Dabar populiaru
Publikuota: 2012 gegužės 22d. 19:26

Susirūpinę prastėjančiais tarpvalstybiniais santykiais Lietuvos ir Lenkijos intelektualai kuria bendrą Jerzio Giedroyco forumą

Lenkijos ir Lietuvos vėliavos
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Lenkijos ir Lietuvos vėliavos

Ketvirtadienį Varšuvoje bus paskelbtas Lietuvos intelektualų ir visuomenės veikėjų kreipimasis į Lenkijos visuomenę kurti Jerzy Giedroyco forumą, kurio tikslas būtų gerinti santykius tarp abiejų tautų ir valstybių. Kreipimąsi pasirašė šimtas Lietuvos atstovų, tarp kurių – istorijos profesorius Edvardas Gudavičius, rašytojas Tomas Venclova, teatro režisierius Oskaras Koršunovas, fizikas, prof. Ramūnas Katilius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Savo ruožtu šimtas Lenkijos intelektualų ir visuomenės veikėjų čia pat atsakys į lietuvių kreipimąsi pritardami kurti bendrą J.Giedroyco forumą.

Pateikiame abiejų šalių intelektualų laiškus.

Lietuvos intelektualų kreipimasis į lenkus

Mieli bičiuliai! Kelerius pastaruosius metus su nerimu stebime, kaip blogėja Lietuvos ir Lenkijos santykiai, auga ir įtampa tarp lietuvių ir lenkų. Veiklą iš esmės sustabdė tarpparlamentinė Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų grupė, viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta aukštų politikų neapgalvoti ir karingi pareiškimai.

O juk dar prieš kelerius metus abiejų šalių politikų susitikimuose skambėjo gražūs žodžiai apie strateginę dviejų šalių partnerystę, buvo žadama imtis svarbių ekonominių projektų, išspręsti tautinių mažumų problemas.

Visa tai buvo tik tušti pažadai, kurių netesėjus mūsų santykiai grįžo į 1994 metų lygį, prieš draugystės ir bendradarbiavimo sutarties tarp dviejų valstybių pasirašymą ir turi tendenciją dar pablogėti.

Nesunku įvardyti vieną pagrindinių tokios situacijos priežasčių. Per šiuos du dešimtmečius dialoge tarp Lietuvos ir Lenkijos dalyvavo išimtinai tik politikai. Būta per mažai bandymų į tarpusavio santykių svarstymus įtraukti įvairias lietuvių ir lenkų visuomenių grupes. Tačiau nėra per vėlu daug ką mūsų santykiuose pakeisti. Taip, kaip tai daryti kažkada siūlė šviesus intelektualas, lietuvių kilmės lenkas Jerzy Giedroycas, pateikdamas ULB koncepciją, kurioje ragino tarpusavio santykiuose regiono tautas atsisakyti nacionalinių egoizmų.

J.Giedroyco idėjos netapo kūnu. Tai įvyko ne vien dėl lenkų kaltės. Mes, lietuviai, o kažkuria dalimi ir mūsų kaimynai baltarusiai bei ukrainiečiai nesugebėjome perteikti savo visuomenėms, jog gali egzistuoti ne vien tik lenkiškas nacionalizmas ir šovinizmas, tačiau ir lietuviškas, baltarusiškas ar ukrainietiškas. Taip atsitiko ir dėl to, jog po 1994-ųjų politikai nusprendė „palikti istoriją istorikams“ – valstybių santykiuose dėl per didelio politkorektiškumo nebuvo aptartos senos žaizdos, padarytos vienos kitiems daugiausia XX a. pirmojoje pusėje.

Lietuvių ir lenkų santykiuose toliau nesutariama praeities vertinimo klausimais, mūsų santykius ir toliau gadina neišspręstos tautinių mažumų problemos.

Mes siūlome Jums nustoti būti pasyviais lietuvių ir lenkų santykių stebėtojais. Bendrai kurkime Jerzy Giedroyco forumą, kuris galėtų tapti platforma, padedančia megzti tiesioginius kontaktus tarp lietuvių ir lenkų, o kartu prisidėtų prie šviesios atminties intelektualų idėjų realizavimo visame ULB regione.

Forumas galėtų skatinti tiesioginius mokslo, meno, kultūros, švietimo sferoje dirbančių  žmonių kontaktus bei iniciatyvas, jaunimo mainus, taip pat  išdiskutuoti skaudžias praeities temas, priminti mūsų tautoms praeities pasiekimus. Jerzy Giedroyco forumas galėtų tapti nepriklausomu nuo politikos vėjų ekspertu, atveriantis tarpvalstybinių santykių skaudulius visame regione ir siūlantis receptus, kaip gydyti senas žaizdas. Tebūnie mūsų tikslas – daugiau Lenkijos Lietuvoje, daugiau Lietuvos Lenkijoje!

Esame įsitikinę, jog geri santykiai tarp mūsų visuomenių neturi ignoruoti mūsų lenkų kilmės Lietuvos ir lietuvių kilmės Lenkijos piliečių interesų, priešingai, turi atkreipti dėmesį į jų būklę.

Mes manome – atėjo laikas veikti bendrai. Pradėkim keisti mūsų santykius iš apačios.

Pasirašo: Aleksandra Akinczo, žurnalistė, dr. Vytautas Ališauskas, kultūrologas, Audrys Antanaitis, žurnalistas, prof. Arūnas Augustinaitis, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius, doc. Guoda Azguridienė, politologė, dr. Tomas Balkelis, istorikas, doc. Lauras Bielinis, politologas, Adamas Blaskevicius, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius, Bryanas Bradley, žurnalistas, Arūnas Brazauskas, žurnalistas, prof. Alfredas Bumblauskas, istorikas, prof. Nijolė Burkšaitienė  Mykolo Romerio universitetas, prof. Zenonas Butkus, istorikas, prof. Jonas Čičinskas, politologas, Liudas Dapkus, žurnalistas, Kęstutis Darulis, Mykolo Romerio universitetas, Česlavas Davidovičius, Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos direktorius, dr. Violeta Davoliutė, kultūrologė, Justinas Dementavičius, politologas, doktorantas, Gražina Drėmaitė  Adomo Mickevičiaus fondo valdybos pirmininkė, dr. Bernardas Gailius, istorikas, Kęstutis Girnius, žurnalistas, prof. Boguslavas Gruževskis, ekonomistas, prof. Edvardas Gudavičius, istorikas, Aleksandra Gudilkina, žurnalistė, Kristina Gudelienė, Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos direktorė, prof. Arūnas Gumuliauskas, istorikas, Liudvikas Jakimavičius, rašytojas, prof. Alvydas Jokubaitis, filosofas, doc. Tomas Janeliūnas, politologas, doc. Algimantas Jankauskas, politologas, prof. Rasa Jankauskienė, Lietuvos kūno kultūros akademijos studijų prorektorė, doc. Mindaugas Jurkynas, politologas, Vytis Jurkonis, politologas, Sabina Karmazinaitė, studentė, prof. Ramūnas Katilius, fizikas, Jūratė Kavaliauskaitė, politologė, dr. Gediminas Kazėnas, politologas, prof. Zigmantas Kiaupa, istorikas, Krzysztofas Kolanowski, vertėjas, Gintaras Končius, verslininkas, Virginija Končiuvienė, Lietuvos skautų seserija, Oskaras Koršunovas, teatro režisierius, prof. Algis Krupavičius, politologas, Herkus Kunčius  rašytojas, Lietuvių PEN centro prezidentas, dr.  Darius Kuolys, literatūrologas, prof. Juozas Lakis, sociologas, dr. Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, prof. Raimundas Lopata, politologas, prof.  Zygmuntas Mackiewiczius, biologas, dr. Dangiras Mačiulis, istorikas, dr. Nerijus Maliukevičius, politologas, dr. Elmantas Meilus, istorikas, Lina Motuzienė, Tomo Manno kultūros centro direktorė, hab.dr. Alvydas Nikžentaitis, istorikas, prof. Rimvydas Petrauskas, istorikas, Robertas Petrauskas, TV3 krepšinio komentatorius, istorikas, Vytautas Plečkaitis, Kovo 11-osios akto signataras, dr. Andriy Portnovas, istorikas, prof. Dainius Pūras, medikas, prof. Aivas Ragauskas, istorikas, dr. Eligijus Raila, istorikas, doc. Ainė Ramonaitė, politologė, Rolandas Rastauskas, Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, dr. Vasilijus Safronovas, istorikas, Virginijus Savukynas, žurnalistas, istorikas, LTV laidos „Įžvalgos“ vedėjas, Audrius Siaurusevičius, žurnalistas, Zbigniewas Siemienowiczius, medikas, dr. Vladas Sirutavičius, istorikas, prof. Rimantas Sliužinskas, etnologas, dr. Ales' Smalianchukas, istorikas Gardinas, Saulius Spurga, žurnalistas, doc. Margarita Šešelgytė, politologė, Irena Šutinienė, sociologė, dr. doc. Regimantas Tamošaitis, literatūrologas, Elena Tervidytė, švietimo savaitraščio „Dialogas“ vyr. redaktorė, dr. Rita Trimonienė, istorikė, Liutauras Ulevičius, viešųjų ryšių specialistas, Vygaudas Ušackas, Europos Sąjungos misijos Afganistane vadovas, buvęs URM vadovas, dr. Loreta Vaicekauskienė, filologė, doc. dr. Jonas Vaičenonis, istorikas, dr. Andrius Vaišnys, Rimvydas Valatka, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, 15 min vyr. redaktorius, Vidmantas Valiušaitis, žurnalistas, dr. Vygantas Vareikis, istorikas, Sigita Varsackytė, Lietuvos verslo paramos agentūra, prof. Irena Veisaitė, germanistė, Algirdas Venckus, Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos direktorius, prof. Tomas Venclova, rašytojas, Renata Vidtmann, žurnalistė, Leonardas Vilkas, publicistas, Daiva Vilkelytė Lietuvos verslo paramos agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja, dr. Giedrius Viliūnas, Romerio universiteto studijų prorektorius, doc. Inga Vinogradnaitė, politologė, Valenty Voinilo TV laidos ir portalo „Wilnoteka.lt“ redaktorius, Victoras Zapolski, inžinierius, Edyta Zubel, Lelevelio gimnazijos direktorė, Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius, Alicija Žukauskaitė, režisierė.

Lenkų atsakymas lietuviams

Lenkiją ir Lietuvą nuo amžių sieja istorija ir kultūra. Šios, tvaresnės už valstybines formacijas, sandraugos nutraukimas tiesiog neįsivaizduojamas. Apie ją liudija atskirų epochų palikimas: gotikos, renesanso, baroko, apšvietos, romantizmo. Tai mūsų europinė tradicija.

Šiuolaikinė epocha atnešė tautų išsivaduojamąją emancipaciją, o kartu ir bendrijos politinę diferenciaciją.  Praėjusiame šimtmetyje ne tik mūsų šalyse šiuos procesus kartais lydėjo sunkios dramos ir žmonių tragedijos.

Prie naujo tūkstantmečio slenksčio abi mūsų nepriklausomos, išsivadavusios iš totalitarizmo pančių, demokratiškos šalys, abi visuomenės ir kuriančios jas tautos pasirinko laisvų ir lygių bendriją, narystę NATO ir Europos Sąjungoje. Tai mūsų dabartis ir mūsų ateities pamatas.

Tačiau tarpvalstybinės sutartys nieko neapgina nuo pasitaikančių vaidų tarp kaimynų, nuo diplomatinių ginčų. Lenkijos ir Lietuvos santykiuose sugrįžtanti kas kiek laiko negera aura kelia nepasitikėjimą ir apsunkina savitarpio supratimą. Mes negalime pasiduoti blogų prisiminimų, fobijų ir atgimstančių nusistatymų retorikai – kokie nuomonių skirtumai beatsirastų.

Net sunkiais laikais nestigo mūsų tarpe geros valios žmonių. Šiandien turime remtis jų laimėjimais: įžvalgia Jerzy Giedroyco ir Paryžiaus „Kultūros“ koncepcija, pagal kurią Lenkijai ir Lietuvai nėra kitos perspektyvos, nei gera kaimynystė, tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo plėtra užtikrinanti saugumą regione. Remtis Stanislawo Stomos ir Czeslawo Miloszo palikimu. Ir galiausiai Jono Pauliaus II mintimis, kuris puikiai suvokė mūsų tradicijų gilumą ir universalumą.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai negali apsiriboti oficialiais kontaktais. Tarpusavio sutarimo pagrindu turime kurti geros kaimynystės bendriją, demokratinės kultūros ir pilietinės civilizacijos bendriją. Mums reikia veiksmų pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir bažnyčių lygmenyje, reikia sąžiningos informacijos. Reikia jaunimo mainų, turizmo plėtros, bendradarbiavimo meno, kultūros, mokslo, švietimo srityse, reikia istorinių ir visuomeninių debatų.

Reikia bendrų ekonominių sumanymų. Reikia žinių vieniems apie kitus.

Šia intencija žemiau pasirašę visuomeninių, kultūrinių, ūkinių organizacijų atstovai, intelektualai ir žiniasklaidos žmonės nutaria įsteigti Dialogo ir bendradarbiavimo forumą. Įsipareigojame vykdyti ir remti visus veiksmus tarnaujančius tarpusavio supratimui ir sutarimui, bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomenių ir tautų.

Deklaruojame, jog rūpinsimės, kad mūsų šalių visuomenės nuomonei būtų užtikrinta sąžininga informacija, padėsianti geriau pažinti vieniems kitus.

Pasirašo:. Prof. Urszula Augustyniak,.Prof. Jerzy Axeris, žurnalistas. Klausas Bachmanas, publicistė Bogumila Berdychowska, rašytojas, lenkų PEN klubo rezidentas Jacekas Bochenski, Laisvo žodžio draugijos pirmininkas Wojciechas Borowikas, žurnalistas Andrzejus Brzezieckis, istorijos profesorius. Wieslawas Cabanas, istorijos habil. daktarė Jolanta Choinska, ledėjas Miroslawas Chojeckis, istorijos profesorius Juliuszas Chroscickis,  istorijos profesorius Andrzejus Chwalba, poetė Krystyna Chwin, hab. istorijos daktaras Stefanas Ciara, eseistas Krzysztofas Czyzewskis, Rytų Europos kolegijos prezidentas Janas A.Dabrowskis, muzikologas Krzysztofas Droba, filosofijos istorikas Robertas Frmhoferis, Kybgos instituto direktorius Grzegorzas Gaudenas, istorijos prof. Andrzeus Gilis, istorikas ir publicistas Andrzejus Grajewskis, psichologas Januszas Grzelakas, poetė Julia Hartwig, Irena Herbst, kino režisierė Agnieszka Holland, rašytojas Pawelas Huelle, rašytoja Inga Iwasiow, žurnalistas Igoris Janke, istorijos profesorius Jerzy Jedlickis, meno istorikas, prof. Wieslawas Juszcakas, istorikas Adolfas Juzwenko, istorijos profesorius Ioris Kakolewskis, A.Mickevičiaus instituto direktoriaus pavaduotoja Joanna Kiliszek, istorijos profesorius Tomaszas Kizwalteris, kompozitorius, prof. Krzysztofas Knittelis, istorijos profesorė Maria Koszerska, hab. istorijos daktaras Michalas Kopczynskis, kompozitorius Jerzy Kornowicz, istorikas Robertas Kostro, istorijos profesorius Wojcechas Kriegseisenas, hab. istorijos daktaras Ryszardas Kulesza, S.Batoro fondo direktorė Ewa Kulik-Bielinska, istorikas Marekas KunickisI-Goldfingeris, "Gazeta wyorcza" vyr. red. pavaduotojas Jaroslawas Kurskis, istorijos profesorius Wlodzimierzas Lengaueris, meno istorijos profesorė Anna Lewicka-Morawska, "Uwazam Rze" vyr. redaktorius Pawelas Lisickis, Tautinės bibliotekos direktorius Tomaszas Makowskis,.istorijos profesorius Wojciechas Materskis, istorijos profesorius Jacekas Matuszewskis, literatūros ir kultūros istorikas Andrejus Mencwelas, "Gazeta wyborcza" vyr redaktorius Adamas Michnikas,, istorijos profeosrius Krzysztofas Mikulskis, rašytojas Piotras Mitzneris, istorijos profesorius Miroslawas Nagielskis, istorikas Zdzislawas Najderis, rašytoja Anna Nasilowska, fizikas, prof. Michalas Nawrockis, katalikų publicistas, "Wiez" žurnalo vyr. redaktorius Zbigniewas Nosowskis, istorijos profesorius Andrzejus Nowakas, Varšuvos sukilimo istorijos muziejaus direktorius Janas Oldakowskis, polonistas, Varšuvos miesto viceprezidcentas. Wlodzimierzas Paszynskis, rašytojas Jerzy Pomianowskis, vertėjas Adamas Pomorskis, žurnalistė Maria Przelomiec, istorijos profesorius Andrzejus Rachuba, meno istorikas ir kritikas Piotras Rypsonas, teatro ir literatūros istorikė Jolanta Rzegocka, politologas Arkady Rzegockis, istorijos profesorius Henrykas Samsonowitczius, psichologė ir vertėja Paula Sawicka, pedagogas Miroslawas Sawickis, hab. istorijos dr. Jolanta Sikorska-Kulesza,, publicistas Aleksanderis Smolaras, rašytoja Iwona Smolka, "Pogranicze" fondo narė Malgorzata Sporek-Czyzewska, leidėja beata Stasinska, rašytojas Sergiuszas Sterna-Wachowiakas, Lodzės dailės muziejaus direktorius Jaroslawas Suchanas, politinės minties istorikas, prof. Bogdanas Szlachta, istorijos profesorius janas Tegowskis, "Zeszytow Literackich" vyr. redaktorė Barbara Torunczyk, istorikas ir politologas Robertas Traba, vertėja Anna Trzeciakowska, istorijos profesorius Wojciechas Tygielskis, kompozitorius virtuozas Tadeuszas Wieleckis, katalikų veikėjas Andrzejus Wielkowieyskis, istorijos profesorius jacekas Wijaczka, rašytojas Piotras Wojciechowskis, vertėja Natalia Woroszylska, publicistas, istorikas Kazimierzas Woycickis, dailės kritikė Hanna Wroblewska, pedagogė Ludwika Wujec, teisės istorikas, prof. Andrzejus Zakrzewskis, istorijos profesorius Leszekas Zastowtas, dominikonas Maciejus Zieba, hab. istorijos dr. Andrzejus Zbikowskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

07:48
01:22
00:11

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai
Parašykite atsiliepimą apie 15min