„Slaptas balsavimas nepanaikintų galimo išorinio spaudimo rizikos LRT tarybos nariams, priešingai – slaptas balsavimas neleistų identifikuoti ir valdyti galimus interesų konfliktus, taip pat įvertinti, ar tarybos narių sprendimai buvo priimti laikantis objektyvumo ir nešališkumo principu, ar balsavimas nebuvo paveiktas neskaidrių susitarimų ir panašiai“, – ketvirtadienį per Seimo darbo grupės LRT valdysenai tobulinti posėdį sakė jis.
Pareigūnas darbo grupės nariams pristatė STT antikorupcinio vertinimo rizikas dėl Seime svarstytų dviejų LRT įstatymo pataisymų, kuriomis siūlyta palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką.
Pasak E. Jablonsko, kyla pagrįstų abejonių, ar slaptu balsavimu galėtų būti pasiektas projekto autorių siektas tikslas apsaugoti LRT tarybos narius nuo politinio spaudimo, užtikrinti jų laisvę balsuoti objektyviai.
STT sukritikavo ir valdančiųjų taikymą skubos procedūrą projektams svarstyti.
E. Jablonskas pabrėžė, kad tokiais svarbiais klausimais turi būti užtikrintas ekspertų, visuomenės dalyvavimas teisėkūros procese.
Tarnyba taip pat ragino atleidimo tvarkos pakeitimus taikyti ne nuo 2026 metų sausio 1 dienos, kaip planuota, o nuo kito LRT direktoriaus kadencijos pradžios.
„Tai leistų išvengti galimų korupcijos rizikų, galimų neteistų susitarimų, galimos politinio įtakos ar galimo teisinio reguliavimo pritaikymo konkrečioms aplinkybėms“, – teigė STT direktoriaus pavaduotojas.
Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas Vytautas Kvietkauskas stebėjosi, kaip atviras balsavimas gali iškreipti tarybos narių nuomonę. Jo teigimu, esant atviram balsavimui įtaką tarybos nariui paprasčiau daryti.
Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad dabartinė LRT generalinė direktorė į pareigas paskirta slaptu balsavimu.
Mišrios Seimo narių darbo grupės nario Artūro Zuoko vertinimu, STT vertinimas yra politiškai motyvuotas ir neprofesionalus. Anot jo, Europos transliuotojų organizacija kaip pagrindinę vertybę pabrėžia visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą, o vienas iš būdų jį užtikrinti yra slapti balsavimai.
„Transliuotojo nepriklausomumas svarbiau už skaidrumą“, – tvirtino A. Zuokas .
Kitas darbo grupės vyks sausio 14 dieną. Per jį planuojama išklausyti akademinės bendruomenės, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Seimo Audito komiteto, LRT administracijos įžvalgas.
Sausio 19 dieną darbo grupės nariai planuoja susitikti su prie Europos Tarybos veikiančios vadinamosios Venecijos komisijos atstovais, kurie atvyks domėtis Lietuvoje vykstančiais procesais.
„Dar savaitę ar pusantros renkame informaciją ir tuo pačiu pradedame teikti pasiūlymus. (...) Galvoju, kad galėtų būti įstatymo projektas su alternatyvomis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Olekas.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė darbo grupę parengti LRT įstatymo pataisas, kaip reikėtų tobulinti nacionalinio transliuotojo valdyseną.
Jai priklauso 12 politikų ir trijų žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės. Dalyvauti grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
