„Negali būti jokio grįžimo prie įprasto bendradarbiavimo su Rusija. Sankcijos turi būti išlaikytos ir stiprinamos, turi būti siekiama atsakomybės už karo nusikaltimus, o Rusijos diplomatinė izoliacija – išlaikyta. Pokyčiai galimi tik tada, kai Kremlius realiais veiksmais parodys pasirengimą nutraukti karą prieš Ukrainą“, – antradienio Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.
Jis pabrėžė, kad Europos saugumo ateitis sprendžiama Ukrainoje, todėl jai būtina užtikrinti ilgalaikę ir tvarią paramą stiprinant Ukrainos derybines pozicijas, atblokuojant 90 mlrd. eurų ES paskolą, didinant spaudimą Rusijai priimant 20-ąjį sankcijų paketą.
Konflikto Artimuosiuose Rytuose fone K. Budrys akcentavo, jog Europos dėmesys Ukrainai neturi silpnėti.
Ministras nurodė, kad 2027-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai vienas pagrindinių prioritetų bus Bendrijos plėtra, ypatingą dėmesį skiriant Ukrainos narystės pažangai.
K. Budrys pažymėjo, kad Lietuva taip pat remia Vakarų Balkanų eurointegracijos siekį, tačiau plėtra turi išlikti grįsta nuopelnais.
Ministras padėkojo Kroatijai už ilgametį ir nuoseklų indėlį į Baltijos regiono bei NATO rytinio flango saugumą, dislokuojant karius NATO priešakinių pajėgų (eFP) grupėje Lietuvoje.
BNS rašė, kad ši kovinė grupė yra dislokuota Rukloje ir integruota į Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Vienetui nuo jo dislokavimo pradžios vadovauja Vokietija, jis ilgainiui turėtų tapti Vokietijos brigados dalimi.
Be to, K. Budrys pažymėjo, kad Lietuva mato galimybių stiprinti dvišalį bendradarbiavimą su Kroatija gynybos technologijų srityje ir siekti didesnių rezultatų, kurie prisidėtų prie abiejų šalių bei Europos saugumo.
