Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šventajai šventės dar teks palaukti

Šventosios mažųjų laivų uostelis jau atidarytas.
Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr. / Šventosios mažųjų laivų uostelis jau atidarytas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Iki šiol lyg šešėlyje pasislėpusi ramioji Šventoji šią vasarą tapo pajūrio „karštuoju“ tašku. Viltys, kad pagaliau šis kampelis bus prikeltas iš numirusiųjų, žlugo. Bent jau šiai vasarai.

Naują impulsą Šventajai turėjo suteikti jos uosto atgaivinimas. Uosto atidarymas su aplodismentais, patrankų šūviais ir pašventinimu įvyko. Tačiau šia naujiena žmonės galėjo pasidžiaugti tik dešimt dienų – birželio 21 dieną uostelis vėl buvo uždarytas: jo vartus užnešė smėlis. Dabar į uostą tik medine valtimi įplauksi.

Ketvirtadienį buvo sudaryta darbo grupė, kuri turi nuspręsti – ką daryti toliau. „Birželio 11 dieną į Šventosios uostą sėkmingai įplaukė 31 jachta ir 10 katerių. Tačiau birželio 21 d. uosto kapitonas savo įsakymu apribojo laivybą, nes po kelias paras trukusio didesnio vėjo buvo užneštas 100 metrų ruožas ir pati įplauka“, – faktus dėstė direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informavo Šventosios uosto įplaukos kanalą ir akvatoriją gilinusią Latvijos įmonę „BGS“, jog ši privalo skubiai atvykti ir ištaisyti darbo defektus – vėl pasiekti projektinius gylius bei perteklinį gruntą išgabenti už uosto ribų.

Latviai dar tyli

Pareiškusi pretenziją latviams, Uosto direkcija iki šiol iš jų atsakymo nesulaukė. Kol latviai tyli, išeities ieškos Uosto direkcijos sudaryta darbo grupė. Pagal sutartį, latvių sprendimo klaipėdiečiai gali laukti iki liepos 15 d. Jei atsakymo nesulauks, Uosto direkcija pati galės organizuoti tolimesnius darbus, o vėliau reikalauti, kad nuostolius padengtų Latvijos įmonė.

Tačiau, anot A.Čėsnienės, tokie darbai užima nemažai laiko. Gali būti, kad jachtos į uostelį galės įplaukti tik iki rugpjūčio viduryje.  Tačiau jau rugsėjo viduryje baigiasi jachtų laivybos sezonas. Dar svarstoma, ar Šventosios uostelį tvarkyti šiemet, ar jau po žiemos.

Latviams už darbus Uosto direkcija yra sumokėjusi apie 342 tūkst. litų. Bet didžioji dalis darbų dar net nėra aktuota, nėra priimta, todėl likę neišmokėti arti vieno milijono litų.

Iškasė per daug

Anot uostininkų, Latvijos įmonė „BGS“ atliko papildomus sutartyje nenumatytus darbus – iš akvatorijos iškasė per didelius kiekius grunto bei juos supylė nesuderintoje vietoje. Apie šiuos papildomus darbus Uosto direkcija nebuvo informuota.

„Rangovas būtų turėjęs teisę didesnius kiekius kasti, bet apie tai turėjo mums informuoti raštu, o to nepadarė“, – teigė Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Pagal projektą, pagrįstą mokslininkų skaičiavimais, iš uosto akvatorijoje ir įplaukos kanale kasamo grunto buvo formuojamas į jūrą įsikišęs pylimas, kuris kaip tik ir turėjo apsaugoti uostą nuo smėlio. Pasak uostininkų, kadangi rangovas „BGS“, nesilaikydamas techninės užduoties sprendinių, į šį pylimą supylė per didelį kiekį grunto, perteklinis grunto kiekis, papūtus stipresniam vėjui, nuslinko.

Pagal techninį projektą rangovai turėjo iškasti iki 73 tūkst. kubinių metrų grunto, tačiau latviai iškasė 81 tūkst. kubinių metrų.

Dėl to susidarė per aukšta laikina grunto kaupimo vieta, kuri, pagal reikalavimus, turėjo būti iki 3,5 m, o tapo 5,6 m aukščio. Nuslinkęs smėlis buvo išneštas į kanalą.

„Galima ir aukštą kalną supilti, bet turi būti natūralus nuolydis. Smėlis ir pradėjo slinkti, nes nebuvo laikomasi natūralaus nuolydžio“, – pridūrė E.Gentvilas.

Rinkliavų nespėjo pradėti

Pašalinus defektus, planuojama panaikinti grunto kaupimo vietą, o smėliu maitinti paplūdimį. Anot A.Čėsnienės, šiuo smėliu ketinama papildyti šiaurinę Šventosios paplūdimio pusę.

Kol 10 dienų veikė uostelis, pasak A.Čėsnienės, nespėta surinkti rinkliavos už švartavimąsi. Susidomėjimo sulaukta, tačiau jokių sutarčių nepasirašyta. Tačiau planuojama per šį sezoną gauti apie 80 tūkst. litų rinkliavos už teritorijos nuomą prekybai.

Dešimtys minų

Ekspertai mano, kad Šventosios uosto gilinimo darbai atnešė dar vieną problemą. Šią savaitę Šiaurinio senojo molo dalyje buvo aptikta sprogmenų. Dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį čia darbavosi specialistai, teritoriją saugojo pasieniečiai ir policijos pareigūnai.

Apie Antrojo pasaulinio karo minas pranešė vietos žvejys. Kariai trečiadienį aptiko dvidešimt vieną Antrojo pasaulinio karo vokišką prieštankinę miną. Minos buvo ir vandenyje, 20–30 cm gylyje, ir kranto smėlyje. Visos jos buvo išgabentos į Kairių karininį poligoną sunaikinimui. Vakar kariai ištraukė dar apie 30 minų be sprogdiklių. Manoma, kad dar mažiausiai apie 20 sprogmenų yra likę po vandeniu.  Spėjama, kad nuo karo dešimtis metų gulėjusios minos galėjo „pajudėti“, kai buvo gilinamas Šventosios uostas ir kai šių darbų metu kitos jūros dugno reljefas bei slinko kranto smėlis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min