikos projektus bendrovė ENG.

Milijonus sukaupė prekiaudamas akcijomis

R.Juozaitis BNS teigė, kad pateikti duomenys apie jo turtą yra netikslūs.

„Čia vėl šmeižtas, čia buvo užsakymas, tikrai nėra teisybė“, – BNS sakė R.Juozaitis, paklaustas, ar tiesa, kad turi turto už daugiau kaip 50 mln. eurų.

„Labai netikslu, aš galiu pasakyti, kad tai keliasdešimt kartų mažesnė suma. (...) Pasižiūrėkite, praėjusių metų mano vertinime buvo 5 ar 6 mln. eurų – BNS)“, – pridūrė R.Juozaitis.

Jis teigė turtus sukaupęs investuodamas į vertybinius popierius, o tai daro nuo 1992 metų.

„Jeigu pradėti nuo čekinės privatizacijos ir žaisti akcijomis – „Gazprom“ akcijos pabrango 8 tūkst. kartų, jei skaičiuotume nuo 1993-1994 metų. Tai yra paprastas dalykas – akcijų biržose žaidi, jeigu yra prieaugis, atitinkamai pasiimi iš banko paskolą, pervedi ir šitoj vietoj labai graži aritmetika. Paskaičiuokit, kiek vien iš savo atlyginimo šitoj vietoj galima gražiai žaisti, tik bijo visi. Aš, kai buvau „Lietuvos energijoje“, propagavau, kad kiekvienas vadovas turėtų „Lietuvos energijos“ akcijų. Aš pats turėjau „Lietuvos energijos“, „Lesto“ akcijų, sumos nedidelės, bet jos būtinos, kad vadovas jaustų bendrą pulsą“, – kalbėjo R.Juozaitis.

Jis teigė ir šiuo metu turintis Lietuvos energetikos įmonių akcijų, tačiau konkrečių įmonių įvardinti nenorėjo.

„Alstom“ už kyšius JAV yra gavusi milžinišką baudą

Prancūzijos „Alstom“ yra viena prieštaringos reputacijos Rusijos koncerno „Transmashholding“ akcininkių, įmonė taip pat siejama su Rusijai planuotų parduoti dviejų karinių laivų „Mistral“ statyba.

2015 metų lapkritį JAV federalinis teismas „Alstom“ už kyšininkavimą nubaudė 772 mln. JAV dolerių (726,8 mln. eurų) bauda. Tai didžiausia bauda, kuri JAV skirta užsienio kyšininkavimo byloje.

„Alstom“ pripažino kaltę nustačius, kad ji per dešimtmetį sumokėjo daugiau nei 75 mln. JAV dolerių kyšių, kad laimėtų 4 mlrd. eurų vertės konkursų Egipte, Indonezijoje, Saudo Arabijoje, Taivane. Iš jų įmonė uždirbo apie 300 mln. JAV dolerių pelno.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min