Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 19d. 11:02

Sušokti ministerijų jungtuvėse norinčių yra, muziką užsakančių – nelabai

Vyriausybė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vyriausybė

Seimui pateiktas siūlymas sujungti Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas. Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto, kad ateityje į vieną galbūt galėtų susilieti Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Nors idėjos apie tam tikrų svarbių žinybų jungimą sklando nebe pirmą kadenciją, realybe jos netampa.

Šiuo metu šalyje veikia 14 ministerijų. Iki 2009 metų liepos jų buvo viena mažiau, o tada įsteigta Energetikos ministerija.

Nebe pirmus metus kalbama apie tai, kad nuo tuometės Ūkio ministerijos atskirta energetika galėtų būti sugrąžinta atgal. Tą žadėjo ir valdantieji „valstiečiai“.

Tačiau tai numatantį įstatymo pakeitimą dabar įregistravo liberalai Simonas Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jie siūlo, kad nauja Ekonomikos ir energetikos ministerija darbą pradėtų nuo 2020 metų sausio mėnesio.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Tiek daug ministrų“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius neseniai pareiškė manantis, kad per likusius Seimo kadencijos metus sujungti ekonomikos ir energetikos reikalus kuruojančių ministerijų neįmanoma, nes tai – sudėtingas procesas.

Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis svarstė, kad V.Sinkevičiui tapus eurokomisaru dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos galimi įvairūs variantai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius

„Ir su atsakomybės sričių perskirstymu, ir su kandidatų paieškom ir galbūt kitokie sprendimai irgi galimi, kalbant apie ateitį, apie efektyvesnę, galbūt mažesnę Vyriausybę“, – portalui delfi.lt yra sakęs jis.

G.Nausėda sakė, kad kai kurių ministerijų sujungimas – svarstytinas variantas. Prezidento nuomone, galima galvoti ne tik apie Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų susiliejimą, bet taip pat apie Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos jungtuves.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda

„Tiek daug ministrų, kad visų ministerijų pavadinimų kitą kartą negali ir prisiminti. Bet, jeigu kalbant rimtai, galima būtų pasiekti sinergijos jungiant tiek tą pačią Ekonomikos ir inovacijų ministeriją su Energetikos ministerija, tiek ir galvojant, pavyzdžiui, apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sujungimą su Sveikatos apsaugos ministerija“, – kalbėjo prezidentas.

Tiek daug ministrų, kad visų ministerijų pavadinimų kitą kartą negali ir prisiminti.

Išeitų į naudą

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkė Guoda Burokienė pritartų ne Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų susiliejimui, o jų veikloje persipinančių funkcijų jungimui.

„Labai daug persipina, sakykime, socialinių reikalų su sveikatos reikalais. Būtent neįgaliųjų visi reikalai ir panašiai susidubliuoja su sveikata. Manyčiau, kad čia turėtų būti funkcijų jungimas. Bet kad visiškai Socialinių reikalų ir darbo ministeriją su visomis pensijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis prijungti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tai jau truputį kita sritis“, – komentavo ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Guoda Burokienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Guoda Burokienė

Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos kažkada buvo viena žinyba ir, pasak G.Burokienės, puikiai dirbo. Todėl, jos nuomone, jas sujungti būtų tikslinga. Tačiau ar artimiausiu metu bus to imtasi, Seimo VVSK pirmininkė pasakyti negalėjo.

„Jeigu bus pateiktas iš Vyriausybės toks pasiūlymas, svarstysime“, – teigė parlamentarė.

Jeigu bus pateiktas iš Vyriausybės toks pasiūlymas, svarstysime.

Ministerijų jungimas, G.Burokienės nuomone, būtų naudingas mažinant biurokratiją. Panašių reikalų sutelkimas vienose rankose, esą išeitų į naudą tiek valdininkams, tiek viešąsias paslaugas gaunantiems žmonėms.

Svarbiausia – pagrįstumas

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus Ramūno Vilpišausko nuomone, svarstant apie ministerijų jungimą, svarbiausia, kaip tokie sprendimai būtų argumentuoti, ko jais būtų siekiama. Tačiau, jo akimis, siūlymuose dėl optimizavimo esama logikos – kai kuriose ministerijose yra panašių funkcijų.

Galvojant apie Energetikos ministerijos likimą, esą galima svarstyti ir kitokius variantus. Tarkime, jos, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų jungimą arba Energetikos ir Susisiekimo ministerijų susiliejimą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./BNS spaudos konferencijoje kalba Ramūnas Vilpišauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./BNS spaudos konferencijoje kalba Ramūnas Vilpišauskas

R.Vilpišauskas akcentuoja, kad svarbiausia – idėjų jungti ministerijas pagrįstumas.

„Jeigu būtų pagrįsta, kad tai padėtų geriau įgyvendinti Vyriausybės politiką, jos prioritetus tose srityse, galbūt dabar yra tarpinstitucinio koordinavimosi sunkumų ar neaiškios atsakomybės, tai galėtų būti viena svarbi priežastis. Kita, žinoma, tradicinė priežastis yra geresnis išteklių panaudojimas: tiek mokesčių mokėtojų lėšų, tiek ir žmogiškųjų išteklių“, – pažymėjo VU TSPMI vadovas.

Tradicinė priežastis yra geresnis išteklių panaudojimas: tiek mokesčių mokėtojų lėšų, tiek ir žmogiškųjų išteklių.

Tačiau prieš imantis sprendimų dėl ministerijų jungimo, R.Vilpišausko teigimu, patartina atlikti poveikio vertinimą.

A.Kubiliaus pertvarka

Skirtingose valstybėse ministerijų ir ministrų skaičius skiriasi. Kai kur, pavyzdžiui, Prancūzijoje, jų yra gerokai daugiau nei Lietuvoje.

Kalbant apie optimaliausią ministerijų skaičių, pasak R.Vilpišausko, svarbiausia – atsižvelgti į du kriterijus, kurie turėtų padėti apsispręsti. Vienas jų – racionalus išteklių naudojimas.

„Čia ypač svarbu, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos skirtingose institucijose, nebūtų pernelyg sudėtingi koordinavimo, tarpinstitucinio derinimo mechanizmai, nes labai dažnai koks nors klausimas patenka į kelių ministerijų kompetenciją“, – pastebėjo VU TSPMI vadovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatas

Ministerijos, kaip sako jis, yra organizacinė priemonė Vyriausybei įgyvendinti savo programą arba, žiūrint plačiau, – valdantiesiems vykdyti pažadus rinkėjams.

„Čia svarbus klausimas, kaip ministerijų struktūra tokia, kokia yra, padeda tuos įsipareigojimus įgyvendinti“, – pabrėžė R.Vilpišauskas.

Jis priminė, kad 2008 metų pabaigoje darbą pradėjus Andriaus Kubiliaus vadovaujamam ministrų kabinetui nemažai Vyriausybės kanceliarijai pavaldžių institucijų buvo pertvarkytos, motyvuojant tuo, jog taip bus racionaliau įgyvendinti Vyriausybės programą.

Dėl energetinių projektų svarbos tuo metu vėl buvo įsteigta Energetikos ministerija.

„Nors tada buvo pažadėta, kad dėl to dirbančiųjų skaičius neišaugs ir biurokratijos nepadaugės, kiek pamenu, vėliau visgi tas aparatas padidėjo“, – teigė R.Vilpišauskas.

Nors tada buvo pažadėta, kad dėl to dirbančiųjų skaičius neišaugs ir biurokratijos nepadaugės, kiek pamenu, vėliau visgi tas aparatas padidėjo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biurokratai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Biurokratai

Neturi tapti atskiromis respublikomis

Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad siūlymas sujungti Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas – visai tikslingas.

Energetikos ministerija buvo sukurta, nes energetika ir energetinis saugumas tuomet buvo vienas pagrindinių prioritetų valstybėje.

„Dabar esame pažengę labai daug. Turime ir dujų importą diversifikavę, ir nemaža dalimi perėję prie biokuro, taip pat nusprendėme nevykdyti atominės elektrinės projekto, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas lyg ir vyksta pagal planą, esame integravęsi į regioninę elektros energijos rinką. Realiai padaryta labai daug darbų ir tikrai kyla visiškai suprantamas klausimas: ar tikrai verta šiai sričiai vis dar skirti išskirtinį dėmesį. Manau, kad jungimasis yra pakankamai racionaliai pagrindžiamas sprendimas“, – svarstė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

Didesnė dalis iššūkių socialinės ir sveikatos apsaugos srityse, Ž.Maurico teigimu, yra panaši. Vis dėlto klausimų kelia, koks būtų galios balansų pasiskirstymas Vyriausybėje sujungus už tai atsakingas ministerijas.

Anot ekonomisto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo it našlaitė, kurios niekas nenorėjo imti, nes viešųjų pirkimų vykdoma nedaug, pridėtinės vertės sukuriama mažai, o jos pagrindinė funkcija – biudžeto lėšų perskirstymas.

„Tai ji turėjo labai mažai galios ir galbūt dėl to ilgą laiką socialinės apsaugos sritis Lietuvoje buvo šiek tiek nuskriausta arba jai nepakankamai skiriama dėmesio. Tai klausimas, ar sujungus tos ministerijos svarba išaugs. Jeigu taip, tai galbūt ir yra tam tikros logikos. Bet gali būti ir taip, kad būtent socialinės apsaugos klausimai kaip tik bus nustumti į antrą planą, nes vėlgi juos užgoš sveikatos apsaugos sistema. Ten ir viešųjų pirkimų gerokai daugiau vykdoma, ir yra produktas teikiamas“, – aiškino Ž.Mauricas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis

Jo manymu, svarbu ne tiek ministerijų skaičius, kiek susikalbėjimas tarpusavyje ir bendro tikslo siekimas. Ekonomistas pabrėžė, kad esmė yra užtikrinti, kad ministerijos netaptų atskiromis respublikomis.

„Ir, aišku, gal būtų lūkestis, kad visgi ministerijų dalybos vyktų pagal tai, kiek kiekviena partija, tarkime, pagal savo ideologiją teikia vienai ar kitai sričiai prioritetą. Pagal tai turėtų būti skirstoma, o ne pagal tai, kiek viena ar kita ministerija viešųjų pirkimų vykdo ar valdo valstybinio turto ir panašiai. Kas iš tikrųjų tebėra daroma iki šiol Lietuvoje“, – pažymėjo Ž.Mauricas.

Gal būtų lūkestis, kad visgi ministerijų dalybos vyktų pagal tai, kiek kiekviena partija, tarkime, pagal savo ideologiją teikia vienai ar kitai sričiai prioritetą.

Ministerijų skaičius keitėsi

Ministerijų skaičius Lietuvoje vis kito. Pirmojoje po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybėje buvo 17 ministerijų. Be to, tuometei premjerei Kazimierai Prunskienei talkino du vicepremjerai – Algirdas Brazauskas ir Romualdas Ozolas.

Daugiausiai ministerijų mūsų šalyje buvo 1992–1996 metų laikotarpiu. Tuomet turėjome ir 19 ministerijų. Tarp kurių buvo ir dabar nebeegzistuojančios Miškų ūkio, Pramonės ir prekybos, Ryšių ir informatikos, Statybos ir urbanistikos ministerijos. Keliose Vyriausybėse dirbo ministrai be portfelių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rokas Masiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rokas Masiulis

Be „tradicinių“ ir dabar veikiančių ministerijų, anksčiau buvo įvairių kitokių, atitikusių to laikmečio aktualijas. Pavyzdžiui, pirmosiose Vyriausybėse buvo Materialinių išteklių, Tarptautinių ekonominių santykių, vėliau – Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, Europos reikalų ministerijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:11
01:08
00:29
Parašykite atsiliepimą apie 15min