Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Susiremta dėl Pūčkorių užtvankos ties Belmontu: griauti ar palikti

Pūčkorių užtvanka prie Belmonto
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Pūčkorių užtvanka prie Belmonto
Šaltinis: 15min
5
A A

Pūčkorių užtvanka sukiršino saugomų teritorijų ir lašišų saugotojus. Ir viena, ir kita pusė turi savų argumentų dėl užtvankos ateities. Visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovai reikalauja nugriauti užtvanką, nes esą per ją nepraplaukia lašišos. Tačiau yra ir kita nuomonė, pagal kurią užtvanka tapo neatsiejama šios vietos dalimi, o lašišinės žuvys plaukia žuvitakiu.

15min dar gruodžio 14-ąją rašė, kad Pūčkorių užtvanka, neretai vadinama Belmonto kriokliais, įtrūkusi, vanduo veržiasi per atsivėrusią skylę, todėl jo nebeliko žuvitakyje, kas gali pakenkti Vilnia neršti keliaujančioms lašišoms. Tuomet garsiausiai nerimavo pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ savininkas Anupras Mišeikis, o Pavilnių regioninio parko vadovybė, aplinkosaugininkai ramino, esą situacija nėra grėsminga. Žadėta užtvanką suremontuoti, tuomet vanduo vėl tekėtų specialiai žuvims įrengtu taku.

Tačiau pavasarį apie problemą prabilta dar garsiau, šįkart į diskusiją įsijungė visuomeninė gamtos apsaugos asociacija „Lašišos dienoraštis“.

Asociacijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta užklausa Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (VRAAD) ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kurioje prašome informuoti „apie Belmonto patvankos griūties poveikio įvertinimą, paskaičiuotą padarytą tiesioginę ir netiesioginę žalą gamtai“. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad praėjus daugiau nei 3 mėnesiams viešai nepaskelbta apie poveikį aplinkai, nepaskelbti kaltininkai.

Direkcija – už užtvankos išsaugojimą

Pavilnių regioninio parko direktorė Jolanta Radžiūnienė tvirtina, kad pirmiausia būtina likviduoti avarinę būklę, o jau tuomet spręsti dėl užtvankos ateities – šiuo metu ta užtvanka griūva kasdien.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pūčkorių užtvanka prie Belmonto
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pūčkorių užtvanka prie Belmonto

„Dabar ji griauna tiltą, plėšia žuvitakį, besvirdama viena kolona viską tempia paskui save. O sutvarkius turi būti priimtas sprendimas, ką daryti toliau. Direkcijos pozicija yra tokia, kad jau 150 metų stovintis statinys suformavo aplink save ilgalaikį kraštovaizdį gamtos požiūriu. Taip pat Vilniuje jau užaugo ne viena karta su tais kriokliais. Šeštadienį ten praleidau daug laiko, stebėjau, kalbėjausi su žmonėmis, visi pasisako, kad kriokliai turi išlikti“, – sakė J.Radžiūnienė.

Pasak direktorės, lankytojų Pūčkoriuose – daugybė, prie „beždžionių“ tilto susidaro eilės norinčiųjų pereiti. Ir daugeliui jų kriokliai atrodo neatskiriama šios teritorijos dalis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pūčkorių užtvanka prie Belmonto
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pūčkorių užtvanka prie Belmonto

„Mes turime lašišinių takų įrengėjų dokumentus, kad takai funkcionuoja gerai. Yra ir mokslininkų nuomonė, kurie tiria šių žuvų migraciją, jie nemato problemų, nors Gamtos tyrimų centras vykdo ilgalaikį monitoringą ir konstatuoja, kad virš užtvankos yra praktiškai tiek pat lizdų lašišų, kiek ir iki užtvankos. Nebūtų jų, jeigu lašišos nepraeitų“, – apie lašišas kalbėjo J.Radžiūnienė.

Dar vienas dalykas, kurį pastebi J.Radžiūnienė, yra tas, kad neaišku, kaip keistųsi situacija užtvanką nugriovus – ji čia stovi jau 150 metų, todėl gamta prisitaikė.

„Kai su gamtininkais pamodeliavome, tai jie sako, kad jei nebus užtvankos, upė labai susiaurės, virs srauniu, čiurlenančiu upeliu ir kažin ar lašišos ir šlakiai iš viso migruos iki čia sukti lizdų. Nes būtent sietuvose, patvenktose išplatėjusiose vietose jos ir turi lizdus. Joms pritrūks ir gylio, ir upės pločio“, – sakė Pavilnių regioninio parko direkcijos vadovė.

Lašišų saugotojai skundžiasi ministerijai

Tačiau asociacija „Lašišos dienoraštis“ mano visiškai kitaip. Savo nuomonę jos atstovai išdėstė ir kreipimesi, kuris balandžio pirmosiomis dienomis iškeliavo Aplinkos ministerijos vadovams – ministrui ir viceministrams. Jame išdėstyti asociacijos siūlymai dėl Pavilnių regioninio parko tvarkymo.

Pirmiausia primenama, kad parko įstatuose nurodyta, kad regioninio parko paskirtis – išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, augavietes, taip pat atkurti pažeistus gamtos, kultūros komplektus bei objektus.

Įstatymo leidėjai aiškiai išskiria prioritetus ir nurodo, jog ūkinė, rekreacinė ir kita veikla negali prieštarauti nurodytiems regioninio parko uždaviniams, – rašoma rašte ministerijai.

„Nekvestionuojame išdėstytos nuomonės, jog Vilnios slėnyje susiformavęs unikalus kraštovaizdis, traukiantis lankytojus, pritariame ir įstatymo nuostatai, jog vienas iš regioninio parko tikslų – plėtoti rekreacinę veiklą, pažintinį turizmą ir kt., tačiau atkreipiame dėmesį, jog įstatymo leidėjai aiškiai išskiria prioritetus ir nurodo, jog ūkinė, rekreacinė ir kita veikla negali prieštarauti nurodytiems regioninio parko uždaviniams“, – rašoma rašte ministerijai.

Visa tai, anot asociacijos, neleidžia jiems pritarti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės nuomonei, kad užtvankos nugriovimas prieštarautų regioninio parko steigimo tikslams, nes „būtent užtvankos atstatymas turėtų būti laikomas įstatymo pažeidimu bei numatytų regioninio parko tikslų nepaisymu“.

Asociacijos atstovų neįtikina, kad ši užtvanka yra Pavilnių regioninio parko kultūrinio kraštovaizdžio, kultūros paveldo simbolis. Jie prieštarauja ir Pavilnių regioninio parko direktorės J.Radžiūnienės teiginiams, kad Gamtos tyrimų centro mokslininkų atliktas migruojančių žuvų monitoringas parodė, kad žuvų pralaida Pūčkorių užtvankoje žuvims tinkama. Asociacija teigia pasigedusi tikslių duomenų, kurių metų tai monitoringas, ar tikrai jame tirta būtent ši pralaida.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pūčkorių užtvankos prie Belmonto žuvitakis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pūčkorių užtvankos prie Belmonto žuvitakis

„Lašišos dienoraščio“ kūrėjus piktina ir „Belmonto“ šeimininkų vaidmuo šioje istorijoje, kadangi A.Mišeikis yra „suinteresuotas asmuo, kurio pagrindinis tikslas – išsaugoti maitinimo paslaugų verslą, pritraukti kuo daugiau žmonių, o ne išsaugoti ekologinę sistemą, gamtinius išteklius, kurie, atsižvelgiant į regioninio parko paskirtį (kur ir yra Pūčkorių užtvanka), turi būti prioritetas.“

Lašišos irgi trauktų lankytojus?

„Užtvanka nėra kultūrinis paveldas, o lašišinės žuvys gali pritraukti ne ką mažiau lankytojų bei susidomėjusių turistų, – įsitikinę asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovai. – Statinys šiuo metu yra labai blogos būklės, todėl remontas šiuo atveju nėra įmanomas. Užtvanka turėtų būti pilnai statoma iš naujo, o tai ne tik kainuotų žymiai brangiau nei užtvankos išardymas, bet ir galėtų sukurti precedentą kitose, ekologiniu požiūriu vertingose upėse atstatyti užtvankų liekanas.“

Užtvanka nėra kultūrinis paveldas, o lašišinės žuvys gali pritraukti ne ką mažiau lankytojų bei susidomėjusių turistų, – įsitikinę asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovai.

Asociacija pateikė ir 2016 m. darytus Gamtos tyrimų centro skaičiavimus, kad kad žemiau Pūčkorių užtvankos buvo net apie 250 lašišinių žuvų nerštaviečių, o virš jos – vos apie 50.

Tai esą akivaizdžiai įrodo, kad ši užtvanka daro didelę žalą lašišinių žuvų migracijai.

„Vilnios upėje yra antra užtvanka, ant kurios stūkso mažoji hidroeletrinė. Atsižvelgiant į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos bei UAB „Vordana“ (Belmonto valdytojai – aut. past.) argumentus, jog užtvanka yra didžiulis traukos objektas, siūlome Pavilnių ir Verkių regioniniams parkui ją naudoti kaip traukos centrą vietoje Pūčkorių užtvankos ir taip išspręsti ekosistemos išsaugojimo Vilnios upėje bei turizmo problemas“, – prašydami kuo greičiau išardyti Pūčkorių užtvanką rašo asociacijos atstovai.

Asociacijos poziciją palaiko ir Lietuvos žaliųjų partija, kurios tarybos pirmininkas Laurynas Okockis išplatino pranešimą, kuriame kelia klausimą: „Ar gali būti, kad atsakingos institucijos siekia saugoti ne viešąjį, o privatų interesą, ir siekia spręsti ne itin retų lašišinių žuvų migracijos problemą, o Belmonto kaip turistinio objekto patrauklumo išsaugojimą?“

L.Okockis kažkodėl tik dabar pastebėjo ir tvirtina, jog žuvitakio laiptai ir iki užtvankos pažeidimų buvo per statūs žuvims užkilti, o laiptų baseinėliai – per trumpi ir siauri joms įsibėgėti kylant žuvitakiu. O šiuo metu žuvų takas nefunkcionuoja, nes sumažėjęs vandens lygis, tad žuvys negali praplaukti nei juo, nei per pačią užtvanką.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rokantiškių užtvanka A.Kojelavičiaus gatvėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rokantiškių užtvanka A.Kojelavičiaus gatvėje

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min