Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 05, 10:03

Suokalbis ar pokalbis? Ką prokurorai ir teisėjai išgirdo skirtingai „MG Baltic“ byloje

Amoralu, bet ne nusikalstama – tokia teismo išvada „MG Baltic“ byloje kursto aistras dėl teisėjų, prokurorų, tyrėjų ir žvalgų atsakomybės, kad su pažymėtais pinigais pričiupti politikai ir verslininkai nesulaukė atsakomybės. Išanalizavusi 600 puslapių išteisinamąjį nuosprendį, 15min redakcija apžvelgia kertinius kaltinamųjų veiksmus, kuriuos prokurorai ir teismas įvertino skirtingai.
Pokalbis bare/Karikatūra Tik prenumeratoriams
Pokalbis bare/Karikatūra / 15min nuotr.

Jei prakalbėtų, daug pasakytų

Sostinės restoranas „Stebuklai“ puikiai tinka darbo susitikimams. Patalpos ten erdvios, šviesios ir ramios, maistas geras, nors ir nepigus, greta stūkso – Seimas ir verslo centrai.

Vieną 2015-ųjų spalio rytą čia susitiko du tuometiniai verslo ir politikos rykliai. Jų pokalbis klostėsi taip:

„Gediminas Gražys Photography“ nuotr./Restoranas „Stebuklai“
„Gediminas Gražys Photography“ nuotr./Restoranas „Stebuklai“

K. Aš, aš buvau prašęs Šarūno. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą... dėl vartojimo kreditų. (...) Prašymas palaikyt, o aš tada jau pažiūrėsiu... ė-ė-ė...visus kitus ta prasme /.../ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais.

(...)

K.: Kęstutis ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią.

M.: Griežtą Lietuvos bankui, kaip sakant.

K.: Jo, jeigu jį...

M.: Jo.

K.: ... sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus, aišku, lengviau.

M.: Jo. Jo. Tai mes su juo...pakalbėsim /.../ su Kęstučiu.

K.: Jo.

M.: Tai va, žodžiu, gerai, gerai. Viskas tvarkoj.

K.: Okey, dėkui.

Prabėgus pusmečiui po šio pokalbio politikas M įsėda į verslininko K automobilį ir dar po 11 minučių patraukia savais keliais nešdamasis 90 tūkst. eurų grynaisiais.

Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai visa tai stebi ir fiksuoja, pinigus pažymi, o po poros dienų atlieka kratas, kurių metu pinigai randami besiilsintys prie židinio politiko namuose.

Politikas šioje 2016-ųjų pavasario istorijoje – tuometinis liberalų lyderis Eligijus Masiulis, o prabangus ir patogus „Mercedes“ visureigis priklausė koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Teisėsauga stebėjo ne tik pinigų perdavimo momentą – įtariamųjų gyvenimą kone devynis mėnesius sekė pareigūnų kameros ir mikrofonai, jų susitikimai ir susirašinėjimai fiksuojami ir protokoluojami.

Kertinė bylos figūra – R.Kurlianskis, bendravęs ne tik su E.Masiuliu, bet ir su kitais išteisintais tuometiniais politikais – Gintaru Steponavičiumi, Šarūnu Gustainiu ir Vytautu Gapšiu.

Prokuratūra teismui pareiškė – politikai su verslininku aptarinėjo įstatymų projektus, tarėsi dėl koncernui palankių pozicijų ir jas įgyvendindavo balsuodami parlamente, siūlydami įstatymų projektus ar rūpindamiesi paskyrimais į pareigas viešajame sektoriuje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šarūnas Gustainis, Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šarūnas Gustainis, Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis

STT direktorius Žydrūnas Bartkus prieš kelis mėnesius teigė, kad išaiškinti šiuos nusikaltimus padėjo tai, jog kaltinamieji esą veikė „pakankamai primityviai ir pakankamai atvirai“.

„Mano vertinimu, ši byla yra tas lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją“, – interviu „Laisvės TV“ tuomet sakė jis.

Vis dėlto tai, kas galėjo atrodyti kaip stipriausias koziris – ne tik „už rankos“ pagautas politikas su pinigais, bet ir išsamios pokalbių išklotinės – teismo neįtikino.

Teisėjų kolegija pažėrė kritikos kaltintojams, kad jie į kaltinimą surašė tai, ką norėjo girdėti, o ne tai, kas buvo objektyviai užfiksuota. O jautrią kriminalinę žvalgybą ilgai naudojo norėdami surasti nusikaltimą, o ne jį atskleisti.

Kaltės grįsti prielaidomis negalima, pabrėžiama nuosprendyje.

„Vertinant įrodymus selektyviai, akcentuojant atskiras kaltinamųjų frazes, joms suteikiant norimą – kaltinančią, išimtinai nusikalstamą, prasmę, būtų pažeista pagrindinė įrodymų vertinimo taisyklė, draudžianti baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens kaltę grįsti prielaidomis“, – konstatavo teismas.

Teisėjų vertinimu, kriminalinė žvalgyba taikyta neproporcingai ilgai, o pokalbiai su Baudžiamojo kodekso straipsniais buvo susieti tik praėjus keliems mėnesiams nuo jų fiksavimo, nors realiu laiku tyrėjai nusikaltimų požymių nematė.

Kriminalinės žvalgybos priemonės panaudotos ne tik išaiškinti nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas surasti kaltinamųjų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.

Prielaidos, pritempinėjimas prie norimos prasmės, painiava ir abstraktumas – tokiais pasikartojančiais argumentais teismas vertino vieną po kitos pokalbių išklotines.

15min peržiūrėjo beveik 600 lapų nuosprendį ir pateikia atvejus, kuriuose teisėsaugos ir teisėjų nuomonės dėl nusikaltimų išsiskyrė – vieni juos matė, kiti – ne.

Įstatymo labirintai

Teksto pradžioje minimas pokalbis yra susijęs su tuometinio parlamentaro Š.Gustainio Seime registruotomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis – jos kaltinimuose išnyra kelis kartus.

Tuometinis liberalų lyderis E.Masiulis palaikė šias pataisas ir rūpinosi, kad jos būtų priimtos.

Teisėjams nekilo abejonių dėl to, kad E.Masiulis su koncerno viceprezidentu aptarinėjo pataisų projektą, patvirtino, kad balsuos „už“ pats, nuo parlamento tribūnos ragino tai daryti ir kitus Seimo narius, pasirūpino, kad posėdžių salėje neliktų kolegos Kęstučio Glavecko, kuris prieštaravo siūlymams – tokią jo paramą „Šarūno“ pataisoms patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min