Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 25d. 10:39 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 25d. 11:18

Sukrečianti realybė: nesaugiausia – namų aplinka, smurtą patiria kas trečia šalies moteris

Seksualinis priekabiavimas, prievarta
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Seksualinis priekabiavimas, prievarta

Nors, regis, vieta, kurioje turėtumėme jaustis saugiausiai, yra namai, didelei daliai Lietuvos moterų taip nėra. Smurtą artimoje aplinkoje patiria kas trečia moteris šalyje. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje savo partnerio – sutuoktinio, sugyventinio, širdies draugo – buvo nužudytos 42 moterys. Didelė smurto prieš moteris dalis tebelieka šešėlyje.

Minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE), policijos ir moterų organizacijų atstovai apžvelgė smurto prieš moteris situaciją Lietuvoje.

Daugybė smurto – visiškai nematoma

Nors vieta, kurioje turėtumėme jaustis saugiausiai, yra namai, Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė nurodė, kad didžiajai daliai jos klienčių taip nėra.

„Lietuvoje kas trečia moteris patiria smurtą artimoje aplinkoje. Vadinasi, moterims pati nesaugiausia vieta, deja, vis dar yra jų namai“, – pabrėžė ji.

Lietuvoje kas trečia moteris patiria smurtą artimoje aplinkoje. Vadinasi, moterims pati nesaugiausia vieta, deja, vis dar yra jų namai.

Pasak R.Butkevičiūtės, iš 2018 metais registruotų daugiau kaip 9 tūkstančių nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų, daugiausia fiksuotas fizinis smurtas, nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rugilė Butkevičiūtė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rugilė Butkevičiūtė

„Tai reiškia, kad kitos smurto formos, tokios kaip psichologinis, seksualinis, ekonominis smurtas, lieka visiškai nematomos ir mūsų visuomenėje lieka neatpažįstamos. Visuomenėje, kiek tenka bendrauti su bendruomene, vesti mokymus, žmonės sako, kad jeigu yra padaryti sužalojimai, tai yra smurtas, jeigu ne, tai nėra smurto“, – teigė ji.

R.Butkevičiūtė prisiminė turėjusi klientę, kuri norėjo pasikonsultuoti, ką jai daryti, kai vyras prieš ją smurtaus.

„Ir aš jos nesupratau. Sakau, bet tai kas jums atsitiko? Ji sako: „Prieš mane dar nesmurtavo, bet aš jaučiu, kad tas bus arba šiandien, arba rytoj. Tai aš to laukiu ir jau kai bus, tai kreipsiuosi ir darysiu veiksmus.“ Taip kad žmonės laukia, kol prieš juos fiziškai smurtaus, kad jie galėtų imtis tam tikrų veiksmų“, – pasakojo Moterų informacijos centro projektų vadovė.

Šiemet Moterų informacijos centras atliko visuomenės apklausą. Ji parodė, kad 60 procentų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų niekur nesikreipia.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Pečiūrienė, Rugilė Butkevičiūtė, Edvardas Šileris, Virginija Langbakk
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Pečiūrienė, Rugilė Butkevičiūtė, Edvardas Šileris, Virginija Langbakk

„Jeigu paimame, kaip ir policijos pareigūnai minėjo, 34 tūkstančius atvejų, kuomet kreipiasi dėl smurto artimoje aplinkoje, mes turime duomenis, kad 60 procentų iš viso niekur nesikreipia. Tai matematika, galime patys paskaičiuoti, kiek daug to smurto lieka visiškai nematoma“, – akcentavo R.Butkevičiūtė.

Veikia pagalbos centrai

R.Butkevičiūtė sakė, kad reikia pasidžiaugti, jog nuo 2012 metų veikia specializuotos pagalbos centrai. Iš viso jų yra 17 ir jie teikia specializuotą pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims.

„Problema yra ta, kad mes vis dar didžiąją informaciją, pagal įstatymą, gauname iš policijos pareigūnų, kuo mes, aišku, labai džiaugiamės. Tačiau vis dar labai mažai žmonių kreipiasi į specializuotos pagalbos centrus asmeniškai. O jeigu paskambinote į specializuotos pagalbos centrus ir patiriate smurtą artimoje aplinkoje, jūs tiesiog galite pasakyti, kad: „aš jaučiuosi blogai šeimoje“ ir jums jau bus suteikta nemokama teisinė konsultacija, psichologo sudarytas pagalbos planas, tarpininkaujama su skirtingomis institucijomis. Bet žmonės, kadangi to nežino, jie kaip ir nesikreipia. Tai turime tokią problemą“, – komentavo R.Butkevičiūtė.

„Vagos“ / defendyourfuture.com nuotr./Smurtas šeimoje
„Vagos“ / defendyourfuture.com nuotr./Smurtas šeimoje

Šiemet iki rugsėjo pabaigos specializuotos pagalbos centrai suteikė pagalbą 8185 asmenims. Dauguma jų – beveik 7 tūkstančiai – moterys. Taip pat suteikta pagalba 1274 vyrams, 59 nepilnamečiams asmenims ir 357 neįgaliems asmenims, patyrusiems smurtą.

„Čia iš karto verta paminėti, kad vyrai daugiausia artimoje aplinkoje nukenčia nuo kitų vyrų – tai būtent tėvas, brolis, dėdė ir panašiai. O moterys beveik išimtinai nukenčia nuo savo intymių partnerių: sugyventinis, vyras ir panašiai“, – nurodė R.Butkevičiūtė.

Didžiule problema ji vadino tai, kad iki šiol Lietuvoje neturime specializuotos pagalbos nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims.

Pagal specializuotos pagalbos centrų praktiką mes žinome, jeigu mes kalbame apie šeimą, kur yra fizinis smurtas, dažniausiai būna ir seksualinis smurtas.

2018 metais buvo registruoti 63 seksualinės prievartos nusikaltimai.

„Pagal praktiką pagalbos centrų specializuotos mes žinome, jeigu mes kalbame apie šeimą, kur yra fizinis smurtas, dažniausiai būna ir seksualinis smurtas. Tai žiūrime, kiek mes matome fizinio smurto, seksualinio smurto mes nematome iš viso. Kodėl mes nematome jo? Seksualinį smurtą patyrusios moterys vis dar yra stigmatizuojamos, gėdinamos mūsų visuomenėje, analizuojama, ką jos galėjo padaryti kitaip, kad išvengtų seksualinės prievartos“, – pabrėžė R.Butkevičiūtė.

Pranešimų padaugėjo 2,5 karto

Anot policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio, nuo 2013 metų, kai buvo kriminalizuotas smurtas artimoje aplinkoje, pranešimų apie tokius nusikaltimus skaičius vis augo.

Pikas pasiektas 2016 metais, kai Lietuvoje pranešta apie 50 tūkstančių atvejų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.

„Iliustracijai pasakysiu, kad 2013 metais jų buvo 21 tūkstantis. Tai, kaip matote, 2,5 karto augimas. Mes nematėme, kad išties tai yra augimas, o daugiau – latentinių nusikaltimų pranešimas. Nes iki to laiko, iki 2013 metų, de facto buvo nekriminalizuota veika. Tai buvo Lietuvoje suprantama, kad tai yra vidinė šeimos problema ir čia policija neturi ką daryti. Norit buvo galima privataus kaltinimo tvarka kreipkitės į teismą, ko praktiškai būdavo tik pavieniai atvejai“, – sakė E.Šileris.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edvardas Šileris
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edvardas Šileris

Absoliuti dauguma fiksuojamo smurto artimoje aplinkoje atvejų – skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

E.Šileris minėjo, kad smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės sudaro kas antrą nusikaltimą Lietuvoje.

„Jeigu mūsų komisariatus paėmus, kuriuos turime kiekviename rajone, tai yra absoliuti dauguma įvykių, kurie būtent siejami su smurtu artimoje aplinkoje“, – nurodė jis.

E.Šilerio teigimu, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kai fiksuojamas sunkus ar apysunkis sveikatos sutrikdymas, sudaro kelis procentus.

Anot generalinio policijos komisaro pavaduotojo, šiemet per 10 mėnesių sulaukta apie 35 tūkstančiai pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Nors kreivė juda žemyn, policija tai vertina kaip tam tikrą šios problemos stabilumą.

80 procentų nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys. Kai moterys yra nužudomos savo partnerių, dažnai tai yra būtent smurto artimoje aplinkoje pasekmė.

„Moters engimas, jeigu taip galima sakyti, pasibaigia konfliktu, kas kai kuriais atvejais išsirutulioja į buitinį nužudymą“, – pasakojo E.Šileris.

Moters engimas, jeigu taip galima sakyti, pasibaigia konfliktu, kas kai kuriais atvejais išsirutulioja į buitinį nužudymą.

Kaip pastebima, smurtas artimoje aplinkoje yra socialinių problemų pasekmė.

Kalbėdamas apie pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms, E.Šileris minėjo skirtumus tarp miestų ir kaimiškų vietovių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris diena Briuselyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris diena Briuselyje

„Miestuose yra daugiau galimos pagalbos suteikimo – ir centrai yra, ir daugiau nevyriausybininkų, o kaimo vietovėse dažniausiai būna įpareigojimas gyventi skyriumi, nors gyvena tame pačiame name ir tas skyrius pasibaigia kelių metrų atstumu vienas nuo kito. Išties paskui būna recidyvas, kuomet vėl tas smurtas prasiveržia“, – aiškino generalinio policijos komisaro pavaduotojas.

E.Šileris akcentavo, kad vienas prioritetų yra kaip galima greičiau tokio tipo bylas perduoti nagrinėti teismui. Apie 10 procentų jų teismus pasiekia per dvi paras. Kitos bylos trunka apie 4–5 mėnesius.

Mąstymas turi keistis

EIGE direktorė Virginija Langbakk sakė, kad tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių beveik nėra tų pačių duomenų, kuriuos būtų galima lyginti. Pavyzdžiui, kaip Lietuva, kovodama su smurtu artimoje aplinkoje, atrodo lyginant su Latvija ir panašiai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virginija Langbakk
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virginija Langbakk

V.Langbakk priminė, kad „Eurobarometro“ tyrimas parodė, jog 22 proc. žmonių nurodė, kad smurtas prieš moteris tam tikromis sąlygomis gali būti pateisinamas.

„Lietuvoje, jeigu jūs atsimenate, irgi buvo, kad visuomenė mąstė apie tai, jog čia moters kaltė“, – kalbėjo ji.

Lietuvoje, jeigu jūs atsimenate, irgi buvo, kad visuomenė mąstė apie tai, jog čia moters kaltė.

V.Langbakk taip pat akcentavo, kad ES apie 80 proc. moterų yra patyrusios įvairių formų savo partnerių smurtą artimoje aplinkoje. Kalbant apie vyrus, skaičiai visai kitokie. Kaip rodo tyrimai, 75 proc. vyrų – nepatyrę smurto artimoje aplinkoje.

„Tai vėl rodo, kad mes grįžtame prie to, jog kokią teisę turi vyrai ranką pakelti? Kodėl tai visuomenė priima? Kodėl moteris, mergina ar mergaitė neturi drąsos tą pasakyti?“ – klausė EIGE vadovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Pečiūrienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Pečiūrienė

EIGE Smurto lyties pagrindu programos koordinatorė Jurgita Pečiūrienė priminė, kad Lietuva yra viena iš ES nedaugelio valstybių, neratifikavusi Stambulo konvencijos. Nėra atskiro įstatymo, pagal kurį baudžiamas intymaus partnerio smurtas, labiausiai paplitęs artimoje aplinkoje.

J.Pečiūrienė pabrėžė, kad smurto prieš moteris kaštai kainuoja mums visiems. Nors smurto artimoje aplinkoje žala yra neišmatuojama, skaičiuojama, kad smurto prieš moteris kaštai gali kasmet gali siekti apie 650 mln. eurų. Į šį skaičių įskaičiuoti tokie dalykai, kaip teikiamos paslaugos, nedarbingumas ir panašiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

02:49
00:10
00:47

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min