Itin retas antkapis
Pranešimas apie tai, kad senosiose Vilniaus Bernardinų kapinėse kažkas galėjo tyčia apgadinti unikalų paminklą, pasirodė Visuomeninės Rasų kapinių draugijos paskyroje feisbuke. Ten skelbta, kad Bernardinų kapinėse būta „brutalaus vandalizmo akto“.
Kaip 15min pasakojo Darius Levickis iš šios draugijos, šių metų gegužės 10 d. kartu su kitais vilniečiais tvarkydamas Bernardinų kapines, jis ir pastebėjo, kad buvo apgadintas Konstanto Koziełlos (1839–1854) antkapinis paminklas.
„Tai itin retas antkapis, išsiskiriantis metaline konstrukcija, ažūriniu ornamentu ir kryžiaus formos skulptūriniais elementais – vienas iš nedaugelio tokio pobūdžio paminklų, išlikusių Vilniaus istoriniuose nekropoliuose.
Šis paminklas yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Jo reikšmės lygis registre apibrėžtas kaip nacionalinis, tai reiškia, kad antkapis yra oficialiai saugomas valstybės“, – sakė D.Levickis.
Anot minėtos draugijos atstovų, šis vandalizmo aktas daro žalą ne tik materialiajam paveldui, bet ir kapinėse besiilsinčių žmonių atminimui.
Tad esą nors pranešimas apie vandalizmo aktą atitinkamoms institucijoms (kapinių administracijai, Kultūros paveldo departamentui ir Vilniaus miesto savivaldybei) yra būtinas žingsnis, lieka klausimų, ar jos iš tiesų imsis veiksmingų veiksmų, kad apsaugotų šią vietą ir užkirstų kelią panašiems incidentams ateityje.
Nuo senumo?
Kaip bebūtų, apie radinį buvo skubiai pranešta Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistams.
KPD 15min patvirtino, kad tokio pranešimo sulaukė, o jį gavę KPD Vilniaus teritorinio skyriaus specialistai apžiūrėjo kapavietę. Tačiau vandalizmo jie neįžvelgė – padaryta išvada, kad paminklo detalės nulūžo nuo senumo.
„Kapines prižiūri Vilniaus miesto savivaldybė. Būtent ji ir turėtų restauruoti apgadintą paminklą. KPD tik derins savivaldybės specialistų parengtą restauravimo projektą“, – 15min informavo KPD atstovai.
Paminklo detalės nulūžo nuo senumo.
Vilniaus miesto savivaldybė labai greitų sprendimų nežada, vis dėlto žada paminklą tikrai atnaujinti.
„Visi tvarkybos darbai bus planuojami ir derinami kartu su Kultūros paveldo departamentu. Labiausiai tikėtina, kad restauracija galėtų įvykti kitąmet. Iki to laiko nutrupėjusios paminklo dalys bus saugomos“, – užtikrino Vilniaus savivaldybė.
Visuomenininkų neįtikino
Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nariai sako žinantys, kad KPD specialistai įvertino situaciją gyvai ir padarė išvadą, jog paminklas suiro dėl senatvės.
„Galbūt, tačiau mano nuomone, negalime atmesti vandalizmo akto.
Paminklas tikrai nebuvo pažeistas nukritusio medžio, nes krintantis medis būtų sugadinęs ir kitus antkapius. Tai tikrai įvyko per paskutinį pusmetį. Mat šalia šio paminklo buvau spalio 31-ąją, nes šalia palaidotas žurnalistas Miroslavas Černiavskis, kurį pažinojau ir kartkartėmis lankau jo amžinojo poilsio vietą. Kryžius tada dar stovėjo.
Manau, kad ant paminklo esantis metalinis kryžius buvo nupjautas. Stebina, kodėl apatinė kryžiaus dalis gulėjo tokioje neįprastoje padėtyje. Paprastai, kai kažkas krenta, virsta į vieną ar kitą pusę. Ar gali būti, kad kažkas jį nupjovė, o pamatęs rūdis, tiesiog numetė?
Paminklo metalinės dalys galėjo būti vagių taikinys, siekiant jas parduoti kaip metalo laužą“, – savo pastebėjimus dėstė apgadintą paminklą aptikęs D.Levickis.
Manau, kad ant paminklo esantis metalinis kryžius buvo nupjautas. Stebina, kodėl apatinė kryžiaus dalis gulėjo tokioje neįprastoje padėtyje.
Istorinės kapinės kenčia nuo vandalų
Jis sako, kad ir anksčiau yra buvę atvejų, kai iš istorinių kapinių buvo pavogtos įvairios antkapių detalės, o tai esą rodo, kad galėjo įvykti panašus nusikaltimas.
„Pavyzdžiui, Rasų kapinės nuo vandalų ypač nukentėjo XXI a. pradžioje, kai Lietuvoje smarkiai padaugėjo bedarbių. 2001 m. gegužės 30 d. ilgapirščiai nuplėšė žalvario ir bronzos dirbinį nuo Józefo Montwiłłos paminklo, apgadino dešimt kitų antkapių.
Bene didžiausia metalo vagysčių banga Rasas užliejo 2003 m. kovo 8–9 d. – buvo pavogti bronziniai reljefai nuo teisininko Tadeuszo Wróblewskio, gydytojų Wacławo Jasińskio, Tadeuszo Wąsowskio, Aleksanderio Karnickio, rašytojų Balio Sruogos, Petro Cvirkos antkapių. Dingo pavienės paminklų detalės, raidės, grandinės, kiti dekoratyviniai elementai.
XXI a. pirmajame dešimtmetyje pavogta lentelė su tapytojo Józefo Bałzukiewicziaus bareljefniu portretu, kurį sukūrė mirusiojo brolis – skulptorius Bolesławas Bałzukiewiczius. Vagišiai pasiglemžė net urną nuo publicisto, poeto Czesławo Jankowskio stelos formos antkapinio paminklo.
2010 m. pavogtas metalinis medalionas su garsaus gitaristo Mareko Sokołowskio, palaidoto Literatų alėjoje, portretu. Kėsintasi nuimti Joachimo Lelewelio biustą, nuversti Mirties angelą nuo Izos Salmonowiczównos kapo. 2014 m. šį paminklą gelbėję lenkų restauratoriai nustatė, kad metalinę skulptūrą bandant pavogti, ji smarkiai apgadinta“, – pavyzdžius, kai kapai buvo apvogti istorinėse kapinėse, vardijo D.Levickis.
Jis taip pat paminėjo, kad istorikė, Vilniaus kapinių tyrinėtoja Vida Girininkienė yra apgailestavusi, jog vos po keleto dienų, kai buvo kompleksiškai sutvarkyta kunigo, poeto, visuomenės veikėjo Juozapo Ambraziejaus-Ambrozevičiaus amžinojo poilsio vieta, kapų plėšikai pavogė metalinius stulpelius, todėl kapas vėl ėmė griūti.
„Lobių ieškotojai“ braunasi net į kapų rūsius. Troczyńskių šeimos kapavietė, prieš ją užmūrijant 2007 m., atrodė itin makabriškai. Mirusieji buvo palaidoti metaliniuose karstuose, kuriuos vagys išardė ir dalimis išsinešė, kaulus tiesiog išmėtydami pakeliui.
2019 m. Visuomeninė Rasų kapinių draugija Bernardinų kapinėse atnaujino pulkininko Antano Tiškevičiaus paminklą, kadangi vandalai nuo paminklo norėjo nuimti puošybos detales: kalaviją ir šalmą“, – dar apie kelis vandalizmo aktus papasakojo D.Levickis.
Stebėsena ir visuomenės sąmoningumas
Jo teigimu, situaciją pagerintų stebėsena, reguliarūs patruliavimai ir didesnis visuomenės sąmoningumas. Tai dalykai, kurie gali prisidėti prie istorinių amžinojo poilsio vietų apsaugos.
„Tokie incidentai ne tik pažeidžia materialųjį paveldą, bet ir kenkia žmonių atminčiai, jų istorijai bei asmeninėms tragedijoms. Šis įvykis ypač išryškino opią problemą – istorinių kapinių monitoringas yra nepakankamas, o tai leidžia atsirasti tokioms situacijoms.
Kaip visuomeninės organizacijos narys negaliu likti abejingas – čia kalbama ne tik apie konkretaus paminklo sugadinimą, bet ir apie smūgį visos mūsų bendruomenės kultūriniam sąmoningumui“, – kalbėjo D.Levickis.
-
KPD vėl siūlo tapti istorinių antkapių tvarkymo mecenatais
-
Vilniaus savivaldybė sieks sutvarkyti 14 avarinės būklės kapaviečių Rasų kapinėse
-
Seniausios Vilniuje išlikusios kapinės: kuo ypatingos Rasų kapinės?
-
Pasivaikščiojimas po Bernardinų kapines: unikalūs paminklai ir nemirtingos legendos
-
Vilniaus Bernardinų kapinės pasipuošė mėlynų scylių jūra: tarp besigrožinčių – garsusis katinas
Užupyje esančios Bernardinų kapinės – antrosios pagal senumą Vilniaus kapinės. Šios kapinės įsteigtos 1810 metais, tad jau daugiau nei 200 metų yra įvairių kultūros, visuomenės bei mokslo veikėjų amžinojo poilsio vieta.
Taip pat tai – vienas gražiausių XIX amžių menančių istorinių-kultūrinių objektų, kuriems būdingi klasicizmo bruožai.
