Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 14d. 07:03

Susirūpinta dėl druskos ant Vilniaus šaligatvių: ar dėl jos džiūva medžiai?

Druska Vilniaus gatvėse
Asociacijos „Išsaugokime Vilniaus medžius“ nuotr. / Druska Vilniaus gatvėse

Žiemą neretai pasitaiko plikledžių. Šiemet slidu dar buvo vos kelis kartus, tačiau skundų, kad mieste, ant šaligatvių slidu, jau pasitaikė. Tiesa, pasipiktinimo netrūksta ir dėl to, kad druskos pripilama per daug, nors būtent ji geriausiai ir apsaugo nuo susidarančio plikledžio.

Asociacijos „Išsaugokime Vilniaus medžius“ atstovas Pranas Gudaitis antradienį išplatino raštą, skirtą Vilniaus savivaldybei, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Aplinkos apsaugos agentūrai ir t.t., kuriame piktinamasi dėl mieste išbarstomos druskos.

Tikisi atkreipti dėmesį

„Vilniaus miesto savivaldybės tarybos želdynų planavimo visuomeninė komisija bei Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jau porą metų stengėsi atkreipti dėmesį į vis didėjantį ir žalą augalams bei kitam turtui darantį druskos barstymą Vilniaus mieste, ypač centre bei pėsčiųjų zonose, skveruose, kur gausu želdynų.

Reakcijos nepastebėta, o druskos barstymas tik didinamas. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) taip pat atmestinai reagavo į problemą, druskos ėję ieškoti po mėnesio, nulijus lietui.

Neminint nesuskaičiuojamų ankstesnių kartų, pirmadienį vakare esant teigiamai temperatūrai prieš 22 val. Vilniaus centre oranžinis traktorius vėl pylė gryną druską Gedimino prospekte, Žemaitės skvere (!) ir Vilniaus g.“, – rašoma šiame rašte.

Ten pat prašoma Vilniaus savivaldybės pateikti grynos druskos barstymo priežastis tokiais kiekiais bei praėjusių 5 metų druskos pirkimo ataskaitas. paaiškinti, kodėl vienur barstomas žvyras, bet to nedaroma kitur. Taip pat pateikti Gedimino prospekte pasodintų liepų būklės analizę, druskos poveikį joms, pirkimo ataskaitą, kad būtų parodyta, už kiek įgytas turtas naikinamas – kiek kainavo medžiai ir druska dabar jiems naikinti.

Asociacijos „Išsaugokime Vilniaus medžius“ nuotr./Druska Vilniaus gatvėse
Asociacijos „Išsaugokime Vilniaus medžius“ nuotr./Druska Vilniaus gatvėse

Įtraukia ir STT

Anot rašto autorių, STT turėtų aiškintis „galimos korupcijos atvejį dėl vis augančių druskos pirkimų – lėšų panaudojimo turto (želdinių ir kt.) naikinimui“.

Aplinkos apsaugos agentūra savo ruožtu privalo „aktyviai, o ne fiktyviai atlikti savo funkciją“. Užduotis suformuota ir Seimo kontrolierių įstaigai – „aiškintis biurokratizmo Aplinkos ministerijoje bei piktnaudžiavimo savivaldybėje atvejus susijusius su neveikimu net ir turint reikalingą informaciją situacijai įvertinti ir veikti“.

Visa tai, kaip tikina asociacija „Išsaugokime Vilniaus medžius“, tęsiasi ne vienerius metus.

Asociacijos „Išsaugokime Vilniaus medžius“ nuotr./Druska Vilniaus gatvėse
Asociacijos „Išsaugokime Vilniaus medžius“ nuotr./Druska Vilniaus gatvėse

Kartu su nuotraukomis asociacija pridėjo ir šių metų sausio 18 d. gautą atsakymą iš Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros, kuriame atsakomą į asociacijos skundą, gautą 2017 m. gruodžio 19 d. Tvirtinama, kad informacija patikrinta: „Patikrinimo metu, teritorijoje prie Lietuvos Respublikos Seimo ant medžių druskos nebuvo pripilta. Medžių džiuvimo faktas šioje teritorijoje dėl galimai pilamos druskos nenustatytas“, – rašoma rašte, kuri pasirašė laikinasis Agentūros vedėjas Vytautas Račkauskas.

Druska – efektyviausia žiemą

Gintautas Runovičius, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjas, teigia, kad sostinės savivaldybė nuolat ieško sprendimų, kurie leistų gatves, šaligatvius ir viešąsias erdves prižiūrėti dar efektyviau ir kartu darytų mažesnį poveikį aplinkai, transporto priemonėms ir infrastruktūrai.

„Eksperimentuojama su skirtingomis valymo technikomis, bandomos skirtingos medžiagos ir įranga. Šiuo metu sniegas pagrindinėse Vilniaus mieste gatvėse tirpinamas naudojant druską. Tokią druską prevenciniam gatvių barstymui, sniego bei ledo tirpdymui naudoja ir kitos Europos šalys – Austrija, Vokietija, Nyderlandai. Panašioms į mūsiškį klimatą sąlygoms, kur temperatūra 60-80 kartų per metus pereina iš teigiamos į neigiamą ir apie 20 kartų būna pūgos, šlapdribos ir lijundros, tai yra viena efektyviausių gatvių priežiūros priemonių.

Tokią druską prevenciniam gatvių barstymui, sniego bei ledo tirpdymui naudoja ir kitos Europos šalys – Austrija, Vokietija, Nyderlandai.

Mažiau intensyvaus eismo gatvėse, taip pat šaligatvių, laiptų, viešųjų erdvių barstymui naudojamas smėlio ir druskų mišinys“, – sakė G.Runovičius.

Jis taip pat tikino, kad ieškoma būdų druskos išberti mažiau: „Sostinės savivaldybė nuolat ieško galimybių mažinti druskos poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais gatvių priežiūrai naudojama ne gryna druska, o jos tirpalas. Tokiu būdu, naudojant tirpalą, sniegas tirpinamas greičiau, o pačios druskos sunaudojama mažiau. Palyginimui, 2007-2013 m. žiemos sezono metu buvo sunaudojama apie 18 tūkst. tonų druskos, tuo tarpu pradėjus naudoti druskų tirpalus, 2013-2018 m. – 14 tūkst. tonų. Tai – didžiulis pokytis, ypač vertinant tai, kaip per pastaruosius metus ženkliai išaugo žiemą prižiūrimi plotai.“

Anot G.Runovičiaus, Vilniaus miesto savivaldybė konsultuojasi su kitų panašiose klimato sąlygose dirbančių didmiesčių tvarkytojais, ieškodama optimalių miesto priežiūros sprendimų. Todėl esą tikėtina, jau netolimoje ateityje gali būti pradėtos naudoti ir kitos miesto priežiūrai skirtos medžiagos.

Kiek neigiamos įtakos medžiams padaro druska žiemą, Vilniaus savivaldybė nepaaiškino.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min